|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Biržų dekanate Kad kiekvieną sodybą saugotų kryžius
SUOSTAS. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia šiame kaime yra 6 km nuo Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Tai jau trečioji bažnyčia, į kurią sekmadieniais melstis ateina šio ir aplinkinių kaimų tikintieji. Pirmoji medinė bažnyčia sudegė karo metais, antroji 2001 metų rudenį. Nedaug kas tikėjo, kad nedideliam Suosto kaimeliui pavyks rasti lėšų dar vienai bažnyčiai atstatyti. Bet su Dievo pagalba kelių pasišventusių žmonių dėka įvyko kone stebuklas ir 2007 m. gegužės 13 d. buvo pašventinta naujoji Šv. Kryžiaus Išaukštinimo mūrinė bažnyčia, kurioje neseniai buvo švenčiami Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Į juos atvyko žmonės iš Biržų miesto ir aplinkinių kaimų. Lietuva kartais vadinama kryžių žeme, o Kryžių kalnas yra toks vienintelis savo dydžiu ir istorija pasaulyje. Statydami kryžius, žmonės liudija savo ištikimybę Kristui. Tačiau kaip mes žiūrime į kryžių? Galbūt net nepažvelgiame į jį, nes per daug priprato akys, širdis nebejaučia kryžiaus didybės ir nemato jame išsigelbėjimo šaltinio? Ar jaučiame Kristaus kančią, Jo baisią mirtį, ar suvokiame, kad per kryžių galime patirti pergalę ir triumfą, jei į jį žvelgiame tikėjimo ir dvasios akimis? Tai yra klausimai, į kuriuos kiekvienas turime sau atsakyti. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaiduose šv. Mišias aukojęs Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys išreiškė norą, kad kiekviena biržiečių sodyba būtų tarsi mažas Kryžių kalnas apsauga ir priminimas. Prieš porą metų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaiduose kunigas dovanojo mažus kryželius, kuriuos tikintieji nešioja ant kaklo. Pernai dovanoti kryžiai buvo skirti namams, kambariui, kuriame galime susikaupti, pabūti su Viešpačiu. Šiais metais, dovanojant didesnius kryžius, buvo prašoma juos pakabinti prie ūkinių pastatų, kieme ar kitoje didesnėje vietoje, kad nelaimės aplenktų, kad prieš akis turėtume mūsų vidines žaizdas gydantį šaltinį. Todėl į atlaidus Suoste buvo ypač kviečiami ūkininkai, kurių sunkus darbas bei jo vaisiai visada reikalingi Dievo apsaugos ir malonės. Kunigas pamoksle prašė tikinčiuosius stovėti po kryžiumi ir malda gelbėti ne tik save, bet ir kitus brolius ir seseris, ypač tuos, kurie nepažįsta Dievo. Jei kiekvieną rytą paprašytume, kad Viešpats laimintų jį ar ją, ypač tą, kurio nemėgstame, kuris galbūt mus įskaudino ar nuskriaudė, pasaulis pasikeistų, linkėjo kun. E. Želvys. Jis ragino žmones nesistengti būti išskirtiniais, svarbesniais už kitus, neniekinti nei savęs, nei kitų žmonių, bet daryti tai, ką galime ir mokame geriausiai. Mums reikia tiesiog pamilti save tokius, kokie esame. Juk Viešpats myli mus ne už nuopelnus, bet todėl, kad kitaip negali, nes visi esame su meile sukurti pagal Jo paveikslą, kalbėjo kunigas. Žmonės džiaugėsi švente, retai šįmet pasitaikančia saulėta diena, nuotaika, kurią kūrė kunigas, pamokslą paįvairindamas linksmomis istorijomis. Tinkamas jauno kunigo sąmojis dažnai suteikia lengvumo ir gyvumo jo pamokslams, o žmonėms padeda pažvelgti į savo gyvenimą kitų akimis. Po šv. Mišių ir iškilmingos procesijos šventoriuje laukė Santakos kapelos muzikantai ir jų dainos, vaišės, padėkos. Suosto parapijiečiai dėkojo šv. Mišiose giedojusioms Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunosioms giesmininkėms ir jų vadovei Ievai Morkūnaitei, kunigui Ernestui, visiems, prisidėjusiems ruošiantis šiai Šv. Kryžiaus Išaukštinimo iškilmei. Kun. E. Želvys padėkojo ir klierikui Justui Kavaliauskui, kuris prieš pradėdamas studijas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje kurį laiką nuoširdžiai darbavosi Biržų dekanato bažnyčiose. Stasė Eitavičienė Autorės nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |