Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Įsteigtas visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“

Konferencijos Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje prezidiumas

Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“ ir priėmė sprendimą „TALKOS“ judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“. Asociacijos Tarybos pirmininku išrinktas visuomenės bei kultūros veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, VĮ „Europos parkas“ prezidentas, menininkas Gintaras Karosas.

Konferencijos „Apginkime baltų kalbas“ dalyvius lietuvių, latvių ir žemaičių dainomis sutiko folklorinio ansamblio „Laukis“ dainininkai – etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Vilums ir kompozitorius Martinš Vilums bei jų dukra Medeina Viluma. Konferenciją atidarė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo narys Povilas Urbšys. Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Domas Kaunas ir Seimo narys Audronius Ažubalis.

Rusijoje ir Baltarusijoje griaudėjo tankai – kokios išvados?

Praėjusią savaitę baigėsi bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ šalia Lietuvos ir kitų valstybių sienų. Baigėsi lyg ir be sunkesnių pasekmių, išskyrus kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui, lėktuvų aplaužymus aerodromuose ar raketų nukritimus ant žmonių netoli poligonų ir „netyčiniu“ Lietuvos sienos pažeidimu įskridus dviems kariniams lėktuvams iš Kaliningrado srities pusės, kur irgi vyko tos pačios „treniruotės“. Ir nors nieko kito blogesnio neįvyko, politikai, kariškiai ir analitikai, įspėję apie galimas provokacijas ar net konfliktus su NATO, tebesilaiko nuomonės, kad pratybos buvo puolamojo pobūdžio ir skirtos pasiruošti konfliktui su Aljanso šalimis bei Baltijos šalių okupacijai. Pratybos vyko šalia Latvijos, Estijos ir Ukrainos sienų – nuo Barenco iki Juodosios jūros. Žurnalistams pristatytuose „Zapad“ informaciniuose leidiniuose buvo vis kartojama, kad „Zapad“ – eiliniai mokymai, jie tikrai nėra nukreipti prieš kaimynes. Taip buvo sureaguota į Lietuvos, Vokietijos, kitų šalių pareigūnų bei ekspertų vertinimus, jog šešiuose Baltarusijos ir mažiausiai trijuose Rusijos poligonuose vykusiose pratybose iš tikrųjų galėjo dalyvauti per 100 tūkst. karių. Buvo žinoma, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos sieks išbandyti tam tikrus scenarijus. Pagal juos buvo rengiamasi karo veiksmams, izoliuojami regionai, kuriuose galėtų būti sąlyginio priešo ir „sukilusios opozicijos“ kariniai daliniai. Lietuvos žiniasklaidoje (ir ne tik) buvo skelbti ir kitokie scenarijai ir labai grėsmingai atrodantys galimų karinių veiksmų žemėlapiai. Matėme raudonas strėles, kaip galimo Rusijos armijos įsiveržimo kryptis, nukreiptas į mūsų valstybės teritoriją, kai iš Kaliningrado srities atakuojama Klaipėda ir Šiauliai bei užkertamas Baltijos šalių susisiekimas su Lenkija per mus jungiantį Suvalkų koridorių, iš Baltarusijos projektuoti galimi smūgiai Suvalkijai ir Kaunui. Iš šiaurės – ir Aukštaitijai. Karo atveju, kaip pratybų metu buvo vaizduojama, tokie planai būtų visai realūs. Nors kai kam galėjo atrodyti, jog Lietuvos gynybą užtikrinančių brigadų „Geležinis vilkas“ bei „Žemaitija“ pajėgumų nepakaktų atremti galimam puolimui, tai būtų greičiau tik simbolinis pasipriešinimas, kad nepasikartotų 1940 metų situacija, tačiau žinojome, kad šių karinių pratybų dienomis Lietuvoje buvo dislokuoti keli tūkstančiai karių iš kitų NATO šalių, o amerikiečiai Šiauliuose dislokavo aštuonis naikintuvus vietoj keturių. Ir nors tai buvo gana simbolinis faktas, bet jis negalėjo nedžiuginti – juk Lietuva negalėtų būti lengvai okupuota, kaip tai jau kartą atsitiko, ir šiandien karinių veiksmų atveju Rusijai tektų susidurti su visa NATO karine armada. Tad buvo aiškiai parodyta, kad „Zapad 2017“ negalima vykdyti kokių nors karinių provokacijų Baltijos šalių atžvilgiu. Pratybų išvakarėse NATO turėjo aiškiai apsibrėžti savo interesus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos, ir Kremliui buvo pasiųstas nedviprasmiškas signalas. Juk prisimename, kaip Sovietai tokiais manevrais naudodavosi kaip pretekstu invazijai į Baltijos šalis, Vengriją, Čekoslovakiją. Pastaruoju metu Maskva juos pritaikė atakai prieš ne NATO nares Gruziją ir Ukrainą, kad jas skaldytų.