Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Naujųjų kankinių atminimas

Popiežiaus pamaldos istorinėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje

Mindaugas Buika

Apsilankęs Šv. Baltramiejaus bazilikoje, popiežius Pranciškus uždegė žvakeles naujiesiems XX ir XXI amžiaus kankiniams atminti

Popiežius Pranciškus, kuris pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria prasmingos naujųjų tikėjimo kankinių aukos iškėlimui ir atminimui, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vadovavo šiam tikslui skirtoms pamaldoms Romos Šv. Baltramiejaus Bazilikoje. Balandžio 22-osios pavakare Žodžio liturgija buvo švenčiama už XX ir XXI amžiaus kankinius toje senovinėje Tiberio saloje esančioje šventovėje, kurioje Šv. Egidijaus bendruomenė yra įkūrusi Naujųjų kankinių memorialą. Jis turi ekumeninį bruožą, nes, kaip pabrėžia Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas ir vadovas Andrius Rikardis (Andrea Ricardi), kankiniai buvo ne vien katalikai, bet ir stačiatikiai, anglikonai, kitų denominacijų krikščionys „savo kankinyste paliudiję ir Kristaus išpažinėjų vienybę“.

Kai nesinori melstis, malda yra reikalingiausia

Kun. Vytenis Vaškelis

Ar verta malda kreiptis į Tą, kuris geriau už mane žino, kad dabar esu pavargęs, neturiu nuotaikos melstis, esu užsiėmęs kitais dalykais, ir kad mano malda, jei ir prisiversiu melstis, bus formali bei nedėmesinga? Tuo metu, kai, atrodo, kad Dievas kažkur pasislėpė, turbūt neverta paskubomis pradėti skaityti, pavyzdžiui, litaniją ar kalbėti rožinį (beje, ši malda ne vienam yra padėjusi susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą), bet imti ir spontaniškai savais žodžiais kreiptis į Neregimąjį, kuris visada esti mumyse ir tobulai kiekvieną pažįsta. Jis negali dingti iš mūsų gyvenimo akiračio, nes mus myli labiau nei mes patys save.

Taigi reikia labai nedaug: tik prisiminti, kad tai, ką dabar mąstome ar darome, yra absoliučiai tikra – Dievas mus kiaurai mato visada geriau nei mes pajėgūs tai suvokti. Tada iškart viskas keičiasi: kai atsiduriame Jo akivaizdoje, įsijungia mūsų tikėjimo variklis, ir tuomet, jei pradėtume Jam skųstis dėl išgyvenamų neteisybių ir atlapaširdiškai bei su emociniu pakilumu klaustume: „Viešpatie, argi Tu nematai, kad mano širdis nebeatlaikys, tuoj gali sprogti dėl tos nepakeliamos naštos?“ – tai bus netobula dejuojančiojo malda, kuri neliks be atsako, nes jos dėmesio koncentracija yra maksimali.