2017 m. balandžio 21 d.
Nr. 16 (2232)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kaip ketino įvesti cenzūrą...

Vytautas BAGDONAS

Daug mūsų garbaus amžiaus tautiečių su skauduliu ir gėla širdyje dar puikiai prisimena gūdų sovietmetį, kai be jokios kaltės, be jokių kaltinimų, įrodymų, teismų galėjo ilgiems dešimtmečiams atsidurti Sibiro lageriuose, tremtyje. Tuomet žmonių likimus lėmė, nuosprendžius priimdavo saugumiečių ir komunistų partijos veikėjų trijulė, populiariai visų vadinama „troika“. Neužsimiršta vyresniajai kartai ir tuščios parduotuvių lentynos, milžiniškos eilės prie deficitu tapusių paprasčiausių prekių ir, žinoma, nuolat piliečiams „pučiama migla“ apie gražų ir laimingą gyvenimą, šviesų rytojų. Spauda, radijas, televizija pranešdavo iš visų gyvenimo sričių ir darbo barų tiktai „teigiamą“ informaciją. Ir atrodė tuomet, kad nėra SSRS ir sovietinėse respublikose nei avarijų, nei katastrofų, nei nusikaltimų, nei nedorų žmonių, problemų, rūpesčių, nepriteklių, vargų. Kartais šmėstelėdavo žiniasklaidoje ir šiek tiek kritikos – tai kokį kolūkietį, begrobstantį pašarus, sugaudavo, tai koks tinginys neįsijungė darbo kolektyve į socialistinį lenktyniavimą, gal dar ir koks girtuoklėlis ar spekuliantas milicijai įkliuvo... Kad žiniasklaida per daug kai ko nepaviešintų, visuomenei neatskleistų neigiamų faktų, ją stipriuose gniaužtuose laikė cenzūra...


Žiniasklaidoje būtina kritika, bet ne mažiau svarbu objektyvumas, nešališkumas

Juozas Dapšauskas

Vertinkime patys

Didelio šurmulio sulaukė kelių Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kad žiniasklaidoje 50 proc. turinio turėtų būti teigiama informacija. Kai toks projektas buvo įregistruotas, tuoj pat supratau, kad čia kažkas „pakišo“ naivią Seimo narę psichologę Dovilę Šakalienę (kuri „pakišo“ dar du LVŽS frakcijos narius). Ryškėja svarbios smulkmenos, kad projekto ištakos – socialdemokratų gretose.

Kad toks projektas – ne tik nesusipratimas, bet ir absurdas, akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Retoriškai galima klausti: ar užsakyta reklama be užsakymo numerio priskirtina prie teigiamos informacijos? Noriu tikėti, kad pasiūlymas tikriausiai ne iš blogos valios (juk akivaizdu, kad blogos informacijos perteklius kenkia psichikai), tačiau jis teveda tik į akligatvį, dar didesnį neigiamos informacijos pliūpsnį. Suprantama, kad visiems norėtųsi žiniasklaidoje daugiau teigiamos, įkvepiančios, skatinančios kurti, prisiimti pačiam atsakomybę už savo gyvenimą, skleidžiančios kultūrą, švietimą, sveikatingumą, informacijos. O toks pakištas projektas, kuris bus atsiimtas, – tik gera dingstis pašūkauti apie cenzūras, nors LVŽS frakcija ir vadovai nuo tokio projekto automatiškai atsiribojo. Tai reiškia, kad projektui tapti kūnu nebuvo nei teorinių, nei praktinių galimybių. Tačiau tai mažai kas akcentavo, o ar ne to kai kas ir tikėjosi.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija