Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Be kaltės?

Edvardas ŠIUGŽDA

Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus Algirdas Butkevičius kalba apie „kur kas platesnį“ politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei. Jam atrodo, jog „po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje“ galėjo susidaryti „toks įspūdis, kad kompanija „Rosatom“ buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų“. Algirdas Butkevičius užtikrina, kad jo vadovaujamai Vyriausybei „Rosatom“ nedarė jokios įtakos ir pasakoja „tikrą istoriją“. Jis aiškina, kad Vokietijos „Nukem“ kompanija laimėjo konkursą 2005 metais, tačiau Vyriausybei pradėjus vadovauti Andriui Kubiliui 2009 metais Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai buvo sustabdyti. Šio projekto finansavimo klausimai buvo sprendžiami per Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Donorų asamblėją. Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir „Nukem“, tačiau nuo 2010 metų pavasario iki 2011 metų vidurio derybos su „Nukem“ visiškai nutrūko. Būdamas opozicijoje, susitikime su vienu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko departamento vadovų pats A. Butkevičius esą išgirdo „labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai“: arba Lietuva sugeba išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas. Ir tik 2013 m. liepos 25 d., kai jau dirbo socialdemokratų vyriausybė, sutartis buvo atnaujinta. Tad visi konservatorių ir liberalų vyriausybės „užstrigdymai“ valstybei esą papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją „Nukem“ nupirko Rusijos kompanija „Rosatom“ ir pinigai už IAE uždarymą ir už delsimą sumokėti 73 mln. eurų papildė jau rusišką kapitalą. Štai ta tikroji, o ne menamoji žala, apie kurios padarymo kaltininkus turime kalbėti ir jų atsakomybės reikalauti, daro išvadą A. Butkevičius ir toliau porina, kaip konservatorių vyriausybė „uždegė žalią šviesą“ Astravo atominės statybai. Jis primena, kaip premjeras Andrius Kubilius keliuose 2009–2010 metais vykusiuose susitikimuose su Baltarusijos premjeru ne tik neišreiškė neigiamos pozicijos kaimyninės šalies projekto atžvilgiu, bet netgi kvietė pasinaudoti Lietuvos patirtimi. 2010 metais susitikime su Baltarusijos prezidentu A. Kubilius esą netgi aptarė galimybes Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos. O štai šiandien A. Kubilius esą garsiausiai šaukia neįsileisti elektros energijos iš Astravo elektrinės.

Aiškindamas tokias IAE uždarymo procese patirtas žalas bei konservatorių „paramą“ Astravo elektrinei, A. Butkevičius pats visiškai pamiršta ir net nesirengia paaiškinti, kaip į IAE uždarymo procesą nežinia kieno pavedimu atsidūrė Seimo narys M. Bastys, dėl kurio neleistinų veiksmų ir vyko paskutinėmis savaitėmis svarstymai ir nagrinėjimai Seime. Ilgai slėpti M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu tapo viešai žinomi ir paaiškėjo, kad Seimo narys yra pažeidžiamas valstybės saugumo požiūriu. Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vienareikšmiškai padarytas išvadas, kad Socialdemokratų frakcijos atstovas M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. NSGK nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti „Baltijos“ atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus. NSGK konstatavo, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. NSGK išvadose pažymima: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“, o „artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ir esamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“. Išvadose teigiama, kad M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“. Seimo komitetas savo išvadomis taip pat pareiškė, kad teikdamas paaiškinimus jam M. Bastys melavo. Prieš liudydamas laikinajai tyrimo komisijai ar šiomis teisėmis dirbančiam komitetui, asmuo pasirašo pasižadėjimą sakyti tiesą, priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė. Už nutarimą, kuriuo patvirtintos NSGK išvados, balsavo 93 Seimo nariai, prieš – šeši, 16 parlamentarų susilaikė. Be to, dėl M. Basčio veiksmų Seimas yra pradėjęs ir apkaltos procedūrą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimui įvykus, o Valstybės saugumo departamentui išslaptinus dalį medžiagos, baisu darosi, skaitant, kokį tinklą vijo „Rosatom“ Lietuvoje, pasinaudodamas Ignalinos AE uždarymu, „Nukem“ įklampintais Europos Sąjungos milijonais ir buvusios Ignalinos AE vadovybės atliktu vilkinimo darbu. Juk sužinojus, kad Aleksandras Mertenas, vienas „Rosatom“ vadų, po susitikimo su socialdemokratu M. Basčiu 2012 metais savo viršininkui rašė, jog Seimo rezoliucija dėl Visagino AE „bus normali“, sunku suprasti, kaip tokie „dalykiniai“ susitikimai socialdemokratams gali atrodyti normalūs. Socialdemokratai, tiksliau, jų vardu kalbantis Juozas Olekas tvirtina, kad M. Basčio susitikimai su asmenimis, siejamais su Rusijos specialiosios tarnybomis, niekuo ypatingi. Ir net kai M. Bastys apsiėmė tarpininkauti, kad su J. Kostinu ir su A. Mertenu susitiktų socialdemokratų pirmininkas ir tuometinis premjeras A. Butkevičius, čia nieko ypatingai blogo: M. Basčio įtaka čia esą buvusi nereikšminga. Be to, ekspremjeras neturėjo informacijos, kad M. Bastys būtų atstovavęs „Rosatom“ ar iš turimos informacijos jis nematąs, kad M. Bastys būtų dirbęs prieš valstybę. Ir apskritai nusibodo jam klausytis, kad „Rosatom“ statoma Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje išdygo tada, kai M. Bastys, V. Gedvilas, J. Olekas ir kiti jų bendrapartiečiai buvo prie valdžios vairo. Juk už Astravo elektrinės statybą pasisakė A. Kubilius!

Socialdemokratų atstovai Seime siekė kaip nors pateisinti ir M. Bastį, ir save. Seimo posėdyje, dar būdamas Socialdemokratų partijos pirmininku, A. Butkevičius tvirtino, kad „Rosatom“ niekada nedarė jokios įtakos jo vadovaujamai Vyriausybei. Jis pabrėžė niekada nesusitikęs su šios įmonės vadovais ir tik dalyvavęs posėdžiuose dėl Ignalinos elektrinės uždarymo, o apie Lietuvos dalyvavimą „Rosatom“ projektuose nebuvo kalbos. Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius, dažnas „svečias“ Rūtos Janutienės TV laidose, NSGK išvadas vadino žaidimu su degtukais. „Man tai atrodo, kad sėdime ant parako statinės ir žaidžiame su degtukais. Ką mes darome?“ – teiravosi jis ir komiteto išvadas vadino politinėmis. M. Bastys teigė, kad Seimo komiteto tyrimas buvo neobjektyvus, politiškai šališkas. Anot jo, viską nustelbė politinis suinteresuotumas. Visus kaltinimus jis vadino gandais ir pabrėžė, nei veikęs prieš Lietuvos valstybę, nei ją išdavęs. M. Bastys akcentavo, kad nėra duomenų, jog jis būtų gavęs atlygį už kokius nors savo veiksmus ar kad jam įtaka būtų daroma jį šantažuojant. Matyt, jis supranta, kad už nešvarų biznį ar išdavystę pinigus gaunantis asmuo niekada nepasikvies tai galinčių pamatyti liudininkų. Išties kuo Bastys yra blogesnis už tuos, kuriuos, kaip kažkada išdavusius valstybę ir padėjusius okupantams kankinti tautą, ankstesnis Seimas paslėpė 100 metų nuo visuomenės akių. Jis tarsi sakytų: „Argi aš elgiausi blogiau nei tie 100 metų įslaptinti KGB slaptieji informatoriai, kurių ankstesnio Seimo sprendimu buvo pasigailėta ir jie amžiams paslėpti nuo tautos?“. Išties M. Bastys yra nuoširdžiai pasipiktinęs savo kaltintojais – jis, būdamas be kaltės, yra apkaltintas. Ir jis kreipsis į visas teisines instancijas, kad tik jos nerastų jo kaltės...

© 2017 „XXI amžius“