|
Apie laisvę pasirinkti
Edvardas ŠIUGŽDA
Dar neseniai monsinjoras Alfonsas Svarinskas kiekvieną kartą, kai tik buvo jam leidžiama pakalbėti (o tai daryti jam leisdavo vis rečiau ir rečiau, jau nekalbant net apie tai, kad Vilniaus Arkikatedroje buvo uždrausta jam pasirodyti, matyt, jį irgi palaikė Brazausko draugu, kuriam kelias į šventovę uždarytas ir po mirties), tiesiog ašarodamas kartodavo, kad nustotume girtauti, nes jau tapome labiausiai prasigėrusia tauta kiekvienam suaugusiam tenka po 15 litrų alkoholio ant galvos, pralenkėme net rusus: geriame visur, net ir artimų žmonių laidotuvėse, prie degtinės ar vyno pripranta ir mūsų gražusis energingasis jaunimas. Monsinjoras be perstojo rinko duomenis iš spaudos ir interneto, ir visoje plačioje parapijoje laidodamas į amžinybę išeinančius savo kovos bičiulius partizanus, žmonėms aiškindavo, kokią žalą mūsų tautai ir ypač jaunimui daro besaikis alkoholio vartojimas. Tai ir žudynės, ir avarijos su sužeistaisiais bei žuvusiaisiais, ir savižudybės. Monsinjoras kviesdavo rinktis į jo sukurtą Didžiosios Kovos partizanų apygardos parką ir ten pasvarstyti, ar teisingu keliu einame, o gal ir toliau tik dainuojančią revoliuciją kuriame jau be jokių svarbių įsipareigojimų, vien apie ekonominę gerovę galvodami, bet pamiršdami pažiūrėti į valdžioje ir tautoje kylančią dvasinę krizę. Ir kildavo ir mums, besiklausantiems, o dažniau tik iš nuogirdų sužinojusiems apie griausmingąjį monsinjorą, ar reikia taip aimanuoti ir dejuoti. Taip, galima ranką prie širdies pridėjus pasakyti: dažnai pagalvodavome, ko tas senas kunigas visus čia tramdo, ko jis kišasi į mūsų gyvenimą, vien tik melstis ragina, bet kuriose laidotuvių Mišiose liepdamas būtinai į bažnyčią bent sekmadieniais ateiti, atsisakyti išgėrimo festivalių. Kitas, netgi dvasininkų luomui priklausantis kolega, į visada energingai lietuvybę propaguojančiojo daržą nepasibodėdavo mesti akmenį: per ilgus lageriuose kalinimo metus esą jis įgavo kalinio mentalitetą ir į viską žiūri tik tokiomis iškreiptomis akimis juk viskas pas mus gražu, kyla valstybės ir tautos gyvenimas, visokios beribės laisvės atsivėrusios jaunimui, net keliai važiuoti į užsienius ir ten, o ne tėvynėje kurti gyvenimą, džiaukimės, kad mums tuoj bus leidžiamos ir homoseksualų santuokos, ir vaikai tokiose šeimose atsiras nestabdykime tautos, norinčios eiti kartu su pažangiais Europos politikais. Ir iš viso kam čia nuolat verkšlenti ir vesti į kovą?..
Tačiau, pasirodo, tokią sunkią mūsų tautos būseną naujais duomenimis patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Jos surinkti duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio netgi dviem litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 litro, o dideliu alkoholio vartojimu pasižyminčią Rusiją net 4,3 litro. Taip Lietuva atsirado pirmoje vietoje pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Kaip tik tada, kai buvo pateikti tokie PSO duomenys, Seime buvo svarstomos alkoholio prieinamumo apribojimo priemonės. Iš karto buvo surengtas festivalių organizatorių pasipriešinimas: kam toji valdžia taip pasinešė prieš teisę pasirinkti gerti degtinę, prieš festivalius, apskritai prieš laisvę? Kam bausti visus normaliai geriančiuosius, jeigu tokius negražius duomenis sugadina tik kai kurie per dideli bambalių mėgėjai, o kiti tik normaliai pasivaišina. Velniop tą mūsų valdžią, atimančią mums teisę pasirinkti gerti ar negerti. Mes, laisvos šalies laisvi piliečiai, turime teisę pasirinkti ir tą teisę ginsime! Į darbą įsijungė visokie išgarsinti menko talento dainelių atlikėjai, festivalių rengėjų vardus pasiėmę alkoholio pramonės gynėjai, laisvosios rinkos institutų viršininkai, šiaip alkoholio degustatoriai ar mėgėjai. Prie Seimo susirinkę, interneto platybėse jie gynė laisvę pasirinkti, į šipulius daužė sveikatos apsaugos ministrą, premjerą, valstiečių vadą ir visą šitą valdančiąją šutvę.
Pasiryžusiųjų sutramdyti alkoholizmą tai nepaveikė jie vis vien griežtino alkoholio vartojimą mažinimo priemonių įstatymą. Ir štai netrukus buvo mestas išsigelbėjimo šiaudas. Lietuvos statistikos departamentas (LSD) šią savaitę paskaičiavo, kad lietuviai geria žymiai mažiau, nei skelbė pasauliniai statistikos rinkėjai: 2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai yra net penkiais litrais mažiau, nei paskelbė PSO. Ir tai yra 0,8 litro mažiau nei 2015 m., o tai reiškia, kad alkoholio suvartojimo skaičiai nuosekliai mažėja. Ir nors netrukus paaiškėjo, kodėl, LSD duomenimis, alkoholio suvartojimas Lietuvoje yra toks mažas pasirodo, LSD skelbia tik oficialiai parduotą alkoholio kiekį, o PSO pateikia duomenis, įvertinusi ir nelegalią prekybą. Didelį susirūpinimą turėtų kelti tai, jog iš PSO duomenų matyti, kad Lietuvoje yra didelė šešėlinė alkoholio rinka. Seime susirinkę alkoholio gynėjai, visokių Laisvė festivaliams mitingų rengėjai ir šiaip teisės daryti bet ką, tarsi jie kovojo už laisvę sovietinės okupacijos metais, pajuto jiems mestą šiaudelį išsigelbėti toje šėlstančioje, alkoholizmo bangas suvaldyti bandančioje jūroje. Jie sako, kad reikėtų džiaugtis, jog pagal LSD duomenis 20122013 metais ėmė ryškėti alkoholio suvartojimas. Be to, ar reikia įvairiais apribojimais ir draudimais bausti visus normaliai geriančius, jei tik didžiąją mažų kaimo vietovių parduotuvių apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais: 2016 metais mažose (13 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., o kai kuriose 76 proc. Tad ir reikia skelbti karą tik prasigeriančiam kaimui, o festivaliams miestuose duoti visišką laisvę! O tas ministras A. Veryga, pasinaudodamas falsifikuotais PSO duomenimis, nusprendė bausti visus! Reikia vadovautis tik mūsų lietuviško Statistikos departamento duomenimis į skaičiavimus jis neįtraukia nelegalaus alkoholio.
Ir iš viso būtų gerai, kad mūsų slaptosios tarnybos pasiaiškintų, kaip atsitiko, kad PSO laisvai pateikia falsifikuotus duomenis, skleidžiamus iš aiškaus šaltinio Rusijos propagandos specų. Tokią mintį nurodo kai kurie alkoholio degustatoriai. Toji PSO esą visai neteisingai paskelbė lietuvius didžiausiais alkoholikais pasaulyje. Kaipgi nepaskelbs, kai į minėtus 18 litrų ji įtraukia ir mums visai neaiškų šešėlinį alkoholį, kurio mūsų statistikos departamentas teisėtai neįtraukia. Aišku, kad tik Rusija ir Baltarusija žino, kiek per sieną kontrabandos praleidžia, todėl toji PSO su Rusijos žinia prie Lietuvos mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių pardavimų pridėjo ir kontrabandinę degtinę, taip prigirdydama lietuvius ir duodama jiems pirmą vietą pasaulyje. Ir dar PSO pateikė senus LSD duomenis, gal 5 metų senumo, pagal tai ir paskaičiavo pernykščius duomenis, o tai nėra teisinga. Išeitų, kad kontrabandos nesugauna patys muitininkai ir sienos sergėtojai arba sugautą degtinę patys išgeria? Taip ir įvyko, kad Statistikos departamentas pateikia kur kas mažesnę alkoholio suvartojimo statistiką nei PSO. Ir tas Veryga be reikalo šakojasi, po aiškių LSD duomenų apie mažėjantį alkoholio suvartojimą vis vien kartodamas, kad dėl alkoholizmo Lietuva yra probleminis kraštas. Jis net išrado kažkokią saugią ribą, kai vienas gyventojas per metus gali suvartoti tik iki 7 litrų alkoholio. Juk Europos vidurkis yra 10 litrų, ir niekas nelaiko tai problema. Be reikalo ministro teiginius kartoja ir premjeras Skvernelis, aiškinantis, kad LSD duomenys nekeičia situacijos iš esmės ir pabrėžiantis, kad alkoholio prieinamumą būtina mažinti, nes gėrimo pasekmės pasireiškia kasdien.
Vis dėlto Seimo nariai nepasidavė alkoholio gamintojų gynėjams. Apsispręsta taikyti keletą kovos su alkoholio vartojimu priemonių: visišką reklamos draudimą, alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimą, draudimą parduoti alkoholį asmenims iki 20 metų, draudimą parduoti alkoholį nestacionariose pajūrio lauko kavinėse, alkoholio prekyba būtų ribojama ir nemokamuose masiniuose renginiuose, kur turėtų atsirasti specialios silpno alkoholio pardavimo vietos. Specializuotų parduotuvių klausimą Vyriausybė kuriam laikui atidėjo. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pakėlė akcizus alkoholiui nuo šių metų kovo 1 dienos: nustatyta, kad iki 8,5 laipsnių stiprumo gėrimams, įskaitant alų, akcizas sieks 65,46 eurus už hektolitrą, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams 164,67 eurus už hektolitrą, etilo alkoholiui, tai yra stipriesiems gėrimams 1423,39 eurus už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Juk net LSD duomenimis, nors mirtingumas nuo alkoholio po truputį mažėja, tačiau alkoholio vartojimas kelia pavojų. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys pernai buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.). Ypač akivaizdu, kaip tragiškai nuo alkoholio žūsta Lietuvos vyrai: pernai jų mirtingumas nuo alkoholio 3,7 karto viršijo moterų mirtingumą. Kaimų gyventojams alkoholis irgi sukelia skaudesnes pasekmes: 2016 metais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusių nuo alkoholio asmens, o 100 tūkst. kaimo gyventojų 24,5. Higienos instituto duomenimis, pernai 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 asmenų, kuriems buvo diagnozuota su alkoholio vartojimu susijusi liga. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė, kiek rečiau toksinis alkoholio poveikis ir alkoholinė psichozė. Daugiausiai asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų. Tad laisvę pasirinkti vis dėlto reikia apriboti.
© 2017 XXI amžius
|