Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Sukurti mąstyti, budėti ir veikti

Kun. Vytenis Vaškelis

„Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių“ (Lk 21, 11). „Saulė užtems“ (Mt 24, 29). Žmoniją sukrečiančių įvykių bus ne tik „paskučiausiais laikais“ (1 Tim 4, 1), jų netrūksta ir dabartiniais. Nelaimės – ne iš Dievo rankos besiveržiantys ir ant nusidėjėlių krintantys gąsdinančių bausmių žaibai, bet pirmapradės kaltės padariniai, kviečiantys nelikti abejingiems kitų skausmui, nes jei, pavyzdžiui, mus nuo neseniai Meksiką supurčiusio žemės drebėjimo skiria tūkstančiai kilometrų, žiniasklaida, bematant pranešdama naujausius įvykius, mus taip priartina prie jų epicentro, kad tikintieji nieko nelaukdami pirmiausia savo maldoje nukentėjusiuosius laimina bei užtaria pas Dievą...

Kad svetimo skausmo nebūna, prieš kelias dienas popiežius Pranciškus apie tai homilijoje dar kartą bylojo: „Kiek kartų televizijos žiniose ir laikraščių puslapiuose matome tragedijas... Vienoje šalyje vaikai neturi, ką valgyti, kitoje šalyje vaikai verčiami kovoti su ginklu rankoje, dar kitoje engiamos moterys, dar kitur kitos nelaimės! Vargšai žmonės... Verčiu puslapį, tarsi tai būtų literatūros kūrinys, arba įjungiu kitą kanalą, kur rodo muilo operą... Taip daryti nekrikščioniška. Šią akimirką norėčiau paklausti visų ir savęs paties: „Ar sugebu pagailėti kito žmogaus? Ar sugebu melstis? Ar mane paliečia tie vaizdai, kuriuos į mano namus atneša komunikavimo priemonės? Ar kenčiu kartu su tais žmonėmis? O gal tesugebu ištarti „vargšai žmonės“ ir gana?“ Nesugebantys jų gailėti turi prašyti: „Viešpatie, duok man gailesčio malonę“.

Yra ir kitas vertinimo požiūris. Antai JAV astrofizikas ir apologetas Džefas Zveirinkas (Jeff Zweerink) teigia, kad 2017 metų rugpjūčio 21 dieną įvykęs pilnas saulės užtemimas, pritraukęs daugybės žmonių dėmesį, gali tapti dingstimi tikintiesiems pasikalbėti su nekrikščionimis apie Dievo kūriniją ir Evangeliją. Pasak mokslininko, „saulės užtemimai, prasidėję nuo žmonijos civilizacijos lopšio, truks iki jos pabaigos. Ši tvarka kosmose atspindi Dievo charakterį, kuris patikimai saugo kūriniją. Tai – Biblijos principas. Dievo ištikimybė savo pažadų ištesėjimui priklauso nuo Jo kūrinijos elgesio“.

Kai daugelį visuomenės narių ištinka moralinė krizė, nes jų gyvenimo būdas ima kardinaliai prieštarauti Dekalogo principams, Viešpats nori mums priminti ir apie Naujajame Testamente minimą tokį saulės užtemimą, kuriam nebus lygių. „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove“ (Mk 13, 24–26). Kiekvienas saulės užtemimas mums primena tą žmonijos gyvenimo saulėlydį, kai išseks žmonėms duotas laiko limitas ir jie, išvydę Ateinantįjį, turės pažvelgti į teisingumu ir gailestingumu spinduliuojantį Mesijo veidą, kuriame kaip veidrodyje kiekvienas pamatys savo galutinį likimą.

Todėl tam tikra prasme galime pritarti Džefo Zveirinko oponentei, žinomo Bilio Gremo dukrai Anai Gremai, kuri jam viešai paprieštaravo teigdama, kad JAV matytą saulės užtemimą nedera vertinti kaip „šventę“, nes žydų rabinai tradiciškai šį dangaus reiškinį laiko „Dievo įspėjimu, skirtu pagonių tautoms“. Be abejo, tai – visiems mums Dievo duotas ženklas, kad mokėtume ne tik stebėti gamtos reiškinius bei dėkoti Aukščiausiajam, bet ypač stengtumės suprasti egzistencinį žmogaus būties laikinumą, atsimenant, kad jos trapumas bei pažeidžiamumas labiausiai pasireiškia kūriniui gyvenant atsiskyrus nuo Kūrėjo ir Atpirkėjo.

Pastaruoju metu pasaulyje padažnėję uraganai, liūtys ir žemės drebėjimai – neatsitiktini dalykai. Jie mūsų širdis bei mintis skatina kelti į Tą, kuris leidžia įvykti nelaimėms ir dovanoja gamtos grožio valandėles. Neseniai teko matyti auksinį saulėlydį ir šalia jo (gatvių sankryžoje) didelį lauko vaizdo reklaminį ekraną, mirguliuojantį akį rėžiančiomis spalvomis... Dievas teikia žmogui proto, kad Jo kūrinys pernelyg nesusižavėtų savo kūryba, bet pradėtų suvokti, kad ne tik svarbiausi dalykai kyla iš Vienintelio Šaltinio. Juk viskas iš Jo ir per Jį.

© 2017 „XXI amžius“