|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šviesūs Marijos legiono savanorės paveikslai Bronius VERTELKA
PANEVĖŽYS. Tiek svečių, kiek prisirinko į miesto Savivaldybės viešąją biblioteką (Kniaudiškių g. 34) rugsėjo 5-ąją, retokai pasitaiko. Į Zofijos Zakarevičienės pastelės ir tapybos parodos Žvilgsnis į šviesą pristatymą žmonės rinkosi ankstėliau, todėl pakako laiko ir pabendrauti, ir diskusijoms vertinant eksponuojamus paveikslus. Didžiąją susirinkusiųjų dalį sudarė moterys, besižavinčios panevėžietės kūryba ir pažįstančios ją kaip itin tyros sielos, nepaprasto nuoširdumo žmogų. Parodą organizavusi dailininkė Stasė Medytė sakė, jog kūrinių autorę pažįsta daugybę metų, o jos darbai spalvų simfonija, tarsi jie mokėtų kalbėti arba būtų lengvai prakalbinami. Paveiksluose sugebėta perteikti ir šilumą, ir šaltį, ir vėją. Kartais juos net norisi paliesti. Tai didžiulė Aukščiausiojo duota dovana. Seniausias darbas, tapytas 1984-aisiais, naujausias 2017 metais. Gyvenimas tapytojai nešykštėjo audrų, bet buvo ir šviesių minučių. Žinoma, kaip pabrėžė grafikė S. Medytė, nesvarbu, kiek tau metų ir kokio dydžio tavo paveikslai, svarbu juose išreikštos mintys, perteikta šiluma... Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Lina Kiršaitė kalbėjo, jog žvelgiant į Z. Zakarevičienės darbus jaučiamas jų autorės dvasios didingumas. Ir tai neatsitiktinai: gabią tapytoją galima sutikti ligoninėje, savo gerumą bedalinančią negalių spaudžiamiems, sugebančią perduoti jiems didingą tikėjimo šviesą. Per 33 metus ji sugebėjo sukurti daug puikių paveikslų! Prieš penkerius metus atėjau savanoriauti į Marijos legioną. Susipažinusi su Zolia (taip artimos draugės ir geros pažįstamos įpratusios vadinti Z. Zakarevičienę) pamačiau, kad tai be galo nuoširdi, gerumo kupina moteris. Sutikti tokį žmogų irgi Dievo dovana. Ačiū jai už tokius prasmingus darbus, pagarbiai apie parodos autorę atsiliepė viena iš atidarymo dalyvių. Bibliotekos vedėja Sandra Voveriūnienė menininkei įteikė suvenyrą, skaitytojo bilietą ir priminė, kad paroda veiks iki rugsėjo pabaigos. Padėkos žodį bibliotekos darbuotojoms, parodą organizavusiai dailininkei S. Medytei, visiems atėjusiems į renginį tarė jos autorė Z. Zakarevičienė. Sveikinimų buvo itin gausu. Sveikino ją kaip artimiausią draugę ar giminaitę arba labai gerai pažįstamą. Buvusi mokytoja Ramutė Gasiūnienė neabejojo, kad Z. Zakarevičienės maldos, geri žodžiai padėjo jai sveikti, nes ji ypatingai tvirtos dvasios žmogus. Dviejų poezijos knygučių autorė paskaitė savo eilių. Z. Zakarevičienę sveikino jos sūnus Laimonas, irgi gabus menui, kiti artimieji, kolegės menininkės. Buvo sakomi tyri, iš širdies gelmių sklindantys žodžiai. XXI amžiaus užkalbinta Z. Zakarevičienė pasakojo, jog yra kilusi iš Avyžiškių kaimo, pusiaukelėje tarp Sidabravo ir Vadaktų. Mama daug kam buvo gabi. Savamokslė turėjo gražų braižą. Kaune baigė siuvimo-kirpimo kursus, mėgo siūti. Zofiją dar mokyklos suole gyrė už piešimą. Būdavo, pasižiūri ji pro langą, ir tą gamtos vaizdelį perkelia ant popieriaus lapo. Dirbdama kolūkyje neakivaizdiniu būdu baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Svajojo studijuoti mediciną, tačiau negavo leidimo. Iš Vilniaus atėjo atsakymas, kad žemės ūkio mokslai turėtų būti svarbesni. Tačiau kišenėje jau turėjo išleidimą iš kolūkio. Panevėžyje dirbo įvairius darbus. Lankė dailės mokyklą pas Kazimierą Naruševičių, S. Medytės dailės studiją Spektras. Surengė ne vieną autorinę, buvo grupinių parodų dalyvė. Rengdamasi parodai viešojoje bibliotekoje, norėjo pateikti kažką gražaus, susijusio su gamta, kad pamatę tai pajustų. Todėl atsirado toks parodos pavadinimas. Tarp eksponuojamų darbų kalnų vaizdas, parsivežtas pernai iš Medžiugorjės. Pakeliauti kitur neturėjo galimybių. Vienas iš sunkiausių jos gyvenimo momentų buvo tas, kai ketino prievarta įrašyti į komjaunimą. Šiaip vis prie bažnyčios. Talkino Caritui, daug metų yra Marijos legiono savanorė. Vieną šešerių metų kadenciją buvo Panevėžio vyskupijos kurijos Marijos legiono pirmininkė. Švč. Trejybės bažnyčios rektoriaus kan. Broniaus Antanaičio (dabar apaštalinis protonotaras) skatinama platino katalikišką spaudą. Šių metų sausį Z. Zakarevičienė minėjo savo 80 metų sukaktį. Panevėžietė sako, jog geriems darbams vis stokojanti laiko. Autoriaus nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |