Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Įsteigtas visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“

Konferencijos Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje prezidiumas

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“

Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“ ir priėmė sprendimą „TALKOS“ judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“. Asociacijos Tarybos pirmininku išrinktas visuomenės bei kultūros veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, VĮ „Europos parkas“ prezidentas, menininkas Gintaras Karosas.

Konferencijos „Apginkime baltų kalbas“ dalyvius lietuvių, latvių ir žemaičių dainomis sutiko folklorinio ansamblio „Laukis“ dainininkai – etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Vilums ir kompozitorius Martinš Vilums bei jų dukra Medeina Viluma. Konferenciją atidarė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo narys Povilas Urbšys. Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Domas Kaunas ir Seimo narys Audronius Ažubalis.

Tarp judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ steigėjų yra kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius, kurio sveikinimo laiškas buvo perskaitytas konferencijos dalyviams. „TALKOS“ iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila perskaitė Vytauto Didžiojo universitete vykstančios konferencijos „Baltų vienybė“ sveikinimą. Įžanginį žodį konferencijoje tarė kunigas Robertas Grigas. Po to kalbininkė dr. Laima Kalėdienė skaitė pranešimą „Apginkime lietuvišką rašybą ir lietuvių kalbos sistemą“. „TALKOS“ iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila kalbėjo apie „TALKOS“ tikslus ir būtinybę telktis ir įteisinti visuomeninę organizaciją, kuri tęstų „TALKOS“ pradėtus darbus. Buvo nutarta įkurti Asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“. Patvirtinti šio judėjimo nuostatai ir išrinkta aštuoniolikos narių Taryba: Gintaras Karosas (pirm.), Kazimieras Garšva, Gintaras Songaila, Nijolė Balčiūnienė, Laisvūnas Šopauskas, Vytautas Sinica, režisierius Jonas Vaitkus, Jonas Vaškūnas, Mindaugas Karalius, Gediminas Storpirštis, Jonas Burokas, Romas Pakalnis, Monika Morkūnaitė, Dalius Stancikas, Laimutė Kalėdienė, signataras Algirdas Endriukaitis ir du katalikų dvasininkai – kun. Robertas Grigas bei vysk. Jonas Kauneckas.

Konferencijos dalyviai priėmė tris kreipimusis: „Į  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jos frakciją Seime“, „Į Lietuvos partijas“, „Į Lietuvos piliečius“.

Konferencijos kreipimesi į LVŽS bei jos frakciją Seime dėkojama už labai aktyvią LŽVS veiklą prieš dvejus metus renkant parašus už „TALKOS“ Seimui teikiamą kompromisinį įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos kitame paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Taip pat dėkojama už tai, kad per rinkimus į Seimą LVŽS „aiškiai deklaravo savo paramą šiai iniciatyvai ir konkrečiam asmenvardžių rašybos principui, kuris atitinka tarptautinę teisę ir pasiteisino Latvijoje“. Tačiau konferencijos dalyviai kartu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „ne visi LŽVS frakcijos Seime nariai yra linkę laikytis priešrinkiminių įsipareigojimų ir dalis jų paremia netgi aiškiai antikonstitucinius projektus, pažeidžiančius valstybinės kalbos statusą“.

Kreipimesi į Lietuvos partijas rašoma: „TALKA“ aktyviai dalyvaus, rengiant įstatymus, susijusius su valstybine kalba. „TALKOS“ atstovai stebės, ar visi Seimo nariai laikosi duotos priesaikos, gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat ir jos 14-ąjį straipsnį. Tikimės, kad galiausiai Seimas ne tik kad nepriims kokių nors teisės aktų, kurie galėtų trikdyti lietuvių kalbos vartojimą valstybėje, pakenkti pačiai kalbai, jos sistemai ir tradicijoms, bet imsis svarbiausio šios srities uždavinio – naujo konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo, stiprinančio valstybinės kalbos veikimą valstybės gyvenime. „TALKA“ atkreipia parlamentinių partijų ir parlamentarų dėmesį į tai, kad dabar Lietuva gyvena tokius itin grėsmingus tautos ateičiai laikus, kai bet koks teisės aktas, keliantis papildomas rizikas, net jei jos, kai kurių Seimo narių nuomone, būtų esą palyginti nedidelės, yra visiškai nepateisinamas. Kiekvienas toks žingsnis tik didina piliečių neviltį ir nepasitikėjimą Lietuvos viešosios politikos veikėjais, atskleidžia jų abejingumą svarbiausiems tautos ir valstybės reikalams“.

Kreipimesi į Lietuvos piliečius konferencijos dalyviai teigia, kad „TALKOS“ rūpinimasis nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimais „nėra vien „kelių raidelių“ problema“. Kreipimesi rašoma: „Vadinamasis elitas net ir šiuo itin sunkiu tautai laikotarpiu ne tik kad nesirūpina gyvybiniais jos interesais ir ateitimi, bet lyg niekur nieko pats stumia ją į istorinę pražūtį. Visus Lietuvos piliečius, net ir tuos, kuriems valstybinė kalba neatrodo labai svarbus dalykas, kviečiame susivokti, kad politikų konstitucinės atsakomybės stoka tokiu pat būdu pasireiškia visose valdymo srityse – ar tai būtų mūsų nacionalinė ekonomika, ar socialinės darnos ir teisingumo rūpesčiai, ar nykstantys regionai, ar vis niokojamas kultūros paveldas, ar galimybės tautos kūrybinėms galioms skleistis savo Tėvynėje“.

Kreipimesi teigiama, kad Lietuvai „vėl iškilo pavojus – pirmiausia dėl grupinių interesų užvaldytos viešosios politikos, ciniškai prisitaikančios prie įvairių išorinių spaudimų ir neteisėtai stumiančios Lietuvą išvalstybinimo keliu“. Konferencijos dalyviai kviečia visus „sąmoningus piliečius bei nepriklausomas visuomenines organizacijas telktis į bendrą judėjimą pagrindinėms tautos ir valstybės vertybėms apginti“. „TALKOS“ konferencijos kreipimesi į Lietuvos piliečius atkreipiamas dėmesys vykdyti istorinę pareigą išsaugoti valstybinę kalbą: „Prieš šimtą metų mūsų tauta atgimė, atsirėmusi pirmiausia į savo nuostabią kalbą ir garbingą istorinį paveldą. Neleiskime abejingiems savavaliams paniekinti ir trypti tai, kas mus vienija, kas mus sieja su savo šalimi, kas įkvėpė mūsų tėvų kartas ir kas įkvėps mūsų ainius! Padarykime taip, kad net ir kėsintis ar skatinti tokią savinaiką taptų nebeįmanoma. Prisiminkime Baltijos kelią, prisiminkime Baltijos šalių vienybę ir bendradarbiavimo būtinybę, stiprinkime baltiškąją lietuvių ir latvių brolybę. Vėl imkime savosios šalies likimą į savo rankas, kiekvienas talkindami bendram reikalui, savanoriškai pagal galimybes prisidėdami prie svarbiausių uždavinių sprendimo, kaip tai darėme Sąjūdžio metais. Prieš dvejus metus pradėtas piliečių žygis už valstybinę kalbą tegul tampa sėkmingu pavyzdžiu“.

Rugsėjo 22 dienos ryte, dar prieš „TALKOS“ konferenciją, Seime buvo surengta „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo nario, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių valdymo komiteto pirmininko Povilo Urbšio bei „TALKOS“ iniciatyvinės grupės narių Vytauto Sinicos ir Gintaro Karoso spaudos konferencija „Apginkime baltų kalbas“.

P. Urbšys priminė būtinybę puoselėti solidarumą ir bendradarbiavimą su artimiausia mūsų kaimyne Latvija. Jo teigimu, abi baltiškas tautas sieja ne tik Rusijos grėsmė, bendri geopolitiniai iššūkiai, bet ir demografinė krizė bei kalba grįstos nacionalinės kultūros išsaugojimo klausimas. Seimo narys sakė: „Baltų vienybės diena yra priminimas, kurį retai išgirstame, – priminimas ne tik apie bendrą kilmę ir istoriją, bendrą kelią iš Rytų nelaisvės į Vakarus, priminimas ir apie tai, kad turime girdėti vieni kitus, kalbėtis, mokytis vieni iš kitų, iš klaidų ir gerosios patirties. Ypač kultūros puoselėjimo srityje turime labai daug ko pasimokyti iš Latvijos. Mūsų kultūrų pamatas yra kalba ir būtent ji šiuo metu atsiduria dideliame pavojuje. Turime girdėti Latvijos susirūpinimą dėl bandymų įteisinti kitakalbius įrašus pasuose ir suprasti, į kokią keblią padėtį tai pastatytų Latviją dėl jos patiriamo Rusijos spaudimo“. Politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica pastebėjo, kad iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politizuotas, o vėliau ir liberalių lietuviškų partijų perimtas asmenvardžių rašybos klausimas nesitraukia iš politinės darbotvarkės jau mažiausiai aštuonerius metus, visokiais būdais mėginant iš piliečių tapatybės dokumentų išstumti asmenvardžių įrašus valstybine kalba. „Tačiau Konstitucinis Teismas aiškiai sakė, kad tai prieštarautų Konstitucijai, o dauguma piliečių šioms Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo iniciatyvoms irgi nepritaria“, – „TALKOS už valstybinę Lietuvos kalbą“ atsiradimą aiškino V. Sinica. P. Urbšys pabrėžė, kad būtent šis vadinamas „raidžių“ klausimas sutelkė ir TALKĄ už valstybinę kalbą. Dėl asmenvardžių rašybos klausimo 2015 metais susibūrusi „TALKA“, P. Urbšio teigimu, pasiekė labai daug, tačiau norėdama išlikti naudinga valstybinės kalbos ir kitų konstitucinių vertybių išsaugojimui, privalo atsinaujinti, geriau susiorganizuoti. „TALKA“ visada buvo visuomeninė iniciatyva, nors ir palaikoma įvairių politinių jėgų. Sėkmingai pateikusi Seimui beveik 70 tūkst. parašų paremtą piliečių iniciatyvą dėl pavardžių rašymo kitomis kalbomis paso papildomų įrašų skyriuje, „TALKA“ kurį laiką jautėsi padariusi savo darbą. Tačiau šiandien matome, kad to nebuvo gana, o iššūkiai kalbai ir kitoms brangiausioms vertybėms nesibaigia. (...) Galima sakyti, kad prieš dvejus metus Vyriausioje rinkimų komisijoje užregistruota „TALKA“ perduoda iniciatyvą ir deglą „TALKAI“, kuri nuo šiol veiks kaip asociacija, išrinks savo pirmininką, tarybą, steigs valstybinės kalbos talkininkų skyrius visoje Lietuvoje“, – būtinybę pertvarkyti „TALKĄ“ aiškino P. Urbšys. Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas irgi pažadėjo, kad ‘TALKA“ toliau telks visuomenę valstybinės lietuvių kalbos gynybai tiek nuo jos statuso menkinimo, tiek ir nuo kitų iššūkių“, nes „šiandien aiškiai matome tragiškus lietuvių kalbai pokyčius Vilniaus universitete, kur panaikintos Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir Baltistikos katedros, todėl kalbą įmanoma apginti tik suverenioje Lietuvos valstybėje, gerbiančioje savo istorinę atmintį, paveldą, galiausiai siekiančioje išsaugoti šalyje savo piliečius“.

Po asociacijos „TALKA Kalbai ir Tautai“ įkūrimo prie Vinco Kudirkos paminklo, priešais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus, vyko mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“, kurį vedė „TALKOS“ Tarybos narys, aktorius Gediminas Storpirštis. Į viešą renginį susirinko apie 200 žmonių – maždaug tiek, kiek Sąjūdžio priešaušryje 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo susirinkę į Ribentropo–Molotovo pakto minėjimą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, – pastebėjo kun. Robertas Grigas. Mitingo dalyviai laikė iškalbingus plakatus su šūkiais: „Baltų kalbos – pasaulio kultūros paveldas!“, „Už Kalbą, už Tautą, už Tėvynę!“, „Mes atstovaujame 70 000 piliečių!“, „Latviškas variantas nereikalauja šiukšlinti lietuvių kalbą jai nereikalingomis raidėmis!“ ir kiti. Mitinge pasisakė „TALKOS“ tarybos nariai Jonas Vaiškūnas, kun. Robertas Grigas, Gintaras Songaila, Gintaras Karosas, Kazimieras Garšva. Taip pat kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) narė, Baltų laisvės lygos vykdomoji direktorė Angelė Nelsienė bei Vilniaus Sąjūdžio pirmininkas Leonas Kerosierius. Kun. R. Grigas pastebėjo, kad turime žinoti, jog Rusijos imperiniai ideologai (pavyzdžui, Aleksandras Duginas) siekia suskaldyti lietuvius ir lenkus, tad turime elgtis išmintingai. J. Vaiškūnas perspėjo, kad politikai privalo paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos piliečių nuomonės ir atsisakyti siekių „kuo greičiau įteisinti nelietuviškus rašmenis oficialiuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose“. Tarybos narys kvietė visuomenę priešintis kalbos negerbiančių politikų planams.

Mitingo dalyviams skambėjo dvasingos Giedriaus Arbačiausko ir Gedimino Storpirščio dainos.

Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“