Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Birželis – Švč. Jėzaus Širdies garbinimo mėnuo

Vaikystė. Kaip joje viskas tyra, dora ir nekalta!.. O, kaip norėtųsi vėl į ją sugrįžti!.. Nors dienelę, nors valandėlę... Mūsų senutėje pirkelėje, kurioje užaugau, ant sienos, ties lova, kabojo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies paveikslas. Gražus, spalvingas!.. Tuokart aš dar nesuvokiau jo prasmės. Žinojau tik, jog tai – Jėzus, o Jėzus – jau Dievas, o Dievas – jau viskas! Šitokia tuokart buvo mano religinė samprata. Kai sykį, būdamas dar visai mažas, paklausiau mamos, ar Jėzui neskauda, kad Jis, „perplėšęs“ krūtinę (taip suvokiau paveikslą), rodo savo atvertą širdį, mama man paaiškino: „Dievulis mus visus labai myli, todėl ir rodo savo atvertą Širdį, o skaudu Jam būna tada, kai esme blogi. Tuokart Jėzaus Širdis net kraujuoja...“

Pamenu, įsiropšdavau į lovą ir ilgai žiūrėdavau į Gerojo Dievulio Širdį, ar ji nekraujuoja... Kai man atrodydavo, kad Ji lyg ir pasruvusi krauju, skubėdavau padaryti kokį nors gerą darbelį: palaistyti gėlę, atneši malkų, nubėgęs į netoliese sirpstančių žemuogių atšlaitę, priverdavau jų ilgiausią smilgą ir parnešdavau mamai... Tuomet man atrodydavo, kad Gerojo Jėzulio Širdis jau nebekraujuoja... Ir taip dariau ne kartą. Neretai, tėvams kur nors išvykus, likęs vienas, kalbėdavausi su savo Geruoju Dievuliu, pirštu rodančiu į savo Švenčiausiąją Širdį... Ir man būdavo be galo ramu ir gera...

Tikėjimą gilina Katekizmo studijų grupelė

Akmenės Šv. Onos bažnyčios Katekizmo studijų grupelė su klebonu kan. Egidijumi Zulcu

Jau dveji metai prie Akmenės Šv. Onos bažnyčios susibūrusi grupelė žmonių, norinčių pagilinti savo tikėjimą, geriau pažinti krikščioniškojo gyvenimo pagrindus. Į visa tai einame studijuodami Katalikų Bažnyčios Katekizmą, gilindamiesi į Šventąjį Raštą. Užsiėmimus pradedame nuo rudens, kai pailgėja vakarai ir atsiranda daugiau laiko atitrūkus nuo darbų pakelti akis nuo žemės, sielą atitraukti nuo kasdienybės ir daugiau susimąstyti apie tai, kas esame ir kur keliaujame. Užsiėmimams vadovauja mūsų klebonas kanauninkas Egidijus Zulcas, tikybos mokytoja Monika Bertašiūtė ir aš, Elena Gubovienė, šių eilučių autorė... Visą rudenį, žiemą iki pat pavasario septyniolikos žmonių grupelė kiekvieno pirmadienio vakarą renkasi parapijos namuose...

Šiuos mokymosi metus nutarėme pabaigti kelione į Palendrių benediktinų vienuolyną. Čia akmeniškius pasitiko vienuolis benediktinas tėvas Grigalius. Dalyvavome šv. Mišiose. Jos neįprastos mums, nes jos vyksta lotynų kalba, grigališkuoju giedojimu giedamos psalmės, giesmės ir maldos. Tik Šventojo Rašto skaitiniai ir Evangelija skaitomi lietuviškai... Romi mišių tėkmė, pripildyta sakralaus vienuolių giedojimo ir gestų, susikaupimas, rimtis, kai viskas aplinkui tarsi išnyksta, ir lieka tik šventa kalba, nukreipta į Aukščiausiąjį, pripildo širdį tokios dieviškos didybės pajautos, kad užmiršti savo žemiškuosius rūpesčius, ir leidi sielai kilti aukštyn drauge su psalmėmis ir smilkalų dūmais...

Akcija subūrė kilniam tikslui

Kepurės, kojinės, skarelės ir kitos lauktuvės mažiesiems ligoniams

miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kasmet aktyviai dalyvaujanti socialinėje gerumo akcijoje „Spalvotas pavasaris“, skirtoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kovo–balandžio mėnesiais kvietė miesto gyventojus drauge kurti kepuraites mažiesiems ligoniukams. Šiemet sulaukta kaip niekad didelio panevėžiečių susidomėjimo akcija, kuri neabejotinai reikalinga ir svarbi – kepuraitės pridengia dėl chemoterapijos nuplikusių ligoniukų galveles ir neleidžia jiems išsiskirti iš bendraamžių.

Savo laisvalaikio nepagailėjo ir į kvietimą atsiliepė įvairių įstaigų atstovai. Siuntos kepuryčių pristatytos iš miesto ugdymo įstaigų – Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, „Saulėtekio“ progimnazijos, Pradinės mokyklos, lopšelių-darželių „Papartis“, „Vyturėlis“, „Rūta“, „Diemedis“. Prisijungė ir Panevėžio pataisos namų bei Panevėžio apygardos probacijos tarnybos moterų bendruomenė. Panevėžio regos centro darbuotojai „Linelis“ atnešė didžiulę šventiškai supakuotą dėžę su krūva be galo dailių kepurėlių, skarelių, kojinyčių. Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyrius padovanojo įvairiaspalvių švelnios vilnos, medvilnės siūlų. Šiaurinėje bibliotekoje veikiančio rankdarbių klubo „Laumė“ narės irgi neliko nuošalyje – numezgė mažiesiems keletą galvos apdangalų.

Rengiama knyga apie Kazokiškių Dievo Motinos stebuklus

Titulinis Kazokiškių Dievo Motinos stebuklų knygos rankraščio „KAZOKIŠKIŲ ŠVENČIAUSIOJI MERGELĖ MARIJA NUGALĖTOJA Pilna Dievo Malonės“ (lenk. MARIA KOZAKISKA Łaski Bożey Pełna) puslapis

VšĮ „Vorutos“ fondas rengia knygą „Kazokiškių Dievo Motinos stebuklai“. Šis knygos leidimas būtų neįmanomas, jeigu Elektrėnų savivaldybės vadovybė – meras Kęstutis Vaitukaitis, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas ir jo pavaduotojas Jonas Grybauskas – nebūtų pritarę tokios knygos leidybai. Pagal pateiktą „Vorutos“ fondo projektą Kultūros paveldo departamentas skyrė 3 500 € paramą, o Elektrėnų savivaldybė pažadėjo skirti dar 2 000 €. Knygos užsakovas – Vievio Šv. Onos ir Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios parapijos ir jų klebonas kun. Alfonsas Kelmelis. Stebuklų knyga yra Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje saugomas XVIII amžiaus pradžios rankraštis. Pirmiausia buvo dešifruotas rankraštinis tekstas, o vėliau atliktas vertimas iš senosios lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Įvadinį straipsnį apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Marijos paveikslo stebuklus rengia meno istorikė dr. Tojana Račiūnaitė. Rengiant knygą iš senosios lenkų kalbos rankraštinį tekstą dešifravo Justina Prusinovska (Poznanė), o iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą vertė Jolanta Jurkūnaitė (Suvalkai). Tikimės skaitytojams knygą pristatyti iki gruodžio pradžios. Norintys paremti knygos leidybą lėšomis, turėtų kreiptis į „Vorutos“ fondą el. p. vorutosfondas@voruta.lt arba tel. 8 603 11117. Visų rėmėjų pavardės bus paskelbtos knygoje.