|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate Prasminga gegužės 13-oji
ŠLAVANTAI. Iš vaikystės mane lydi močiutės žodžiai: Viskas Dievo rankose. Gera tai žinoti, nes tik tada galima suprasti ir priimti kiekvieną gyvenimo akimirką, joje sutiktus žmones, reiškinius, įvykius. Dievo rankose buvo ir šiemetinė gegužės 13-oji, kai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje vyko graži iškilmė. Kartu su Šiluvoje iš visos Lietuvos susirinkusiais piligrimais, susivienijus su popiežiaus Pranciškaus ir milijonų Fatimos maldininkų malda, parapija irgi šventė 100-ąsias Fatimos Marijos apsireiškimų metines. Kartu paminėtas ir 88-asis kun. Juozo Zdebskio gimtadienis. Prieš 65 metus šis kunigas kalbėjo rekolekcijose: Aš savo laimę atrasiu gyvendamas kitiems. Klaida būtų, matant aplinkui žmonių vargą, jų sielos ir kūno mizeriją, bandyt ieškot sau laimės, nebandant nieko daryt tai mizerijai sušvelninti. Taigi, aš gyvensiu kitiems (iš kun. J. Zdebskio dienoraščio, 1952 04 35). Kunigas gyveno ir gyvena Amžinybėje kitiems... Visa tai vaizdžiai perteikė Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaras kun. Marius Talutis, vadovavęs iškilmei. Šv. Mišios buvo aukojamos kaip padėka Fatimos Švč. Mergelei Marijai ir prašant Dievo malonės, kad kun. J. Zdebskis būtų iškeltas į altoriaus garbę. Pamoksle kunigas Marius akcentavo Fatimos Marijos apsireiškimo prasmę ir ypatingą kun. J. Zdebskio pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Tėvelis Juozas čia, šiame kukliame Dzūkijos kampelyje, tarsi vykdęs Fatimos Marijos paliepimus. Pamokslininkas, priminęs Fatimos Marijos apsireiškimų istoriją, pasakojo apie kun. J. Zdebskio tarnystę. Jis buvęs didelis Eucharistijos garbintojas, Rožinio maldos mylėtojas. Ypač sudėtingomis sąlygomis Rusijos platybėse lankęs kareivius, tremtinių šeimas, ruošęs vaikus Pirmajai Komunijai, vedęs jaunimui rekolekcijas, pirmaisiais mėnesio penktadieniais lankęs ligonius. Anot kunigo Mariaus, jis dalininkas tos Fatimos Marijos paslapties. Gražiausi tėvelio žodžiai skirti Šventajai Mergelei: Kas man lieka, jei ne prisiglausti prie Motinos / silpnučiam vaikeliui kas belieka daugiau?/ Ir šis žinojimas, kad aš Tavo, / kad visa, kas mano Tavo / yra mano didžioji viltis. Kun. J. Zdebskis perėmęs ir arkivyskupo T. Matulionio estafetę. Jo skelbtą kančios ir laisvės kryžių toliau nešęs pats. Kun. M. Talutis kreipėsi į jaunimą: Niekada nepabėkit iš kovos lauko... Kiekvienas turėtų prisidėti, kad nesunyktų kaimas, nedirvonuotų žemė, kad būtų Lietuva graži, neskęstų alkoholyje, kad jos mokyklos nebūtų tuščios. Kiekvienas privalėtų stengtis, kad daugėtų gerumo, sąžiningumo, gerėtų žmonių nuotaikos, kad galėtume kiekvieną prašnekinti, palabinti, prajuokinti, apkabinti, gėlę pasodinti... Kodėl kažkas vis laukia kažkokių projektų?.. Štai, projektas dvi žmogaus rankos. Tai gražiausias projektas, kuris daugiausiai padaro. Aiškinęs, jog dabar pabėgti iš Lietuvos negarbinga, kunigas linkėjo nieko nebijoti, sekti tėvelio Juozo pavyzdžiu, būti karžygiais, Lietuvos ateities vilties kareiviais. Iškilmingoje Visuotinėje maldoje, atnašų procesijoje dalyvavo aktyviausi parapijiečiai, svečiai. Dievui atnašauta Lietuvos tautinė ir Vatikano vėliavos, Rožinis, duona ir vynas, lankstinukai, skirti kun. J. Zdebskiui ir būsimajam palaimintajam arkv. T. Matulioniui. Juos, pasibaigus šventei, išeinantiems maldininkams dalijo jaunimas. Po šv. Mišių aplink bažnyčią ėjo neįprasta procesija buvo nešama Fatimos Marijos statula. Ją pernai padovanojo Jungevičių šeima. Kalbėta viena Rožinio dalis. Pasibaigus jo paslapčiai, keitėsi nešėjai aktyviausi parapijiečiai. Sugrįžus į šventovę, vyko gegužinės pamaldos. Šv. Mišių pabaigoje klebonas pranešė dar vieną svarbų skelbimą, jog pradedant nuo birželio, kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį 12 val. Šlavantų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, prašant, kad kun. J. Zdebskis būtų iškeltas į altorių garbę. Jis dėkojo atlaidų vedėjui kun. M. Talučiui už šv. Mišių auką, turiningą bei prasmingą pamokslą, valdžios atstovams, uoliausiems parapijiečiams, atsiliepiantiems į gražias iniciatyvas, dalyvaujantiems bendruose darbuose, renginiuose, visiems maldininkams. Aktyviausius parapijiečius klebonas kun. Tadeus Vallian apdovanojo knygutėmis apie būsimąjį palaimintąjį arkiv. Teofilių Matulionį. Ragindamas, jas perskaičius, dalintis su kitais, kad kuo daugiau žmonių geriau pažintų arkivyskupą. Išpažinčių klausė Veisiejų Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Žydrūnas Burnys. Garbino ir šlovino Dievą parapijos choras, vadovaujamas vargonininko J. Mikalausko. Visą šią parapijos iškilmę norisi palydėti Popiežiaus Pranciškaus žodžiais: Leiskime, kad mus vestų iš Fatimos sklindanti šviesa. Nekaltai Pradėtoji Marijos širdis visada mums tebūnie priebėga, mūsų paguoda ir pas Kristų vedantis kelias. Prie šventovės piligrimai galėjo pabendrauti su ištikima kun. J. Zdebskio bendražyge Birute Žemaityte ir įsigyti jos puikią knygą apie Aukštaitijos parapijose tarnavusį geraširdį dvasios tėvą kun. Aleksandrą Papučką Kunigas Aleksiukas bei kitų leidinių. Šventoriuje vyko suneštinė agapė. Prie gausaus vaišių stalo maldininkai dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi gražia švente, dėkojo klebonui, atlaidų vedėjui ir Dievui už Jo dvasines malones. Nemažo lankytojų susidomėjimo sulaukė naujais eksponatais papildyta kun. J. Zdebskio memorialinė ekspozicija. Alvyra Grėbliūnienė Eugenijos Sidaravičiūtės nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |