Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Atlaidai Šiluvoje

Valdžios atstovai Šiluvos atlaiduose Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

Rugsėjo 15 dieną, kartu su visa Bažnyčia švęsdami Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją, piligrimai Šiluvoje dėkojimo malda už visas atlaidų ir savo gyvenimo malones, už gyvybės ir gyvenimo dovaną, už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai, už tikėjimo kelionės palydėtojus ir už visus, nuoširdžiai tarnavusius Šiluvoje, kartu su palaimintuoju Teofiliumi užbaigė Šilinių atlaidus, kurie prasidėjo rugsėjo 6 dienos vakare procesija per Šiluvos aikštę su Švč. Sakramentu iš Apsireiškimo koplyčios į Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką. Šiemet jų dalyvių maldas su motiniškuoju rūpestingumu užtarė Šiluvos Dievo Motina, užtarimo danguje melsime ir Šiluvą lankiusį šv. Joną Paulių II, ir palaimintąjį Teofilių Matulionį, kurio relikvijos keliaujančiame didžiajame relikvijoriuje buvo gerbiamos Šiluvos Bazilikoje. Šv. Mišioms Apsireiškimo koplyčioje vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, drauge aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir beveik 10 kunigų. Giedojo Šiluvos parapijos choras. Arkivyskupas kvietė visus su meile priimti į Šiluvą atvykstančius žmones, padėti jiems per Mariją atrasti kelią pas Jėzų.

Eucharistinė procesija po vakaro šv. Mišių sujungė abi šventoves Šiluvoje – Apsireiškimo koplyčią bei Baziliką.

Šv. Jono Pauliaus II, katalikiškų mokyklų ir kitų bendruomenių diena

Rugsėjo 7-oji tradiciškai (nuo 2011 metų) Šilinėse skiriama šv. Jonui Pauliui II ir katalikiškoms bendruomenėms. Popiežius Jonas Paulius II 1993 metų rudenį lankė Lietuvą ir, be kitų jos šventovių, apsilankė ir Šiluvoje. Joje ir šiandien jis pirmas pasveikina atvykstančius į Šiluvą – sakraliąją aikštę puošia šv. Jono Pauliaus II skulptūra. Katechezę parengė kun. Tomas Pauliukėnas.

Eucharistijai vadovavęs arkiv. L. Virbalas SJ sveikino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, piligrimystę į Šiluvą surengusius Lietuvos miestų katalikiškų mokyklų ir gimnazijų vadovus, draugijų ir bendruomenių, organizacijų bei maldos grupių narius. Eucharistiją koncelebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ bei kelių vyskupijų kunigai ir mokyklų kapelionai. Homilijoje vysk. L. Vodopjanovas iškėlė Šventosios Šeimos pavyzdį – Evangelija mums atskleidžia šeimos pašaukimą: kiekvieną šeimos narį palydėti Dievo pažinimo ir Jo valios atpažinimo kelyje. Kiekviena krikščioniška šeima yra Šventosios Šeimos atvaizdas, turi nuostabią misiją – būti ne tik visuomenės, bet ir Bažnyčios gyva ląstele.

Vakare šv. Mišioms vadovavo arkiv. L. Virbalas, homiliją sakė „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas.

Kartu su ligoniais, neįgaliaisiais, slaugytojais, medikais, Caritu, Maltos ordinu

Rugsėjo 8-ąją Šiluvoje apsilankė Maltos ordino Pagalbos tarnybos, Piligrimystės paramos ir labdaros fondo, Lietuvos vyskupijų „Carito“ bendradarbiai ir savanoriai, Neįgaliųjų draugijos, Kauno klinikų, Krikščioniškųjų gimdymo namų, Respublikinės ligoninės, kitų miestų ligoninių vadovai ir personalas, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų, įvairių vietovių senelių, globos, slaugos namų bendruomenės – jų geografija plačiai apimtų visą Lietuvą.

Nuo ryto aukotose šv. Mišiose melsta malonės pasitikėti Dievo gailestingumu, dėkojama Jam už žmogaus gyvybę ir meldžiamasi už gundomus nutraukti negimusių kūdikių gyvybę ar ją jau nutraukusius. Maldose su padėka Dievui žvelgta į palaimintąjį Teofilių, jo dvasios stiprybę – kalėjimai, lageriai silpnino ir griovė jo sveikatą, tačiau Palaimintasis išsaugojo dvasios tvirtumą. Prašyta Viešpatį duoti jautrumo ir neabejingumo artimo dvasiniam bei fiziniam skausmui.

Katechezę sakė Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus. Joje pabrėžti meilės darbai, be kurių tikėjimas nevaisingas. Šv. Jonas Paulius II, šv. Motina Teresė Jėzaus pavyzdžiu rodo, kaip tarnauti sergantiems, atstumtiesiems, apleistiesiems, jau nebegydomiems žmonėms.

Eucharistiją koncelebravo arkiv. L. Virbalas ir arkiv. S. Tamkevičius, kelios dešimtys kunigų, tarp jų – ir gydymo įstaigų kapelionai. Giedojo jungtinis Kretingos bei Palangos parapijų choras, grojo Palangos orkestro instrumentinė grupė.

Homilijoje arkiv. S. Tamkevičius padrąsino politikus, valdžios žmones drąsiai ginti žmogaus orumą, gyvybę, šeimą, tautos blaivumą ir nepaisyti šurmulio, kurį kartais sukelia neatsakinga žiniasklaida ar savanaudiškų tikslų siekiantys žmonės.

Arkiv. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog šiandien ir visa Lietuva su girtavimu, korupcija, neviltimi atrodo tarsi ligonis, tačiau dar didesnė nelaimė būtų, jei nusvirtų maldai sudėtos mūsų rankos, jei neliktų tikėjimo, jog didžiausias turtas yra Dievas, kuris veikia kiekviename žmoguje, ypač juo pasitikinčiame.

Arkiv. L. Virbalas visiems dėkojo už jų atliekamus patarnavimus silpniesiems, paprašė ir sergančiųjų melstis už kitus žmones. Vėliau vyskupai ir kunigai aikštėje teikė asmenišką ligonių palaiminimą.

Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už kenčiančius nuo priklausomybių ir jų artimuosius. Homilijoje vysk. Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į stokos problemą žmogaus gyvenime. Jeigu rimtai tikime, kad Jėzus yra mūsų Gelbėtojas, tai netrukus duoda vaisius. Mišių pabaigoje ganytojai laimino vaikus.

Vėliau Vidinio išgydymo pamaldas aikštėje vedė misionierius iš Lenkijos Marcinas Zielińskis.

Jaunimo ir šeimų diena

Rugsėjo 9-ąją Šiluvos šventovėje malda apglėbti visos Lietuvos jaunimas ir šeimos. Atvyko daug šypsenų ir giedrumo atvežusių piligrimų – moksleivių ir studentų, šeimų su vaikais, sužadėtinių, šeimų judėjimų, šeimų ir jaunimo sielovados bendradarbių. Katechezę vedė br. kun. Astijus Kungys OFM.

Eucharistijoje buvo meldžiamasi už Lietuvos šeimas ir jų dvasinį atsinaujinimą. Eucharistijai vadovavo vysk. K. Kėvalas, koncelebravo arkiv. L. Virbalas, arkiv. S. Tamkevičius bei kunigai – ne tik Lietuvos vyskupijų, bet ir kelių kraštų – iš Lenkijos (Punsko), JAV (Floridos), Kanados (Toronto) bei Slovakijos. Kauno arkivyskupas sveikino Seimo narius, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, šeimas ir jaunimą, vyskupijų Šeimos ir Jaunimo centrų darbuotojus, ateitininkus, „Tikėjimo ir Šviesos“ bei „Arkos“ bendruomenių narius, Punsko lietuvius, kitas piligrimų grupes.

Homilijoje vysk. K. Kėvalas sakė, kad tikėjimas yra pirmoji priemonė stiprinti šeimoms ir jaunimui, pabrėždamas, kaip tai svarbu mūsų tikrovėje, kai skiriasi beveik pusė sutuoktinių. Susiskaldymai, suardyta vienybė, pasak ganytojo, yra beveik nacionalinės grėsmės masto. Džiugu, kad šeimos svarbą jau atpažįsta ir sekuliarioji visuomenė, pavadindama šeimas viešuoju gėriu, pilietinės laisvės sąlyga.

Po homilijos sutuoktiniai aikštėje buvo pakviesti atnaujinti Santuokos sakramentą – padėkoti Dievui už gyvenimo draugą(-ę), paprašyti pagalbos ir toliau mylėti bei tapti Jo meilės liudytojais.

Šv. Mišių pabaigoje vyskupai bei „Marijos radijo“ vadovai pasirašė naujos „Marijos radijo“ studijos Kaune statybos raštą.

Kitose šv. Mišiose melstasi už žmones, kurie savo dosnia meile ir šeimos šiluma dalijasi su našlaičiais, apleistais vaikais. Buvo prašoma Viešpatį laiminti vaikelių besilaukiančias šeimas, su dėkingumu Dievui prisimintas pal. Teofiliaus rūpinimasis šeimomis ir vaikais, kurį rodė tiek tarnaudamas svetur, tiek tapęs Kaišiadorių vyskupu. Vakaro šv. Mišiose buvo dėkojama Dievui už žemdirbių ir girininkų darbą, kad juo liudytų kūrinijos grožį. „Tegu Viešpats laimina žemdirbių, girininkų triūsą, tegu laimina ir mūsų širdžių dirvas, kad jose augtų tie gėrio daigai, kuriuos Jis pasėjo mumyse pašaukdamas į gyvenimą“, – sakė homilijoje šv. Mišioms vadovavęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis.

21 val. vakaro tamsą miestelyje tarsi paties Kristaus šviesa nušvietė fakelai jaunų žmonių rankose. Tai – daugiausia jaunų žmonių einama Žiburių procesija, kuri apjuosė Šiluvą aplink miestelį keliaujant su Švenčiausiuoju Sakramentu, sustojant Jo pagarbinti stotelėse, skaitant Dievo žodį, pasidalijant liudijimais ir mąstymais apie pačius įvairiausius žmogaus pašaukimus, drauge pašlovinant Dievo meilę giesme. Procesiją kartu ėjo ir Švenčiausiąjį nešė arkiv. L. Virbalas, vysk. A. Poniškaitis, kunigai A. Končius, A. Kazlauskas, A. Alminas.

Malda su palaimintuoju Teofiliumi už lietuvius pasaulyje ir taiką

Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų sekmadienį, rugsėjo 10-ąją, piligrimai dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje ir su nauju mūsų krašto užtarėju Pal. Teofiliumi.

Katechezę sakė pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis. Jis pasidalijo jautria autentiška istorija, kaip Solovkuose kunigai, slapčia pasitraukę į nuošalesnę vietą nuo prižiūrėtojų akių, ant akmens, su duonos gabalėliu ir keliomis razinomis paskubomis švęsdavo šv. Mišias, o medyje per Eucharistinę maldą nutildavę ir paukščiai.

Eucharistiją pal. Teofiliaus Matuliono artumoje, didžiajame relikvijoriuje prie altoriaus aikštėje, koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, arkiv. S. Tamkevičius SJ, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vysk. A. Poniškaitis, vysk. K. Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Apaštališkosios nunciatūros patarėjas mons. Metju Amponsa-Samoa (Matthew Amponsah-Saamoa) bei kelių vyskupijų kunigai. Mišių maldoje dalyvavo ir svečias – Vilniaus ir Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios arkivyskupas metropolitas Inokentijus.

Homilijoje arkiv. L. Virbalas minėjo arkivyskupą Teofilių – palaimintąjį su šimtasiūle, kuriam, kaip krikščioniui ir kaip ganytojui, būdinga kančiõs, sunkumų neįbauginta meilė ir atsakomybė. „Šiandien meldžiame pal. Teofiliaus užtarimo visiems Lietuvos žmonėms, ypač atsakomybės suvokimo priimantiems sprendimus tiek mažiausioje bendruomenėje, tiek ir valstybėje. Atsakomybė – žvelgti plačiu žvilgsniu, matyti ne vien save ar savo naudą, bet ir kitus, suvokti, kad mano sprendimai paveiks ir kitų gyvenimą. Atsakomybė susipina su meile – be meilės kažin ar ji būtų įmanoma“, – sakė arkiv. L. Virbalas, prašydamas teisingesnės ir šviesesnės Tėvynės, kurioje neliktų pralaimėjusiųjų ar atstumtųjų, kad niekas iš jos nebėgtų, bet norėtų į ją kuo greičiau sugrįžti, kad visi lietuviai, kad ir kur gyventų, jaustų atsakomybę už savo šalį. „Lietuva neturi kitų vaikų, tik mus, ir mes neturime kitos Tėvynės, tik Lietuvą“, – sakė arkivyskupas, be to, Lietuvos vyskupų vardu pakviesdamas į maldą už patį svarbiausią dabartinio pasaulio rūpestį dėl taikos, kad liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėjusieji nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo.

Popietę Šiluvoje sutikti bemaž 700 Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vadovaujamų XV tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno dalyvių, kurie dar dalyvavo šv. Mišiose už Lietuvos ateitį – jaunimą.

Vakaro šv. Mišiose melstasi už krikščionių vienybę. Arkiv. S. Tamkevičius homilijoje kalbėjo apie Meilės įstatymą.

Malda už visuomenės ir valstybės apsaugos darbuotojus bei jų šeimas

Rugsėjo 11 dieną, tęsiant tradiciją į atlaidus pakviesti įvairias visų bendrajam gėriui tarnaujančias visuomenes grupes, sunkioje, bet labai reikalingoje tarnystėje Dievo palaimos prašyta pareigūnams, kurie rūpinasi visuomenės ir valstybės apsauga, užtikrindami saugų ir ramų Lietuvos žmonių gyvenimą.

Pamaldose kartu su vidaus reikalų sistemos darbuotojais, policininkais, ugniagesiais-gelbėtojais, sienų apsaugos, prokuratūros darbuotojais, jų artimaisiais dalyvavo ir jų vadovybė. Į aikštę vidudienį pareigūnai atžygiavo eisena. Prieš iškilmingą Eucharistiją katechezėje Telšių vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui kun. Vilius Viktoravičius sakė, jog klausydami Dievo, galime priimti geriausius sprendimus, kad mūsų ir šalia esančių gyvenimas būtų laimingesnis.

Eucharistijos liturgijai vadovavo arkiv. L. Virbalas, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, arkiv. S. Tamkevičius, Lietuvos policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas CO, kunigai, tarnaujantys policijos kapelionais bei atvykusieji iš įvairių vyskupijų.

Homilijoje vysk. E. Bartulis padėkojo pareigūnams ir jų šeimoms, vaikams, kurie stengiasi palaikyti jų tarnystę supratimu, malda. „Vien dėl to, kad mes nepažįstame Jėzaus, darome tiek daug klaidų gyvenime“, – sakė Šiaulių vyskupas, pabrėždamas, jog be meilės sunki tampa prevencija ir pastangos sumažinti blogį. Jauni ir įpykę žmonės kali kalėjimuose, atsidūrę ten todėl, kad nepažįsta meilės ir Dievo. Jų kelias labai sužalotas. Pal. Teofilius Matulionis, pasak vysk. E. Bartulio, – labai paprastas žmogus, tačiau gebėjęs nepaprastai mylėti Dievą ir žmones, užjausdavęs ir savo tardytojus. Taigi tik gerai darbai iš meilės Dievui gali pakeisti Lietuvos ir pasaulio veidą.

Liturgijos pabaigoje visų vardu VRM kancleris Algirdas Stončaitis padėkojo už bendradarbiavimą padedant prekybos žmonėmis, smurto sumažinimo prevencijoje ir įteikė simbolinę dovaną Kauno arkivyskupui.

Šv. Mišiose Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje buvo meldžiamasi už senelius, vienišus žmones ir jais besirūpinančius, prašoma drąsos nuteistiesiems atsiverti Gailestingumo Dievui, dėkojama už pal. Teofiliaus skatinimą gyventi dorai ir blaiviai, meldžiama Dievo gailestingumo praradusiems viltį ir tikėjimo malonę. Homiliją sakė Lietuvos policijos kapelionas kun. A. Toliatas CO.

Lietuvos kariuomenės diena

Iškilmingoje atlaidų Eucharistijoje rugsėjo 12-osios vidudienį prašyta Dievo globos Tėvynei ir jos gynėjams – kariams, partizanams, šauliams, savanoriams ir jų šeimoms. Iškilmėse, be karių, generolų, karininkų, puskarininkių, karių, šaulių, krašto apsaugos savanorių, kitų laisvės kovotojų, dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir ministerijos darbuotojai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Voldemaras Rupšys, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininkas, brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Šiluvoje apsilankė ir sąjungininkų kariai iš Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, JAV. Katechezę sakė Karinių oro pajėgų kapelionato kapelionas, vyresnysis Lietuvos kariuomenės kapelionas kun. Virginijus Veilentas. Jis supažindino su karių sielovados uždaviniais, kuriuos šiandien įgyvendina Lietuvos kariuomenės ordinariatas. Ši sielovada apima ne tik karius, bet ir jų šeimas, įvairias kariuomenės institucijas ir čia tarnaujančius žmones. Katechezėje minėta, jog šiandien kariuomenės žmonės yra veikiami visuomeninių procesų, nukrikščionėjimo, tad svarbu formuoti pamatines etines ir moralines karių vertybes, ugdyti savo paveldo ir šaknų supratimą, pilietinį aktyvumą. „Ir visuomenėje, ir kariuomenėje svarbu ugdyti krikščionišką požiūrį į žmogų“, – sakė kun. V. Veilentas, kviesdamas dėkoti Dievui už pal. Teofiliaus, buvusio kariuomenės vyriausiojo kapeliono, meilės Tėvynei pavyzdį. – Dabar mūsų eilė pasakyti, kaip suprantame, ką Kristus mums liepia daryti“.

Eucharistijai vadovavo apaštališkasis Lietuvos kariuomenės ordinariato administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, koncelebravo arkiv. L. Virbalas, arkiv. S. Tamkevičius bei kunigai – kariuomenės kapelionai.

Homilijoje arkiv. G. Grušas priminė kariams, kokią didelę Dievo malonę jie yra patyrę, kai tėvų dėka buvo pakrikštyti. Reikia toliau su pasitikėjimu eiti Dievo numatytu keliu. Mergelės Marijos ištikimybė ir pasitikėjimas Dievu bei buvusio karo kapeliono pal. Teofiliaus Matulionio pavyzdys rodo, kaip pasikliauti Apvaizda ir gerais, ir sunkiais laikais. „Kai meldžiuosi, nieko nebijau“, – citavo ganytojas pal. Teofilių, kuris drąsino nenusiminti pasaulio neramumuose ir žvelgti į Kristaus pažadus: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Lk 11, 9). Pal. Teofiliaus pavyzdys skatina su apaštalu Pauliumi pasitikėti, jog „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Kor 8, 28). „Kariai pašaukti apginti taiką. Tačiau šioje misijoje visi turime dalyvauti – kiekvienas iš mūsų esame Dievo karys. Turime Dievo duotą ginkluotę, kad apgintume taiką“, – sakė arkiv. G. Grušas.

Kitu laiku tą dieną šv. Mišiose melstasi už šeimas, kurios saugią dabartį savo namuose dovanoja globojamiems ar įsivaikintiems vaikams, įtvirtindami neginčijimą jų teisę turėti tėtį ir mamą.

„Taika mūsų namuose sklinda ir į pasaulį. Atiduokime Viešpačiui visa, kas kelia nesantaiką, kad galėtume priimti Jo ramybę“, – sakė vakaro šv. Mišioms už taiką pasaulyje ir mūsų namuose vadovavęs arkiv. L. Virbalas.

Kunigų diena ir Ekumeninės pamaldos

Rugsėjo 13-ąją, Kunigų dieną, Šiluvoje Mergelės Marijos globai buvo pavesti Lietuvos kunigai – melstasi už kunigus, jų tėvelius, kitus artimuosius, už jaunuosius seminaristus, už naujus pašaukimus į kunigystę.

Katechezę prieš Eucharistiją vedė kunigų marijonų Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vyresnysis t. Andrius Šidlauskas MIC. Vėliau giedant Dievo Motinos litaniją prie altoriaus aikštėje atėjo gausi dvasininkų procesija. Kauno arkivyskupas kvietė šioje Eucharistijoje melstis už kunigus ir jų tėvelius, pasveikino koncelebruojančius brolius vyskupus – kardinolą, Vilniaus arkivyskupą emeritą Audrį Juozą Bačkį, Šiaulių vyskupą E. Bartulį, Kauno arkivyskupą emeritą S. Tamkevičių, bemaž 120 kunigų iš visų Lietuvos vyskupijų, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorių ir asistą rengiančius šios seminarijos auklėtinius. Ganytojas pasveikino ir kunigų tėvus bei motinas, kitus artimuosius. Homilijoje kard. A. J. Bačkis tarė padėkos žodį kunigų tėvams, artimiesiems. Savo tikėjimu, gyvenimo pavyzdžiu, savo maldomis jie išauklėjo kunigus, mokė savo vaikus mylėti Kristų, Bažnyčią ir kiekvieną žmogų. Jie sukūrė savo šeimoje tinkamą aplinką tarsi lizdą, kur galėjo augti ir subręsti pašaukimai. Kardinolas padėkojo visiems, kurie palaiko kunigus, su jais bendradarbiauja, pasidžiaugė, jog dabar randasi maldos grupių, ypač besimeldžiančių už kunigus. „Nepalikite kunigų vienų ir vienišų, nebijokite pasikviesti į savo namus. Jauskimės viena šeima, kartu kurkime Dievo karalystę žemėje“, – sakė ganytojas, paragindamas melstis ir už pašaukimus.

Po pietų Apsireiškimo koplyčioje šv. Mišiose buvo meldžiama Dievo gailestingumo visiems, kurie atšalo nuo tikėjimo dėl kunigų kaltės.

Šiluvos Bazilikoje popietę vyko Ekumeninės pamaldos su kelių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių dvasininkais ir Taizé giesmėmis. Antrosios Šiluvos istorijoje Ekumeninės pamaldos (pirmosios vyko 2008 metais, Šiluvoje švenčiant 400 metų Mergelės Marijos apsireiškimo jubiliejų) kitados konfesijų nesutarimų draskomoje Šiluvos žemėje vėl tapo krikščionių santaikos ir vienos maldos Tėvui vieta. Pamaldose dalyvavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, evangelikų liuteronų Vilniaus ir Polocko parapijų kun. Ričardas Dokšas, evangelikų liuteronų Kauno parapijos kun. Saulius Juozaitis, stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios dekanas klebonas t. Nikolajus Murašovas, Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas bei kun. Andrius Končius.

Vakaro šv. Mišiose melstasi už pašaukimus į misijas ir parapijų atsinaujinimą. Homiliją pasakė Krekenavos parapijos klebonas kun. Gediminas Jankūnas.

O po Mišių vaikų ir jaunimo grupė „Žolynėlis“ iš Krekenavos Bazilikoje surengė procesiją Fatimos 100-mečiui atminti.

Vienuolių diena

Rugsėjo 14-ąją Lietuvos pašvęstojo gyvenimo vienuolijų broliai ir seserys Šiluvoje dėkojo už savo pašaukimą ir patys buvo užtarti malda visų iškilmingos Eucharistijos dalyvių, kurie dėkojo Dievui už seses ir brolius, jų tarnystę Bažnyčioje, prašė jiems malonės, kad kitados atsiliepę į Viešpaties pakvietimą patirtų Jo malonę savo gyvenimu liudyti gyvą ir tvirtą tikėjimą. Šią dieną į Šiluvą buvo kviečiami ir novicijai, postulantai ir visi, kurie dar tik ieško savo pašaukimo.

Piligrimystę Šiluvoje vienuoliai pradėjo Apsireiškimo koplyčioje giedodami „Akatistą“ – gražiausią Rytų Bažnyčios himną Dievo Motinai. Maldai vadovavo arkiv. L. Virbalas SJ, kun. Gintaras Blužas OFS, diak. Emilis Vasiliauskas, Kauno seserys benediktinės, kitų vienuolijų seserys ir broliai.

Po Rožinio maldos katechezę vedė br. kun. Paulius Vaineikis OFM.

Eucharistiją aukojo arkiv. L. Virbalas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, arkiv. S. Tamkevičius SJ. Bažnyčios grožį, turtingumą, pašvęstųjų kongregacijų ir jų dovanų įvairovę liudijo Eucharistiją koncelebravę kunigai jėzuitai, pranciškonai, dominikonai, Tiberiados broliai, joanitai ir kitų vyrų vienuolijų broliai (beveik penkios dešimtys). Eucharistijoje dalyvavo seserys eucharistietės, benediktinės, salezietės, kazimierietės, vargdienės ir dar daug kitų seserų, atvykusių iš vienuolijų visoje Lietuvoje. Giedojo jungtinis seserų ir brolių choras.

Homiliją sakė vysk. J. Kauneckas. „Nė tūkstantis arklių manęs nenuvežtų į vienuolyną“, – sakė viena sesuo, kurią labai piktindavo, kai vienuolės mergaites kalbindavo stoti į vienuolyną. Tačiau sujaudinta vienuolyne vykusios jaunimo dienos, ji netrukus jau sakė artimiesiems, kad stoja į vienuolyną. Atsisakė savo noro susituokti ir turėti 8 vaikus, nes suprato, kad nori turėti 100 vaikų ir trokšta juos visus vesti prie Dievo! Vienuolės tampa dvasinėmis motinomis ir šitaip nuostabiai išsipildo Jėzaus žodžiai: „Nėra nė vieno, kuris ir dėl manęs, ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje amžinojo gyvenimo“ (Mk 10, 29).

Vienuolių dieną Šiluvoje užbaigė vakaro šv. Mišios, kurioms vadovavo vysk. J. Ivanauskas.

Kaišiadorių vyskupijos ordinaras homilijoje padėkojo tikintiesiems už solidarumą, paramą rengiantis žymiausiam ir džiaugsmingiausiam Bažnyčios Lietuvoje įvykiui šiais metais – Teofiliaus Matulionio beatifikacijai.

Padėkos diena

Rugsėjo 15 dieną, kartu su visa Bažnyčia švęsdami Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją, piligrimai Šiluvoje dėkojo už visas atlaidų ir savo gyvenimo malones, už gyvybės ir gyvenimo dovaną, kartu su palaimintuoju Teofiliumi už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai, už tikėjimo kelionės palydėtojus ir už visus, nuoširdžiai tarnavusius Šiluvoje, užbaigė Šilinių atlaidus.

Dėkojimo temai katechezę skyrė „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas.

Eucharistijos Šiluvos Bazilikoje liturgijai vadovavo arkiv. L. Virbalas, koncelebravo vysk. Jonas Boruta SJ, arkiv. S. Tamkevičius SJ bei kelių vyskupijų kunigai.

Homilijoje vysk. J. Boruta sakė, kad Marija moko, kaip reikia priimti ir kitiems perteikti giliausias dieviškojo tikėjimo gelmes, atkreipdamas dėmesį, jog ne viską padarome, išmokydami vaikus poterių, bet neuždegdami širdies. Marijos mokykloje kita pedagogika. Tai – meilės mokykla. Ganytojas linkėjo ne pykti, ne kritikuoti pasaulį, bet pradėti nuo savęs ir tuomet su meile perkeisti jį taip, kaip Dievas mus nori matyti.

Ši Eucharistijos liturgija jau skelbė atlaidų pabaigą, tad už visas jų malones Viešpačiui dėkojant buvo sugiedotas himnas „Tave, Dieve, garbinam“.

Paskui Kauno arkivyskupas dėkojo visų atlaidų dalyviams. „Meldžiuosi už jus“, – sakė arkivyskupas Lionginas vakaro šv. Mišiose, dėkodamas visiems, kurie nuoširdžiu darbu ir patarnavimu prisidėjo prie šių atlaidų organizavimo.

„Per šiuos atlaidus Dievas kiekvieną kuo nors palietė, prakalbino per maldą, susitikimą, vaizdą, pokalbį – kiekvieną kitaip. Tegul tai priartins prie Dievo. Auginkime tai, neapleiskime kaip Marija, kuri buvo atvira Dievui ir gyveno su Juo“, – sakė Kauno arkivyskupas, užbaigdamas 2017-ųjų, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metų, Šilines.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus

© 2017 „XXI amžius“