|
Kaltinimai antisemitizmu maskuoja antilietuvizmą
Ta isterija jau trunka kelis dešimtmečius. Jos organizatoriai visokie zurofai, o dabar prisijungia mūsų pačių pseudoteisuoliai vanagaitės, ivaškevičiai. Jie neriasi iš kailio, kaldami prie gėdos stulpo mūsų tautą, nors po tų kraupių įvykių jau užaugo trys kartos. Gudriai naudojasi jaunosios kartos patirties stoka, naivumu, padėties nesuvokimu ir brukte bruka į jos sąmonę nepilnavertiškumo kompleksą. O visa oficialioji žiniasklaida skelbia: Prisipažinkime, kad esame kalti, pasibarstykime galvas pelenais. Vadovaujantis tokia logika, galima būtų apkaltinti 300 mln. amerikiečių dėl indėnų išžudymo. Iš siaubingos Antrojo pasaulinio karo žudynių mozaikos (čigonų, rusų karo belaisvių, dešimčių milijonų įvairių tautų piliečių, žuvusių stalininiame gulage, pusės milijono vien Kionigsbergo krašte išpjautų senelių, vaikų, moterų, kurios dar buvo ir išprievartautos) matomos ir akcentuojamos tik žydų tautos aukos ir tarsi norima eilinį kartą patvirtinti nuostatą žydai išrinktoji tauta. Kur, ponai vanagaitės ir ivaškevičiai, jūsų išrėktoji tolerancija? Kodėl jūs neraginate organizuoti aukų minėjimo žygių į Rainius, Pravieniškes? Gal todėl, kad ten buvo žudomi lietuviai (tai jums, matyt, mažareikšmis faktas, dabar nemadingas), o gal todėl, kad sovietų vykdytos žudynės kažkodėl užmirštamos.
Šimtus kartų rėkiama apie kai kurių lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse (juos pati tauta su panieka vadina žydšaudžiais). Ir jie seniai gavo, ką nusipelnė: vieni buvo sušaudyti, kiti nusigalavo lageriuose ir kalėjimuose. Tie rėksniai užmiršta, kad ir žydai dalyvavo žydų žudynėse. Šaudant vieno baltarusių miestelio žydus dalyvavo 8 lietuviai ir 7 žydai (vokiečių įsakymu sudaryto Vilniaus geto policijos dalinio policininkai). Antilietuviškumo isterijos vykdytojai nekaltina žudynių organizatorių vokiečių, nes Vokietija didelė šalis, o Lietuva maža, tad ją galima kaltinti viskuo ant jos pečių galima karti visus pastipusius šunis.
Lietuvoje buvo žymiai daugiau nei kitose šalyse piliečių, rizikuojančių gyvybe gelbstint žydus. Jų buvo daugiau net negu Vokietijoje, nors joje 20 kartų daugiau gyventojų. Bet nežinome nė vieno atvejo, kad žydas gelbėtų lietuvį nuo baisiausios 1941 metų tremties. Beje, tą tremtį vykdė sovietinio saugumo skyrių viršininkai, du trečdaliai jų buvo, kaip manoma, žydų kilmės.
Pasibjaurėjimą kelia organizuota niekšiška raganų medžioklė, kaltinant mūsų tautos didvyrius J. Ambrazevičių-Brazaitį, generolą Vėtrą, K. Škirpą ir kitus. Jiems kabinama universali visur ir visuomet naudojama antisemitizmo etiketė, pridengianti antilietuviškumo isteriją.
Kaip atrodytų, jeigu mes pradėtume atsikeršydami kabintis prie iškiliausių žydų valstybės veikėjų Goldos Meir, Šimono Pereso, Icchako Rabino ir kitų. Jų konflikte su palestiniečiais nė viena pusė nebuvo šventa.
Visa ši antilietuviškumo isterija dešimtmečius kiršina lietuvių ir žydų tautas. Ką apie tai galvoja mūsų Valstybės saugumo departamentas?
Algimantas Lelešius
© 2017 XXI amžius
|