Be kaltės?
Edvardas ŠIUGŽDA
Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus Algirdas Butkevičius kalba apie kur kas platesnį politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei. Jam atrodo, jog po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje galėjo susidaryti toks įspūdis, kad kompanija Rosatom buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų. Algirdas Butkevičius užtikrina, kad jo vadovaujamai Vyriausybei Rosatom nedarė jokios įtakos ir pasakoja tikrą istoriją. Jis aiškina, kad Vokietijos Nukem kompanija laimėjo konkursą 2005 metais, tačiau Vyriausybei pradėjus vadovauti Andriui Kubiliui 2009 metais Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai buvo sustabdyti. Šio projekto finansavimo klausimai buvo sprendžiami per Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Donorų asamblėją. Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Nukem, tačiau nuo 2010 metų pavasario iki 2011 metų vidurio derybos su Nukem visiškai nutrūko. Būdamas opozicijoje, susitikime su vienu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko departamento vadovų pats A. Butkevičius esą išgirdo labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai: arba Lietuva sugeba išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas. Ir tik 2013 m. liepos 25 d., kai jau dirbo socialdemokratų vyriausybė, sutartis buvo atnaujinta. Tad visi konservatorių ir liberalų vyriausybės užstrigdymai valstybei esą papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją Nukem nupirko Rusijos kompanija Rosatom ir pinigai už IAE uždarymą ir už delsimą sumokėti 73 mln. eurų papildė jau rusišką kapitalą. Štai ta tikroji, o ne menamoji žala, apie kurios padarymo kaltininkus turime kalbėti ir jų atsakomybės reikalauti, daro išvadą A. Butkevičius ir toliau porina, kaip konservatorių vyriausybė uždegė žalią šviesą Astravo atominės statybai. Jis primena, kaip premjeras Andrius Kubilius keliuose 20092010 metais vykusiuose susitikimuose su Baltarusijos premjeru ne tik neišreiškė neigiamos pozicijos kaimyninės šalies projekto atžvilgiu, bet netgi kvietė pasinaudoti Lietuvos patirtimi. 2010 metais susitikime su Baltarusijos prezidentu A. Kubilius esą netgi aptarė galimybes Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos. O štai šiandien A. Kubilius esą garsiausiai šaukia neįsileisti elektros energijos iš Astravo elektrinės.
|