|
Teisėtvarka kapstosi ir... prisikapsto
Edvardas ŠIUGŽDA
Iškart po Velykų švenčių valdžios institucijos toliau kibo į darbą. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį Seime aiškino, jog Seimo narys Gintaras Steponavičius su koncerno MG Baltic atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo. Pasak E. Pašilio, 2015 metų spalio 29 dieną G. Steponavičius susitarė su R. Kurlianskiu, kad MG Baltic įmonės perves pinigines lėšas į su Liberalų sąjūdžiu susijusio Laisvės studijų centro ir G. Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas, ir taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdžio veiklą. Prokuroras aiškino, kad po šio susitikimo dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo G. Steponavičius balsavo dėl koncernui MG Baltic naudingų teisės aktų priėmimo. Nors sumos ir nelabai didelės (10 ir 5 tūkst. eurų) ir gal nevertos tokio didelio dėmesio, tačiau prokuroras aiškino, kad manytina, jog G. Steponavičius piktnaudžiavo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, sulaužė Seimo nario priesaiką, pažeidė draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, pažeidė draudimą juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, o dėl tokių G. Steponavičiaus veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė valstybė, nes buvo pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, buvo pažemintas Seimo autoritetas ir diskredituotas Seimo nario vardas. Dar anksčiau E. Pašilis žurnalistams buvo sakęs, kad tai yra sunkus nusikaltimas, nors apie tai, aišku, dar anksti kalbėti, nes vienas iš pagrindinių prokuroro tikslų yra atiduoti bylą teismui. Jeigu nusikalstama veika būtų įrodyta, matyt, gresia bausmė, bet apie tai prokuroras nebūtų linkęs spėlioti, kokia ji bus. Generalinis prokuroras neprognozavo, ar įtarimai bus pateikti ir Liberalų sąjūdžiui, nes ikiteisminį tyrimą organizuoja, vadovauja Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras, jis šiuo metu sprendžia tuos klausimus, o pats generalinis prokuroras gilintis tikrai nenorėtų, nes jis tikrai negalėtų nurodyti, kokius veiksmus atlikti.
Primintina, kad vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš koncerno MG Baltic viceprezidento R. Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti MG Baltic, kaip viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje, valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus. Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis per tuometį Seimo narį, buvusį darbietį Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai. Byloje įtarimai pateikti ne tik R. Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui MG Baltic. MG Baltic atstovai įmonei pareikštus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu. Pats G. Steponavičius pripažįsta, kad buvo susitikęs su koncerno MG Baltic viceprezidentu R. Kurlianskiu, prašė paremti jo fondą ir vieną viešąją įstaigą, tačiau, anot jo, tai buvo skaidri, teisėta veikla. Nepaisant kai kurių generalinio prokuroro nežinojimo, momentų, bet įvertinus kai kuriuos grėsmingus jo pareiškimus apie Steponavičiaus nusikalstamą veiką, Seimo narys gero tikėtis tikrai negali, nors ir pats paprašė Seimo balsuoti už jo neliečiamybės panaikinimą. Vis dėlto G. Steponavičius tvirtina esąs nekaltas ir pritaria teisinio imuniteto naikinimui, tikėdamasis, kad tokiu būdu tiesa išaiškės jis nėra padaręs jokios veiklos, kuri, jo supratimu, kirstųsi su įstatymais ir tai jis įrodysiąs. G. Steponavičius sakė, kad koncernas MG Baltic nieko jo neprašė ir susitikimuose apie įstatymų priėmimą nekalbėta. Susitikimų metu kalbėta ir apie politiką, ir apie rinkimų prognozes, verslą ir ekonomiką ir jokių susitarimų ar neteisėtų veiklų iš to neatsirado. Prokurorų teigimu, dar 2015 m. spalio 29 d. Gedimino prospekte esančioje kavinėje Esse G. Steponavičius susitiko su koncerno MG Baltic viceprezidentu R. Kurlianskiu ir susitarė, kad koncerno įmonės perves lėšas viešajai įstaigai Laisvės studijų centras ir G. Steponavičiaus paramos fondui ir taip neteisėtai (?!) finansuos Liberalų sąjūdį. Steponavičius, matyt, įvertino tai, kad tokie jo pokalbiai su verslininkais tiek telefonais, tiek restoranuose buvo pasiklausomi, bet ne visada galėjo būti aiškiai išdėstyti, tad jis pats drąsiai pritaria teisinio imuniteto naikinimo procedūrai.
Prokurorų kaltinimus dėl G. Steponavičiaus balsavimo Seime priimant MG Baltic koncernui palankius sprendimus dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų ir dėl kelio VilniusUtena projekto sunku suprasti, nes toks teiginys, išskyrus prielaidas, nėra patvirtintas kokias nors svariais įrodymais. Juk Seimo narys turi laisvą mandatą, jis gali ir net privalo balsuoti pagal savo sąžinę. Nejaugi prokurorai jau įsiskverbia į parlamentaro sąžinę ir jo balsavimo teisę priima kaip jiems patinka pagal jų nagrinėjamos bylos sudarytą schemą? Gal tada ir kitų frakcijų nariai, balsavę kaip Steponavičius, buvo MG Baltic papirkti? Juk už Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, svarstytas Seime 2015 m. lapkričio 5 dieną, balsavo 108 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 1. Liberalų sąjūdis ir kitos pagrindinės frakcijos balsavo už pataisas, todėl Steponavičiaus pritarimas joms neturėtų kelti kažkokių įtarimų. Dėl nutarimo, susijusio su minėto kelio rekonstrukcijos finansavimu, balsavo 100 Seimo narių. 67 parlamentarai balsavo už, prieš buvo 13, o susilaikė 20. Tarp pastarųjų buvo 7 Liberalų sąjūdžio nariai, 2 buvo prieš, o 1 už. G. Steponavičius buvo tarp susilaikiusių. Tad ar čia galima įžvelgti kokį nors Steponavičiaus papirkimą?
Kalbant apie abiem fondams pervestų pinigų kiekius (10 ir 5 tūkst. eurų), galima pasakyti, kad, tiesą sakant, pinigai nedideli, gal tik ašaros nepalyginsi su Eligijaus Masiulio iš R. Kurlianskio galimai gautais 106 tūkst. eurų. Šie fondams pervesti pinigai esą buvo panaudoti padengiant Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui projekte Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose. Iš kur gautos tokios prokurorų žinios, nepasakoma galima manyti, kad tai sužinota iš fondus tvarkančių (į fondus infiltruotų?) asmenų, nes jie tikrai turėjo tai žinoti ir pateikti tas ne visiems mirtingiesiems žinomas lėšų kaupimo ir panaudojimo schemas. Galima manyti, kad Lietuvos slaptosios tarnybos dirba žymiai stipriau nei sovietinis KGB. Ir iš kur ta išpopuliarėjusi mada klausytis pokalbių restoranuose ir infiltruoti savo agentus į politikų įkurtus fondus? Gal norima pralenkti Stalino laikų įtarumo rekordus ir todėl taip sekami visi seimūnų susitikimai ir jų fondų lėšų tvarkymas bei balsavimai dėl vienokių ar kitokių įstatymų? Bet ar ne panašu, kad buriama iš kavos tirščių? Juk taip pažeidžiama balsavimo teisė.
O Laisvės studijų centras 2016 metais iš viso gavo 21 838,30 eurų įplaukų kelis metus vykdomam projektui Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose (jaunimo autoritetų muzikantų, žurnalistų honorarams ir kelionės išlaidoms mokėti), iš viso per trejus metus aplankyta apie 300 mokyklų, tačiau pilietiškumo pamokų metu jokia politinė agitacija, kaip teigia Steponavičius, nebuvo vykdyta. Laisvės studijų centro 2016 metais gautos lėšos taip pat skirtos kelių švietėjiškų renginių finansų, inovacijų ir darnaus vystymosi klausimais patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, direktoriaus atlyginimams 2014-2016 metais mokėti, narystės mokesčiai Europos liberalų forume ir kitos teisėtos administracinės išlaidos. Gintaro Steponavičiaus paramos fondas 2016 metais turėjo 6 660,83 eurų įplaukų. Lėšos skirtos nedideliems fondo projektams remti, fondo direktoriaus atlyginimui išmokėti, apskaitos ir audito įmonės paslaugoms apmokėti. Fondo veikla nesusijusi su politika ir nėra naudojama rinkimų tikslais, organizacija valdoma nepriklausomos valdybos, parama skirta pilietiniams ir visuomeniniams projektams. Paminėtini projektai Bėgimas už Lietuvos mokyklas, jaunimo iniciatyvų rėmimas. Netgi pagirtina veikla! Abiejų organizacijų pajamų ir išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina banko sąskaitų išrašai, organizacijų dokumentai, kuriais disponuoja ir prokuratūra. Jokios asmeninės naudos iš šių organizacijų vykdytų projektų, kaip teigia Steponavičius, neturėjo. Tačiau visada galima surasti kabliukų ir užmesti meškerę. Ypač paveldint įtarumų pilną sovietinę teisę...
Tačiau ne tik liberalai dirbo pagal tokias nusikalstamas schemas. Žiniasklaidoje jau sklando ir kitose partijose veikiantys planai per fondus. Lietuvos partijos yra artimai susisaisčiusios su įvairiomis viešosioms įstaigomis, asociacijomis ar fondais, o tokie ryšiai ne kartą buvo minimi kaip politinės korupcijos schemų dalis. Su valdančiąja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga siejama asociacija Naisių bendruomenė, vadovaujama Ritos Žukauskienės. Valstiečiams artima organizacija vadinamas R. Karbauskio iniciatyva gimęs Atviras Šiaulių rajono jaunimo centras (vadovė Kristina Pinskienė). Dar viena su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga siejama organizacija jaunimą vienijanti asociacija Rytojaus Lietuva 2015 metais, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, Kaune įsteigta dabartinio Seimo nario valstiečio Mindaugo Puidoko, vykdė įvairias socialines akcijas Kaune. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nuo 2004-ųjų, kai buvo minima plataus masto politinės korupcijos byloje, didesnio triukšmo dėl jai palankių organizacijų iki šiol išvengė. Su LSDP yra siejamas Stepono Kairio fondas, tarp kurio aktyvių veikėjų įvardijamas partijos pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, taip pat viešoji įstaiga Socialinių ekonominių tyrimų institutas. Tačiau realiai įstaiga virto nesėkmę patyrusių socialdemokratų priebėga: institute darbą gavo po 2004-aisiais nuskambėjusių įtarimų korupcija iš Seimo pasitraukęs Vytenis Andriukaitis, šiuo metu kaip organizacijos vadovas įvardijamas buvęs sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas (2014 metais jis buvo priverstas atsistatydinti iš posto, viešai paskelbus slapta darytą garso įrašą, kuriame galima girdėti, kaip viceministras spaudė komisijos nares dėl aukštos valdininkės paskyrimo). 2003 metų gegužę STT įrašytame Rubicon group vadovo Andriaus Janukonio ir Tėvynės Sąjungos atstovo Arvydo Vidžiūno pokalbyje buvo galima girdėti, kaip pastarasis teiraujasi, kada verslininkas ketina daryti judesius dėl konservatorių fondų. A. Vidžiūnas, laikytas vienu iš žmonių, kurie rūpinosi lėšų partijai telkimu, prisipažino prašęs paramos, tačiau ne partijai, bet fondui Konservatyvioji ateitis. Ši organizacija, kuriai dabar vadovauja konservatorius Vaidas Šalaševičius, o vienas iš steigėjų buvo Andrius Kubilius, abejonių galinčiose kelti pinigų rinkimo ir leidimo istorijose skambėjo ne kartą. A. Kubilius gynėsi, esą didesnė planuojamų išleisti pinigų dalis yra gauti kaip parama per visuomeninę organizaciją Konservatyvioji ateitis. Su konservatoriais ir šios partijos finansavimu yra siejama ir daugiau organizacijų Demokratinės politikos institutas, Idėjų bankas, Moderniosios politikos institutas, viešoji įstaiga Miestas miestui ir kitos.
© 2017 XXI amžius
|