Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Susikaupimo ir pamaldumo metas

Kryžiaus Kelio procesija Šilalės miesto gatvėmis. Kairėje – kun. Vaidas Gadeikis

Kryžiaus Kelio procesijai Šilalės miesto gatvėmis vadovauja klebonas kan. Algis Genutis

ŠILALĖ. Didelį dvasingumo bei pamaldumo įspūdį šilališkiams paliko balandžio 14-osios, penktadienio, popietę suorganizuota Kryžiaus kelio procesija po Šilalės miestą. Pagerbiant kryžių ir Kristaus kančią, dalyvavo Biržų lauko, Jucaičių, Žadeikių, Šilalės kaimiškosios seniūnijos bei Šilalės miesto seniūnijos vadovai, šių vietų tikintieji. Kryžių nešimo procesijoje dalyvavo Šilalės rajono vadovai, policijos, vandentiekio, įmonės ligoninės atstovai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Kryžių, pasikeisdami, nešė visų šių organizacijų bei įstaigų vadovai. Buvo giedamos giesmės, kalbamos maldos, o vakare melstasi bažnyčioje, kalbėtas Rožinis.

Gavėnios metu Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje dažniau buvo einamas Kryžiaus kelias, o sekmadieniais parapijos namuose giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Ypač buvo suaktyvintas ligonių lankymas, jų išpažinčių klausymas, sakramentų teikimas Šilalės ligoninėje. Pamaldžiosios moterys guosdavo ligonius, vesdavo su jais pokalbius apie Gavėnios prasmę, tikėjimą, padėdavo apsirūpinti sakramentais. Čia ypač didelį aktyvumą parodė abu vikarai – Aivaras Pudžiuvelis ir Vaidas Gadeikis – bei uoli parapijietė Birutė Lašaitienė ir kai kurios „Carito“ moterys. Tauragės dekanato Žygaičių parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius Šilalės, Tūbinių ir Vaitimėnų parapijose vedė rekolekcijas, sakė homilijas. Vienuolės Daratos Slušnytės aktyvumo dėka daug dirbta su Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančiais parapijos vaikais ir jaunimu.

Per Gavėnią visų trijų Šilalės parapijos kunigų – klebono kan. Algio Genučio, vikarų Aivaro Pudžiuvelio ir Vaido Gadeikio – homilijose kalbėta apie Gavėnią, Atgailą bei tinkamą pasiruošimą Kristaus Prisikėlimo iškilmei – Velykoms. Gavėnios metu namuose aplankyti seneliai ir ligoniai, jiems padovanota religinės spaudos, knygelių, kalbėta apie tikrąją Gavėnios prasmę. Šilalės dekanato kunigai Šilalės rajono laikraštyje iš anksto paskelbė Didžiojo Tridienio, Velykų pamaldų laiką. Tai labai padėjo apsispręsti, į kurią Šilalės dekanato bažnyčią vykti dalyvauti Didžiojo tridienio pamaldose. Daug svarbių, atitinkančių Gavėnios bei Didžiosios savaitės dvasią renginių suorganizuota visose dekanato bažnyčiose. Gavėnios apmąstymai, giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai buvo svarbiausi pamaldų akcentai. Parapijos kunigai, dar prieš prasidedant Gavėnios laikotarpiui, supažindino savo tikinčiuosius su pasninko reikšme bei svarba kataliko gyvenime.

Gavėnia – 40 dienų trunkantis pasninkas, kuris prasideda Pelenų dieną ir tęsiasi iki Šv. Velykų. Šis laikotarpis primena Kristaus pasninką tyruose ir yra skirtas dvasiškai pasirengti Kristaus Prisikėlimo Šventei – Velykoms. Tiesa, pasninko trukmė ne iš karto ir ne visur buvo vienoda. Iš pradžių pasninkas tęsdavosi 1–2 dienas prieš pat Velykas, o kartais tik 40 valandų. Maždaug apie 250-uosius metus Gavėnia jau buvo prailginta ir tęsėsi visą priešvelykinę savaitę. Ir tik Nikėjos Bažnyčios susirinkimas priėmė 40 dienų Gavėnios laikotarpį. Rytų Bažnyčioje apie 600 metus įsigalėjo paprotys Gavėniai skirti aštuonias savaites, bet tik penkias dienas per savaitę pasninkauti, nes šeštadieniais ir sekmadieniais pasninko nėra. Tiesa, Vakarų Bažnyčioje anksčiau Gavėnios trukmė buvo šešios savaitės. Nuo popiežiaus Grigaliaus Didžiojo laikų (VII amžiuje) pradėta pasninkauti nuo septintosios savaitės prieš Velykas trečiadienio, kad be sekmadienių, susidarytų lygiai 40 dienų. Beje, Gavėnios pasninkas buvo itin griežtas: valgoma tik vieną kartą per dieną (vakare), be mėsos ir be pieniškų produktų. Vėliau pasninkai sušvelninti, t.y. neprivalomi mažiems vaikams, ligoniams, seneliams. Nesilaikantiems Gavėnios pasninko buvo itin griežtos bausmės. Antai, Toledo sinodas nutarė uždrausti valgyti mėsą ištisus metus: jeigu kas būtų valgęs mėsą per Gavėnią tai per Velykas toks negalėdavo priimti Šv. Komunijos. Taigi, Gavėnia, ir Šv. Velykos jau praėjo, bet norėjau tik priminti, kaip pasninkauta seniau, kad žinotume ir apie tai papasakotume savo vaikams. O jeigu kas laikėsi pasninko, tiems bus galimybė pagilinti žinias apie jį.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“