Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nelietuviai Lietuvai

Navruz sutampa su pavasario lygiadieniu

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – spalvinga Lietuvos totorių bendruomenės šventė

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

„Ilsu“ ansamblio atlikėjai su vadove Almira Trakšeliene Parmaksizoģlu (kairėje)

Totorių kultūros centras pakvietė į tradicinę tarptautinę pavasario šventę Navruz, kuri šiemet Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko šeštą kartą. Salę puošė vaikų piešinių paroda-konkursas „Čia aš gyvenu“, skirta 620 metų sukakčiai, kai totoriai įsikūrė LDK.

Navruz (Nowruz-bairam, išvertus iš persų kalbos, – nauja diena, žmogaus ir gamtos atsinaujinimas) tradicijos siekia daugiau kaip tris tūkstančius metų. Ji švenčiama musulmoniškose šalyse: Afganistane, Albanijoje, Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizstane, Makedonijoje, Kryme, Rusijos Federacijos regionuose (Baškirija, Šiaurės Kaukaze, Tatarstane), kai kur Indijoje. Tačiau tai nėra religinė šventė. Tai – Naujieji metai pagal iraniečių ir tiurkų tautų astronominį saulės kalendorių (žiemos pabaiga, pavasario pradžia – kovo 20–22 dienomis). Tarptautine švente Navruz diena paskelbta 2010 metais UNESCO ir įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą. Šventė skirta pavasariui, žemės ūkio darbų pradžiai, raginama atiduoti skolas, atleisti nuoskaudas, susitaikyti, dalintis dovanomis (nepamiršti našlaičių ir vargšų), paminėti mirusius, aplankyti tėvus ir draugus, sutvarkyti namus (apsivalyti fiziškai ir dvasiškai) ir džiaugtis: palinkėti laimės ir sėkmės.

Nelietuviai Lietuvai

Skambėjo Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainos

Kristina Vaisvalavičienė

Menų festivalio „Gražiausiu taku“ dalyviai. Petro Vaičiulio nuotrauka

Lietuvius ir latvius jungia ne tik kalba, bet ir tai, kad ir vieniems, ir kitiems nei dainų, nei susitikimų niekada nebus gana. Tai įrodė balandžio 2 dieną į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiąją salę kauniečius sukvietęs XII menų festivalis „Gražiausiu taku“. Šiemet festivalio sumanytojos ir vadovės Aleksandra Danutė Žiedelienė ir Lijana Žiedelytė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru ir asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas“ parengė ir pristatė pramoginę šviečiamąją programą „Lai dainuos baltų širdys!“, skirtą Lietuvos ir Latvijos kultūriniams ryšiams ir baltiškajai tapatybei stiprinti, muzikai, suvienijančiai įvairias kartas, įvairių socialinių grupių atstovus, populiarinti. Koncerte žymiausių Lietuvos ir Latvijos estradinės muzikos kompozitorių Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainas atliko tokie scenos veteranai, kaip Voldemaras Frankonis, Viktoras Malinauskas, Irena Ašakaitė, „Baritonų trio“ Benjaminas Želvys, Danielius Vėbra, Gediminas Maciulevičius. Juos scenoje keitė ir kartu su jais dainavo Kauno vokalinio vaikų ansamblio „Saulutė“ mažosios dainininkės ir vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovės – A. D. Žiedelienė, L. Žiedelytė). Kaip ir kasmet festivalis liko ištikimas socialinės integracijos idėjai – pastebėti ir sustiprinti žmonių gyvenimą skaidrinančias iniciatyvas, tad kartu su žymiais atlikėjais dainas gimtinei atliko Garliavos neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Šarma“ (vadovė – V. Traškevičienė), Kudirkos Naumiesčio moterų ansamblis „Komplimentas“ (vadovė – A. Ubartaitė) ir pilnutėlė VDU Didžioji salė. Pavasariška nuotaika su renginio dalyviais dalinosi šokantis jaunimas – VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ (vadovas – E. Šnipaitis) bei Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“ (vadovė – V. Skiparienė).