|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Naujųjų kankinių atminimas Popiežiaus pamaldos istorinėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje Mindaugas Buika
Popiežius Pranciškus, kuris pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria prasmingos naujųjų tikėjimo kankinių aukos iškėlimui ir atminimui, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vadovavo šiam tikslui skirtoms pamaldoms Romos Šv. Baltramiejaus Bazilikoje. Balandžio 22-osios pavakare Žodžio liturgija buvo švenčiama už XX ir XXI amžiaus kankinius toje senovinėje Tiberio saloje esančioje šventovėje, kurioje Šv. Egidijaus bendruomenė yra įkūrusi Naujųjų kankinių memorialą. Jis turi ekumeninį bruožą, nes, kaip pabrėžia Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas ir vadovas Andrius Rikardis (Andrea Ricardi), kankiniai buvo ne vien katalikai, bet ir stačiatikiai, anglikonai, kitų denominacijų krikščionys savo kankinyste paliudiję ir Kristaus išpažinėjų vienybę. Šv. Jono Pauliaus II iniciatyva Tokio memorialo pageidavo popiežius šventasis Jonas Paulius II, kurio troškimas buvo 2000-aisiais minint Didįjį krikščionybės jubiliejų atskirai pagerbti XX amžiaus komunizmo ir nacizmo bei vėlesnio laiko kankinius, paaukojusius savo gyvybę už ištikimybę tikėjimui į Jėzų Kristų, už tikinčiųjų teisių ir laisvės gynimą. Ruošiantis tam jubiliejui, Šv. Baltramiejaus bazilikoje dirbo šv. Jono Pauliaus II paskirta komisija, rinkdama ir įvertindama iš viso pasaulio vyskupijų apie 12 tūkstančių bylų su kankinių herojiškumo liudijimais. Tuomet buvo pristatytas sąrašas ir daugiau kaip šimto kankinių iš Lietuvos, tarp kurių buvo arkivyskupas Teofilius Matulionis (šis sovietinio komunizmo lagerių nelaisvę patyręs ir KGB agentų nunuodytas ir 1962 metų rugpjūčio 20 dieną miręs ganytojas birželio 25-ąją bus iškilmingai Vilniuje paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju). Kuriant žuvusiųjų kankinių memorialą Šv. Baltramiejaus bazilikoje virš didžiojo altoriaus 2002 metų spalį buvo pastatyta įspūdinga ikona, vaizduojanti Apreiškimo knygos pasakojimą. Šešiose šoninėse koplyčiose, siekiant, kad kankinių atminimas būtų įamžintas regimu būdu, išdėstyti jiems priklausantys kryžiai, maldaknygės, rožiniai, rankšluosčiai, asmeniniai daiktai. Pavyzdžiui, čia galima pamatyti 1980 metais šv. Mišias aukojant nužudyto Salvadoro arkivyskupo Oskaro Arnulfo Romero (Oscar Arnulfo Romero) mišiolą, maždaug tuo pat metu irgi per pamaldas Čilėje nušauto prancūzų jėzuito kunigo Andriaus Žarlano (Andrė Jarlan) stulą, 1999 metais Alžyre nuo islamo ekstremistų kankinystę su septyniais vienuolijos broliais patyrusio trapisto Kristijono de Šeržo (Christian de Cherge) laiškus. Paskutinė brangi čia patalpinta relikvija yra 2016 metų liepos 26 dieną Prancūzijoje, parapinėje bažnyčioje prie Ruano, vėlgi per pamaldas islamo ekstremistų nužudyto kunigo Žako Amelio (Jacques Hamel) brevijorius. Kiekviena iš šventovės koplyčių yra skirta atskirų kontinentų ir regionų kankiniams, o dviejose sudėtos nacizmo ir komunizmo aukų relikvijos. Istorinėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje, kuri X amžiuje buvo pastatyta ir dedikuota Prūsų žemėje nuo pagonių rankos žuvusio Prahos vyskupo šv. Adalberto atminimui ir į kurią vėliau buvo perkelti apaštalo kankinio šv. Baltramiejaus palaikai, 2008 metų balandžio 7 dieną pirmą kartą lankėsi popiežius Benediktas XVI. Tuomet jis ten irgi vadovavo Žodžio liturgijai, kiekvienoje koplyčioje ant altoriaus uždegė po žvakę, pagerbdamas gyvybes paaukojusius tikėjimo liudytojus. Sakytoje homilijoje Šventasis Tėvas prisiminė savo pirmtako šv. Jono Pauliaus II pastangas, kad Bažnyčia atmintų visus krikščionis, kurie krito vykdydami evangelizavimo misiją, buvo nužudyti iš neapykantos tikėjimui arba dėl to, kad nenorėjo apleisti vargšų. Tuomet buvo prisiminti šv. Jono Pauliaus II žodžiai, sakyti 2000-aisiais jubiliejiniais metais prie Romos Koliziejaus vykusiame ekumeniniame naujųjų kankinių pagerbime, pabrėžiant, kad Kristaus liudijimo iki kraujo praliejimo kalba yra įtikinamesnė už praeityje vykusius krikščionių nesutarimus. Taip gimė dabar plačiai naudojama ir ne mažiau aktuali kraujo ekumenizmo samprata, kadangi, kaip pabrėžė popiežius Benediktas XVI, naujojo XXI amžiaus pradžia yra ryškiai paženklinta krikščionių kankinystės. Iš tikrųjų, ekspertų vertinimais, iš dabar pasaulyje gyvenančių 2,3 milijardo krikščionių (1,3 mlrd. katalikų, 650 mln. protestantų ir 350 mln. stačiatikių), bent 200 milijonų įvairiose pasaulio dalyse yra atsidūrę nuolatinėje fizinių išpuolių, suėmimų ir įkalinimų, kankinimų ar netgi nužudymo dėl tikėjimo grėsmėje. Dėl kasmet nužudomų krikščionių skaičiaus pateikiami skirtingi vertinimai: štai Globalinės krikščionybės studijų centras (JAV) nurodo 100 tūkstančių aukų (kas penkios minutės prarandama vieno krikščionio gyvybė), tačiau dauguma ekspertų teigia apie 78 tūkstančius kasmet nužudomų Kristaus išpažinėjų (po vieną kiekvieną valandą), nors kiekvienu atveju tai kelia pasibaisėjimą. Gyvasis Bažnyčios kraujas 2016 metais panaudojant smurtą gyvybes prarado 32 katalikų sielovadininkai: buvo nužudyta 14 kunigų, 9 vienuoliai, viena moteris vienuolė, vienas seminaristas ir keturi katechetai. Palyginus su 2015 metais, šis žuvusių aktyvių Bažnyčios tarnų skaičius išaugo 41 proc. Kai krikščionys tikrai virsta žemės raugu, šviesa ir druska, tuomet jie, kaip Jėzus, tampa persekiojimų objektais. Su Jėzumi krikščionys yra prieštaravimo (blogiui) ženklas, kalbėjo popiežius Benediktas XVI, prieš dešimtmetį apsilankęs Šv. Baltramiejaus bazilikoje. Štai kodėl taip yra svarbu nuolat priminti šviesų pavyzdį visų, kurie anksčiau už mus paliudijo tikėjimui herojišką ištikimybę, pareikalavusią kraujo praliejimo. Tai pabrėžtinai nurodė 2016 metų pabaigoje popiežius Pranciškus, kai antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, primindamas tada minimą pirmąjį kankinį šv. Steponą, tvirtino, jog kankinystės istorija Bažnyčioje tęsiasi iki šių laikų. Tebėra aktualūs Viešpaties išsakyti pranašiški žodžiai apaštalams: Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo (Mt 10, 22). Tokios pasaulio neapykantos priežastis, pasak Šventojo Tėvo, yra ta pati, dėl ko buvo neapkenčiamas Jėzus: Kadangi Jis nešė Dievo šviesą, o pasauliui reikia tamsumos, kad nuslėptų blogus darbus. Kadangi tarp Evangelijos mokymo ir supasaulėjusio mentaliteto yra aiškus priešiškumas, Atpirkėjas per Paskutinę vakarienę taip atkakliai meldė savo dangiškąjį Tėvą, kad apsaugotų mokinius nuo piktos pasaulio dvasios (plg Jn 18, 16). Mokiniai ir jų sutvirtinta Bažnyčia buvo nuo to apsaugota, tačiau savo misijoje liudydama tiesą ir šviesą nuolat patiria diskriminavimą, persekiojimus iki aukščiausios kankinystės aukos. Ir šiandien kankinių skaičius yra didesnis nei ankstyvaisiais ar vėlesniais Bažnyčios istorijos šimtmečiais. Šiandien mes turime prisiminti tuos tikėjimo brolius ir seseris, kurie patiria persekiojimą, būti jiems artimi savo meile, savo maldomis ir savo ašaromis, emocingai kalbėjo popiežius Pranciškus, kviesdamas pasimokyti iš drąsaus ir ištikimo liudijimo pavyzdžių, ryžtingai atmetant pasaulyje įsivyravusį piktojo mentalitetą. Pratęsdamas savo mokymą apie kankinių kulto svarbą religiniame gyvenime, balandžio 22 dienos pamaldose Šv. Baltramiejaus bazilikoje, jis pabrėžė, kad herojiškų tikėjimo liudytojų gausa patvirtina, jog Krikščionių Bažnyčia yra Kankinių Bažnyčia. Kankiniai buvo gavę malonę išpažinti Jėzų iki pat gyvybės aukos, sakė Šventasis Tėvas homilijoje. Reikia gerai suvokti, kad šia gyvybės auka kankiniai atliko didžiulę tarnystę, nes dėl jų liudijimo mes visi priėmėme Dievo palaiminimą. Todėl kaip sunkiais istorijos momentais tautoms reikia pasiaukojančių didvyrių, taip mūsų Bažnyčiai, jos atsinaujinimui ir stiprinimui reikia kankinių, reikia tokių ištikimų liudytojų, kurie turėtų drąsos prisiimti malonę šiai misijai iki mirties. Tokie pasiaukojantys liudytojai yra gyvasis Bažnyčios kraujas, kadangi nepaisant visų pavojų skelbdami Jėzaus Prisikėlimo faktą, liudydami, kad Jėzus gyvena su mumis, jie įgalina Bažnyčią žengti pirmyn savosios evangelizacinės užduoties įgyvendinimo keliu. Popiežius Pranciškus pastebėjo, jog, kaip yra kasdienybės šventųjų, kurie liudijo gyvendami visiškai pagal Evangeliją su kaip dovana gautu Šventosios Dvasios palaikymu, taip yra kasdienybės kankinių, vyrų ir moterų, kurie gal to net nežino, bet, paklusdami Šventosios Dvasios balsui ir artimo meilės įsakymui, kasdieniniame gyvenime, nepaisydami visų pavojų, padeda savo tikėjimo broliams ir sesėms, gina jų teises, gelbsti nuo persekiojimų ir diskriminavimo. Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas kvietė branginti gyvąjį kankinių paveldą, kuris mums suteikia taiką ir vienybę. Kankiniai mus moko, kad su meilės galia, švelnumu, mes veiksmingai galime kovoti prieš aroganciją, smurtą ir karą, bei kad taika gali būti pasiekta kantrybės pagalba. Dėkodamas Dievui už iškalbingus pasiaukojimo pavyzdžius popiežius Pranciškus maldoje prašė: Viešpatie, padaryk mus Evangelijos ir tavo meilės liudytojais, išliek savo gailestingumą žmonijai, atnaujink savo Bažnyčią, saugok persekiojamus krikščionis, suteik taiką visam pasauliui. Iškalbingi liudijimo pavyzdžiai Šv. Baltramiejaus bazilikoje vykusių liturginių apeigų metu prieš Šventojo Tėvo homiliją liudijimus pateikė trijų naujųjų kankinių šeimų nariai ir draugai, kalbėdami apie jų herojiškumą, nuolankumą ir ištikimybę tikėjimui. Buchenvaldo nacių mirties lageryje 1939 metų liepos 18 dieną nužudyto vokiečių reformatų pastoriaus Pauliaus Šnaiderio (Paul Schneider) sūnus Karlas Šnaideris tvirtino, kad jo tėvas, nepaisydamas pavojų, hitlerininkams valdant šalį, drąsiai skelbė, kad nacionalsocialistinė ideologija yra nesuderinama su Šventojo Rašto mokymu. Jis liko ištikimas Evangelijai, nepaisydamas patirtų kankinimų, guodė ir drąsino kitus kalinius ir dėl to jų buvo vadinamas Buchenvaldo pamokslininku. Visiems mums, šiandien darantiems įvairius kompromisus sekuliaristinėje aplinkoje, pastorius P. Šnaideris yra ištikimybės Viešpačiui ir tikėjimui pavyzdys, įrodantis, jog krikščioniškų nuostatų negalima prarasti jokios valstybinės santvarkos aplinkybėmis. 2016 metų liepą radikalių islamistų nužudyto prancūzų katalikų kunigo Žako Amelio sesuo Rozelina priminė, kad jos brolis, nepaisydamas 85 metų amžiaus, buvo aktyvus sielovadininkas, rodė didelę meilę Evangelijai ir patikėtiems parapijiečiams, netgi savo žudikams. Prie altoriaus pasitikdamas smurtinę mirtį, jis apkaltino tikrąjį nusikaltimo autorių, tardamas: Šėtone, eik lauk! Iš tikrųjų žudymas Dievo vardu yra satanistinis veiksmas, nieko bendro neturintis su religija. Tai patvirtino ir musulmonai, parodę didelę pagarbą ekstremistų nužudyto kunigo atminimui. Jo sesuo sakė, kad šeimai tai didelis praradimas, bet ir paguoda dėl tokio solidarumo ir dėl tos meilės, kurią skatina kankinio kunigo Žako liudijimas. 2009 metų rugsėjo 28 dieną Centrinėje Amerikoje, Salvadore, smurtaujančių nusikaltėlių gaujų nužudyto jauno susitaikymo skleidėjo Viljamo Kvichano (Villiam Quijano) draugas Franšiskas Gevara (Francisco Guevara) pasakojo, kad šalyje po ilgo pilietinio karo šėlstant organizuotam nusikalstamumui, V. Kvichanas jaunų žmonių ugdymui kūrė Taikos mokyklas, ugdydamas jų lankytojų supratimą, kad permainų visuomenėje reikia siekti ne represijomis ar kerštu, bet požiūrio kaita, artimo meile ir solidarumu, evangelinių vertybių perteikimu. Jaunasis krikščionis kankinys buvo įsitikinęs, kad smurto kupiname pasaulyje visi turime darbuotis dėl taikos pradėdami nuo vaikų auklėjimo, kadangi šalis be mokyklų ir mokytojų yra šalis be vilties ir ateities. Po šių liudijimų ir popiežiaus Pranciškaus homilijos, naujiesiems XX ir XXI amžiaus kankiniams Šv. Baltramiejaus bazilikoje įrengtų šešių koplyčių aplankymo ir žvakių uždegimo jų atminimui buvo giedama Visuotinė malda, kurioje kartu su kitais kankiniais ypatingu būdu buvo paminėti smurtą kenčiantys Artimųjų Rytų krikščionys. Buvo prisiminti lygiai prieš ketverius metus Sirijos mieste Alepe teroristų pagrobti vietos stačiatikių vyskupai Grigalius Ibrahimas (Gregorios Ibrahim) ir Paulius Jazigis (Paul Yazigi) bei italas jėzuitas kunigas Paolas del Oljas (Paolo del Oglio), kurių likimas iki šiol nežinomas. Simboliškai pagerbdamas kenčiančius Artimųjų Rytų krikščionis Šv. Baltramiejaus bazilikoje vykusioje Žodžio liturgijoje, popiežius Pranciškus dėvėjo raudoną stulą, kuri priklausė Mosulo mieste Irake 2007 metais teroristų nužudytam chaldėjų katalikų kunigui Rahidui Azizui Ganiui (Ragheed Aziz Ganni). Pamaldas užbaigęs Tėve mūsų malda ir suteiktu apaštaliniu palaiminimu Šventasis Tėvas dar pabendravo su prie šventovės susirinkusiais pabėgėliais, kuriais Romoje rūpinasi Šv. Egidijaus bendruomenė.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |