|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dvasinės ir politinės galios bendrystė Pasaulinė Romos popiežių ir JAV prezidentų susitikimų reikšmė Mindaugas Buika
Po Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos, liturginėje šventėje Vatikane įvykusio pirmojo popiežiaus Pranciškaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pagarbaus ir draugiško susitikimo, planetoje išliko viltingas įsitikinimas, kad Visuotinė Bažnyčia ir didžioji politika toliau vienys pastangas sakraliam taikos kūrimo reikalui. Tai patvirtino ir galingiausios valstybės vadovas, kuris po gegužės 24-ąją įvykusio susitikimo savojoje Tviterio žinioje įrašė: Man buvo išskirtinė garbė pasimatyti su Jo šventenybe popiežiumi Pranciškumi. Palieku Vatikaną labiau nei bet kada tvirtai apsisprendęs siekti taikos pasaulyje. Per pastaruosius beveik šimtą metų tai buvo jau 30-asis JAV prezidento ir apaštalo šv. Petro įpėdinio susitikimas ir kiekvienu tokiu atveju dėmesys yra sutelkiamas į svarbiausias tarptautinės bendruomenės problemas žinant, kad be pasaulietinio ir dvasinio autoritetų sąlyčio jų sprendimas yra žymiai sunkesnis. Įsipareigojimas tarnauti žmonėms Po popiežiaus Pranciškaus ir prezidento D. Trampo privataus pusę valandos trukusio pokalbio Apaštališkųjų rūmų bibliotekoje ir pasitarimo su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu paskelbtame komunikate pasidžiaugta, jog tie pokalbiai buvo nuoširdūs ir atspindi gerus Šventojo Sosto ir Junginių Valstijų santykius. Buvo pripažintas bendras įsipareigojimas ginti žmogaus gyvybę, tikėjimo išpažinimo ir sąžinės laisvę. Išreikšta viltis, kad Jungtinėse Valstijose toliau stiprės valstybinės valdžios ir Bažnyčios bendradarbiavimas tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, švietimas ir parama migrantams. Vatikane paskelbtame komunikate nurodoma, kad Šventasis Tėvas ir prezidentas D. Trampas apsikeitė nuomonėmis dėl įvairių tarptautinio gyvenimo aktualijų. JAV vadovas, žinoma, turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę dėl pagrindinių šalies ir pasaulio problemų, kuriose religijai dabar skiriamas ypatingas vaidmuo. Juk į Vatikaną jis atvyko netrukus po apsilankymo svarbiausioje islamo valstybėje Saudo Arabijoje ir Šventojoje Žemėje (Izraelyje). Kaip tik sudėtinga šio Artimųjų Rytų regiono padėtis ir nurodyta baigiamajame Vatikano susitikimo komunikate, pabrėžiant popiežiaus Pranciškaus ir D. Trampo pripažintą būtinumą apsaugoti ten gyvenančias krikščionių bendruomenes, skatinti taikos procesą vedant politines derybas ir tarpreliginį dialogą. Atskirame JAV prezidentūros, Baltųjų Rūmų, pranešime teigiama, kad D. Trampas pokalbyje su Šventuoju Tėvu ypač akcentavo, kad visa tarptautinė bendruomenė turi bendradarbiauti kovoje prieš terorizmą, nurodydamas Siriją, Libiją ir vadinamosios Islamo valstybės kontroliuojamas teritorijas. Prezidentas patvirtino, kad dabartinė Jungtinių Valstijų administracija visiškai dalijasi su Šventuoju Sostu nuostatomis dėl fundamentalių (gyvybės gynimo, šeimos) vertybių ir pasirengusi globaliai skatinti žmogaus teises, apsaugoti religijos laisvę, veiksmingai prisidėti prie dabartinės žmonijos sunkumų įveikimo. D. Trampas priminė JAV įsipareigojimą siekti, kad būtų įveikta globalinė bado problema, ką savo mokyme nuolat akcentuoja ir popiežius Pranciškus. Prezidentas su pasididžiavimu pranešė, kad jo administracija nusprendė papildomai paskirti 300 milijonų dolerių padėti badaujantiems žmonėms konfliktų apimtose Afrikos šalyse Sudane, Somalyje, Nigerijoje, Jemene. Apžvalgininkai pastebėjo, kad baigiamuosiuose Šventojo Tėvo ir D. Trampo susitikimo komunikatuose neužsimenama apie ekologinės klimato kaitos temos svarstymą. Matyt, tai padaryta diplomatiniais sumetimais, kadangi skirtingai negu popiežius Pranciškus dabartinis JAV prezidentas tai nelaiko prioritetinės svarbos klausimu. Šie nuostatų skirtumai, matyt, nenorėti išryškinti, nes ir Bažnyčioje dėl ekologijos yra didelė nuomonių įvairovė. Vis dėlto prezidentui D. Trampui kaip Šventojo Tėvo dovana buvo įteikta jo 2015 metų socialinė enciklika Laudato Si, kuri yra pirmasis, išskirtinai ekologijai skirtas Bažnyčios dokumentas. JAV prezidentas gavo ir kitus svarbius popiežiaus Pranciškaus raštus: šeimos problemoms skirtą apaštalinį paraginimą Amoris Laetitia, programinį evangelizavimo dokumentą Evangelii Gaudium ir 2017 metų Pasaulinei taikos dienai skirtą kreipimąsi su Šventojo Tėvo asmeniniu autografu. Įveikdamas specialų taiką ir bendrystę (alyvos šakele) simbolizuojantį medalioną, Šventasis Tėvas kvietė D. Trampą būti tikru taikos siekio įrankiu. JAV prezidentas čia pat pažadėjo tai daryti. Jis padovanojo popiežiui Pranciškui žymiausio amerikiečių žmogaus teisių gynėjo, rasistų nužudyto Nobelio taikos premijos laureato pastoriaus Martyno Liuterio Kingo (Martin Luther King, 19291968) pirmąją raštų rinkinio laidą. Atsisveikindamas jis tvirtai pripažino Šventajam Tėvui: Aš niekada nepamiršiu, ką jūs man sakėte. To ir norisi D. Trampui palinkėti, kartu ir didesnio nuoseklumo įgyvendinant dabar ir rinkiminėje kampanijoje gausiai už jį balsavusiems katalikams duotus pažadus. Taikos įtvirtinimo aktualumas JAV katalikų žiniasklaidoje aptariant kone šimtametę šalies vadovų ir Romos popiežių susitikimo istoriją, primenama, kad pirmasis toks susitikimas tarp prezidento Vudro Vilsono (Woodrow Wilson) ir Benedikto XV įvyko 1919 metų pradžioje, netrukus po Pirmojo pasaulinio karo. Tą karą pavadinęs beprasmėmis žmonių skerdynėmis Šventasis Tėvas skatino Jungtines Valstijas daugiau prisidėti prie taikos įtvirtinimo, pritardamas V. Vilsono tautų nacionalinio apsisprendimo politikai žlugus kolonijinėms imperijoms Europoje. Deja, susiformavę naujieji totalitariniai režimai bolševikinėje Rusijoje ir nacistinėje Vokietijoje sukėlė dar baisesnį Antrąjį pasaulinį karą. Todėl 1943 metais, lankydamasis Italijoje tuometinis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) su popiežiumi Pijumi XII susitikti negalėjo, nes vyko kovos ir Roma dar buvo okupuota vokiečių. Taigi kito apaštalo šv. Petro įpėdinio ir Baltųjų rūmų šeimininko susitikimo reikėjo laukti daugiau kaip keturis dešimtmečius, kai 1959 metų gruodį popiežius Jonas XXIII privačioje audiencijoje Vatikane priėmė prezidentą Dvaitą Eizenhauerį (Dwight D. Eisenhower). Pirmasis ir kol kas vienintelis JAV prezidentas katalikas Džonas Kenedis (John F. Kennedy) Vatikane su popiežiumi Pauliumi VI susitiko 1963 metų liepos 2 dieną. Šio pokalbio pagrindas buvo ypač pavojinga taikai situacija dėl sovietinių raketų dislokavimo Kuboje, kai pasaulis buvo atsidūręs ties naujo globalinio konflikto riba. Šventasis Tėvas didžiai vertino taikdarišką prezidento D. Kenedžio veiklą, ir po netrukus įvykusios jo žūties dėl teroristinio pasikėsinimo su ypatinga užuojautos kalba kreipėsi per JAV televiziją ir asmeniškai aukojo šv. Mišias už velionio sielą. Vatikano II Susirinkimo iškeltų naujovių atmosferoje plataus dialogo su pasauliu ir užsienio apaštalinių kelionių istoriją pradėjęs popiežius Paulius VI tapo pirmuoju Jungtines Valstijas aplankiusiu Šventuoju Tėvu. Šio 1963 metų spalį įvykusio vizito tikslas nebuvo tiesiogiai JAV, su kuriomis Vatikanas dar neturėjo diplomatinių santykių, bet dalyvavimas Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje, kurioje Paulius VI pasakė istorinę kalbą Niekada daugiau karo, kvietė į branduolinį nusiginklavimą ir neatidėliotiną bado bei kitų vargingų šalių problemų sprendimą. To vizito metu Šventasis Tėvas privačiai viename Niujorko viešbutyje susitiko su viceprezidentu Lindonu Džonsonu (Lyndon Jonson), kurį jau kaip JAV prezidentą priėmė ir Vatikane prieš 1967 metų Kalėdas. Pagrindinė šio susitikimo tema buvo taikos atstatymas Pietryčių Azijoje dėl tuomet vykusio Vietnamo karo. Po apsilankymo pas popiežių Paulių VI prezidentas L. Džonsonas pranešė nutraukiantis daug civilių aukų pareikalavusį Šiaurės Vietnamo bombardavimą ir siekė pradėti taikos derybas. Šis taikos atkūrimas buvo aptariamas ir 1969 ir 1970 metais prezidentui Ričardui Niksonui (Richard M. Nixon) apsilankius Vatikane. Juose irgi buvo kalbama apie paramą Trečiojo pasaulio šalims bei diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu atkūrimą. Paskutinis JAV prezidentas, 1974 metų birželio 3 dieną Vatikane susitikęs su naują Bažnyčios gyvenimo erą pradėjusiu popiežiumi Pauliumi VI, buvo Džeraldas Fordas (Gerald Ford), kuris Šventajam Tėvui pirmą kartą pristatė ir savo šeimą. Blogio imperijos įveikimas Daugiau kaip ketvirtį amžiaus trukusį pontifikatą 1978 metais pradėjęs popiežius Jonas Paulius II buvo pirmasis Katalikų Bažnyčios vadovas, oficialiai priimtas Baltuosiuose Rūmuose. Tai atsitiko 1979 metų spalio 6 dieną, kai Šventasis Tėvas visą savaitę lankėsi įvairiuose Jungtinių Valstijų miestuose. Nors Vatikanas su JAV vis dar neturėjo diplomatinių santykių, tačiau prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) numojo į tai ranka iškilmingai priimdamas popiežių Joną Paulių II savo rezidencijoje Vašingtone. Tame susitikime buvo paliesti platūs tarptautinės padėties klausimai, pirmenybę teikiant tikėjimo laisvei ir žmogaus teisėms bei jų pažeidimams ypač komunistų valdytoje Rytų Europoje, iš kur buvo kilęs lenkas Popiežius. Tai buvo svarstoma ir 1980 metų birželį prezidentui D. Karteriui lankantis Vatikane, tačiau galutinai JAV ir Šventojo Sosto pastangos dėl sovietinio komunizmo blogio imperijos įveikimo buvo sutelktos popiežiui Jonui Pauliui II bendradarbiaujant su prezidentu Ronaldu Reiganu (Ronald Reagan). Pirmasis jų susitikimas Vatikane įvyko prieš 35 metus, 1982-ųjų birželio 7 dieną, o 1981-aisiais jie abu išgyveno pasikėsinimus į gyvybes. Šis sutapimas dar labiau sustiprino Jono Pauliaus II ir R. Reigano bendrystę su giliu tikėjimu dėl stebuklingo Apvaizdos įsikišimo ir jų gyvybių išgelbėjimo kilniam tikslui siekti kad būtų įveiktos blogio jėgos perkeičiant istorijos eigą, kad taikiu būdu būtų sugriauta sovietinė sistema. Tas politinis ir dvasinis vieningumas, įveikiant ateistinio komunizmo melą ir žmonijos padalinimą į pavojingą karinių blokų priešpriešą, paskatino 1984 metų sausio 10 dieną atnaujinti Šventojo Sosto ir JAV diplomatinius santykius (jie buvo nutraukti dar 1867 metais). Prezidentas R. Reiganas pirmuoju ambasadoriumi Vatikane paskirdamas kataliką (šios tradicijos iki šiol laikomasi), su popiežiumi Jonu Pauliu II susitiko dar tris kartus: 1984 metais Aliaskoje, 1987-aisiais Vatikane ir JAV. Aktualus dar vienas šių išskirtinių krikščioniškų asmenybių bendradarbiavimo bruožas kova prieš tai, ką šventasis Jonas Paulius II pranašiškai įvardijo kaip naująją mirties kultūrą. Tai būtinybė tiek dvasinėmis, tiek politinėmis ir visuomeninėmis pastangomis siekti, kad būtų užtikrinta pirmoji ir svarbiausia žmogaus teisė gimti ir gyventi. Sekdamas šiuo Šventojo Tėvo mokymu, prezidentas R. Reiganas politinėse kalbose nuolat pabrėždavo, kad kiekvienas asmuo nuo prasidėjimo motinos įsčiose yra sakrali realybė, unikali ir nepakartojama Dievo dovana. Laikydamasis šių nuostatų R. Reiganas nutraukė bet kokį biudžetinį aborto ir jį remiančių organizacijų finansavimą. Toks glaudus popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbiavimas išliko ir su JAV prezidentu Džordžu Bušu (vyresniuoju) (George H. W. Buch), su kuriuo Vatikane susitikta du kartus: 1989 ir 1991 metais. Aptartas prasidėjęs spartus sovietinė imperijos byrėjimas ir Berlyno sienos griovimas, aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose (pirmasis Irako karas), Šventajam Sostui prieštaraujant dėl karinių JAV veiksmų. Su liberaliu prezidentu Bilu Klintonu (Bill Clinton), popiežius Jonas Paulius II susitiko Jungtinėse Valstijose tris kartus (1993, 1995 ir 1999 metais) ir kiekvienu atveju aktualizavo gyvybės gynimo svarbą. Amerika, gink gyvybę, sakė Šventasis Tėvas vienoje kalboje šalia stovint B. Klintonui, kuris bandė abortą prilyginti žmogaus teisei, Visi didieji reikalai, kuriais šiandien užsiimate, turės prasmę tiek, kiek bus garantuota teisė gyventi kiekvienam žmogui. Gyvybės gynimo prioritetas Prezidentu tapus Džordžui Bušui (jaunesniajam), kuris Vatikane lankėsi net šešis kartus ir popiežiui Jonui Pauliui II įteikė (2004 metais) aukščiausią pilietinį JAV apdovanojimą, Laisvės medalį, gyvybės gynimo srityje santykiai normalizavosi. Kita vertus, po 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragiško teroristinio išpuolio Niujorke, kurį Šventasis Tėvas įvardijo kaip tamsią žmonijos istorijos dieną, Vatikanas griežtai kritikavo Jungtinių Valstijų karinę politiką (naują karą Irake). Buvo pripažinta, kad, išaugus tarptautinio terorizmo grėsmei, sprendimų reikia ieškoti taikaus dialogo keliu, užkertant kelią radikalaus islamizmo ideologijai. Nepaisant šių nesutarimų, prezidento D. Bušo ir popiežiaus Jono Pauliaus II santykiai išliko šilti. Pranešus apie Šventojo Tėvo mirtį, JAV valstybinės vėliavos buvo pagarbiai nuleistos ir jo laidotuvėse 2005 balandžio 2 dieną dalyvavo trys prezidentai: tėvas ir sūnus Bušai bei B. Klintonas. Prezidentas D. Bušas artimus ryšius palaikė ir su popiežiumi Benediktu XVI, kurį du kartus aplankė Vatikane, o 2008 metų balandį ne tik Baltuosiuose rūmuose surengė iškilmingą valstybinį priėmimą, bet ir atšventė jo 81-ąjį gimtadienį. Pasaulyje, kuriame dabar yra daug norinčių žmogaus gyvybę sumenkinti ar net sunaikinti, mums ypač reikalingas jūsų mokymas, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra sakrali, sakė D. Bušas, sveikindamas Šventąjį Tėvą toje šventėje. Popiežių Benediktą XVI 2009 metų liepos 10 dieną su šeima Vatikane aplankė ir prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). Tačiau jo ekstremistinis liberalizmas, palankumas abortams, homoseksualizmo ir genderizmo ideologijoms bei privalomas kontracepcijos įvedimas į sveikatos draudimą (faktiškai tai reiškė religijos laisvės suvaržymą), sukėlė aštrius protestus JAV Katalikų Bažnyčioje. Tai atsispindėjo ir Vatikano išreikštoje kritikoje, kada naujasis popiežius Pranciškus, atlikęs vizitą į JAV 2015 metų rugsėjo pabaigoje ir savo istorinėje kalboje, sakytoje Kongreso nariams, iškeldamas migracijos, prekybos žmonėmis bei klimato kaitos klausimus, pabrėžė gyvybės ir šeimos palaikymo prioritetus. Džiugu, kad dabartinis prezidentas D. Trampas ištikimai nuo rinkimų kampanijos pradžios laikosi gyvybės gynimo politikos nuostatų. Jis atstatė ir praplėtė prezidento R. Reigano pradėtą finansinės paramos nutraukimą abortą palaikančioms nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, nominavo gyvybės gynimui palankų Aukščiausiojo Teismo narį, sustiprino religijos laisvės apsaugą, pirmą kartą į nacionalinį Gyvybės gynimo žygį pasiuntė jį atstovauti viceprezidentą Maiką Pensą (Mike Pence). Visa tai atveria duris ir kitų Bažnyčiai rūpimų humanitarinių užduočių įgyvendinimui bendradarbiaujant su naująja Baltųjų rūmų administracija.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |