Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Rusijoje ir Baltarusijoje griaudėjo tankai – kokios išvados?

Praėjusią savaitę baigėsi bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ šalia Lietuvos ir kitų valstybių sienų. Baigėsi lyg ir be sunkesnių pasekmių, išskyrus kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui, lėktuvų aplaužymus aerodromuose ar raketų nukritimus ant žmonių netoli poligonų ir „netyčiniu“ Lietuvos sienos pažeidimu įskridus dviems kariniams lėktuvams iš Kaliningrado srities pusės, kur irgi vyko tos pačios „treniruotės“. Ir nors nieko kito blogesnio neįvyko, politikai, kariškiai ir analitikai, įspėję apie galimas provokacijas ar net konfliktus su NATO, tebesilaiko nuomonės, kad pratybos buvo puolamojo pobūdžio ir skirtos pasiruošti konfliktui su Aljanso šalimis bei Baltijos šalių okupacijai. Pratybos vyko šalia Latvijos, Estijos ir Ukrainos sienų – nuo Barenco iki Juodosios jūros. Žurnalistams pristatytuose „Zapad“ informaciniuose leidiniuose buvo vis kartojama, kad „Zapad“ – eiliniai mokymai, jie tikrai nėra nukreipti prieš kaimynes. Taip buvo sureaguota į Lietuvos, Vokietijos, kitų šalių pareigūnų bei ekspertų vertinimus, jog šešiuose Baltarusijos ir mažiausiai trijuose Rusijos poligonuose vykusiose pratybose iš tikrųjų galėjo dalyvauti per 100 tūkst. karių. Buvo žinoma, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos sieks išbandyti tam tikrus scenarijus. Pagal juos buvo rengiamasi karo veiksmams, izoliuojami regionai, kuriuose galėtų būti sąlyginio priešo ir „sukilusios opozicijos“ kariniai daliniai. Lietuvos žiniasklaidoje (ir ne tik) buvo skelbti ir kitokie scenarijai ir labai grėsmingai atrodantys galimų karinių veiksmų žemėlapiai. Matėme raudonas strėles, kaip galimo Rusijos armijos įsiveržimo kryptis, nukreiptas į mūsų valstybės teritoriją, kai iš Kaliningrado srities atakuojama Klaipėda ir Šiauliai bei užkertamas Baltijos šalių susisiekimas su Lenkija per mus jungiantį Suvalkų koridorių, iš Baltarusijos projektuoti galimi smūgiai Suvalkijai ir Kaunui. Iš šiaurės – ir Aukštaitijai. Karo atveju, kaip pratybų metu buvo vaizduojama, tokie planai būtų visai realūs. Nors kai kam galėjo atrodyti, jog Lietuvos gynybą užtikrinančių brigadų „Geležinis vilkas“ bei „Žemaitija“ pajėgumų nepakaktų atremti galimam puolimui, tai būtų greičiau tik simbolinis pasipriešinimas, kad nepasikartotų 1940 metų situacija, tačiau žinojome, kad šių karinių pratybų dienomis Lietuvoje buvo dislokuoti keli tūkstančiai karių iš kitų NATO šalių, o amerikiečiai Šiauliuose dislokavo aštuonis naikintuvus vietoj keturių. Ir nors tai buvo gana simbolinis faktas, bet jis negalėjo nedžiuginti – juk Lietuva negalėtų būti lengvai okupuota, kaip tai jau kartą atsitiko, ir šiandien karinių veiksmų atveju Rusijai tektų susidurti su visa NATO karine armada. Tad buvo aiškiai parodyta, kad „Zapad 2017“ negalima vykdyti kokių nors karinių provokacijų Baltijos šalių atžvilgiu. Pratybų išvakarėse NATO turėjo aiškiai apsibrėžti savo interesus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos, ir Kremliui buvo pasiųstas nedviprasmiškas signalas. Juk prisimename, kaip Sovietai tokiais manevrais naudodavosi kaip pretekstu invazijai į Baltijos šalis, Vengriją, Čekoslovakiją. Pastaruoju metu Maskva juos pritaikė atakai prieš ne NATO nares Gruziją ir Ukrainą, kad jas skaldytų.

Dar rugpjūtį Baltijos jūroje ir virš jos buvo matomas didelis karinių laivų bei aviacijos suaktyvėjimas. Žvalgybiniai lėktuvai keitė vienas kitą. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos gynybos ministerija pranešė apie šios šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje pastebėtus Rusijos Baltijos jūros laivynui priklausančius laivus. Todėl šiemetinėms „Zapad“ pratyboms buvo skiriamas ne tik išskirtinis dėmesys, bet ir atsako priemonės. Baltijos šalyse dislokuoti ir veikti pasiruošę tarptautiniai NATO batalionai, JAV atsiuntė didesnę nei įprastai naikintuvų grupę dalyvauti NATO oro policijos misijoje bei dislokavo papildomą batalioną karių. Ir tai – tik dalis priemonių. Padidintas budrumas buvo aiškinamas galimomis provokacijomis ir netikėtumais. Daugiausia dėmesio buvo skiriama „Zapad“ dalyvių skaičiams – nuo oficialaus 12,7 tūkst. iki numanomo 100 tūkst. bei agresyviam pratybų scenarijui – ekspertų ir valstybių vadovų nuomone, pagal jį imituojami kariniai veiksmai prieš Baltijos šalis.

Oficialiai paskelbtame scenarijuje buvo numatoma, kad ekstremistinės grupės įsiskverbia į Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities teritoriją įvykdyti teroristinius išpuolius ir destabilizuoti sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Pagal scenarijų ekstremistus remia išorės jėgos, tiekiančios logistinę paramą ir karinę įrangą. Išgalvoti priešai įvardyti Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos vardais. Jų teritorijos apima Lietuvą, šiaurinę Lenkiją ir pietinę Latviją. Kitaip nei prieš pat „Zapad 2017“, abiejų šalių gynybos viceministrų pristatytoje pratybų legendoje lakoniškus pristatymus rengusieji rusų ir baltarusių kariškiai jau nekalbėjo apie Lubeniją, Veišnoriją ar Vesbariją – išgalvotas šalis, kurios įtartinai sutampa su kaimyninių šalių teritorijomis. Vykusiose pratybose jau nuo pat pradžių tankų, šarvuočių, artilerijos ir aviacijos taikikliuose buvo tik „tariamas priešininkas“ ir jo pajėgos, „kurios įsiveržė į Baltarusiją ir pradėjo karą prieš sąjunginę valstybę“. Tos pajėgos buvo visai nepanašios į lengvai ginkluotų Veišnorijos separatistų „gaujas“ ar Vesbarijos „smogikus“. Vėliau Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos įvardijo, kad mokymų scenarijuje buvo numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Anot Lietuvos pareigūnų, „Zapad 2017“ mokymuose Rusija ir Baltarusija treniravosi sukurti koridorių iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį, okupuojant pietinę Lietuvos dalį.

Šios savaitės antradienį pristatydami pirminį pasibaigusių Rusijos ir Baltarusijos surengtų pratybų „Zapad“ vertinimą, Lietuvos kariuomenės karinės žvalgybos, Krašto apsaugos ministerijos vadovai pranešė, kad savaitę trukusiose karinėse pratybose „Zapad“ buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius, vykdyti bombardavimai ir kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje. Ministras Raimondas Karoblis priminė, jog oficialiai Rusija buvo deklaravusi, jog pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Remigijus Baltrėnas žurnalistams sakė: „Konkrečiai šiuo metu pateikti skaičių ir jų komentuoti nenorėčiau, vyksta pirminis vertinimas. Bet pajėgos buvo sutelktos viršijant kelis kartus oficialiai deklaruotas Rusijos pajėgas“. Ministras R. Karoblis tikino, kad pratybose vykdyti „konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes, konkrečiai – NATO“ ir jie buvo „tiek puolamojo, tiek ginamojo pobūdžio“. Jis teigė, kad tai neatitiko pranešimų, jog mokymai skirti antiteroristinėms operacijoms, nes kompleksinėse pratybose dalyvavo „visi Rusijos federacijos ginkluotųjų pajėgų elementai, įskaitant kosmoso pajėgas“. Ministras sakė: „Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis“. Ministras taip pat pabrėžė, jog visa tai rodo, kad saugumo situacija po „Zapad“ pratybų negerėja ir Rusijos politinė pozicija lieka nepasikeitusi. Anot R. Karoblio ir kariuomenės atstovų, pratybų veiksmai patvirtina ankstesnius nuogąstavimus, jog Rusijos kariuomenė yra pajėgi reaguoti per 24–48 valandas. Kariuomenės atstovai pabrėžė, jog šiuo metu stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Baltarusijos teritorijos, o Karaliaučiaus srityje kariniai mokymai tęsiasi.

Galima manyti, kad karingą Rusijos toną greičiausiai prislopino NATO – išgirdęs Lietuvos bei kaimynių nerimo balsą, aljansas dar prieš pratybas dislokavo priešakines pajėgas, sustiprino oro gynybą, surengė ir savas pratybas. Jau minėtų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų, beje, realiai prasidėjusių net prieš du mėnesius telkiant pajėgas į bemaž dviejų tūkstančių kilometrų ruožą, Lietuvos vadovai konstatavo, kad grėsmės mūsų šaliai yra eliminuotos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė prasidėjus karinėms pratyboms prie Lietuvos sienų pasakė: „(...) noriu pasidžiaugti, kad esame gerokai geriau pasirengę negu per pratybas „Zapad“ 2009 ir 2013 metais. Dabar mes ir patys esame pasirengę geriau: daugiau atgrasymo ir gynybinių instrumentų turime savo teritorijoje, taip pat mums padeda mūsų partneriai, mūsų draugai iš NATO daugiau matyti, daugiau girdėti ir daugiau žinoti“. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad karinės pratybos jau vyksta ir vyko visą mėnesį. „Matėme, kaip koncentruojama vis daugiau kariuomenės, kaip vyksta pasirengimas. Taigi, koncentruotis tik į (rugsėjo) 14–20 dienas tikrai neverta, nes tai vadinamoji aktyvioji fazė, o iš tikrųjų tai yra VIP-inė dalis, kai atvažiuoja svečiai, yra parodomosios pratybos. Taigi, ir prieš šią datą, ir po jos tas aktyvumas bus padidintas“. Apie šias pratybas prezidentė D. Grybauskaitė su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentais informavo pasaulį, lankydamasi Jungtinėse Tautose Niujorke.

Jau pirmąją karinių pratybų „Zapad“ dieną krašto apsaugos ministras R. Karoblis irgi sakė, kad prieš pusmetį situacija buvo sudėtingesnė nei dabar, nes Baltijos šalims ir Lenkijai pavyko įtikinti NATO, kad šioms pratybos reikia būti pasirengusiems visiems. Išties tuo metu vyko bendri taktiniai NATO veiksmai – pratybos ir Lenkijoje, pratybos „Aurora“ šalia Švedijos. Tai buvo, anot ministro, didžiausias mūsų išlošimas: „Zapad“ tapo ne tik Lenkijos ir Baltijos šalių, bet ir viso NATO problema. Ministras pabrėžė, kad karinių pratybų keliama grėsmė yra minimali. Jis atkreipė dėmesį, jog vienas iš kaimynų tikslų ir yra įbauginti Baltijos valstybes, todėl nereikėtų tam pasiduoti. „Mūsų tarnybos dirba, mūsų specialistai žino, kaip suvaldyti situaciją. Tikimės, kad pratybos praeis kaip galima sklandžiau“, – jų pradžioje kalbėjo R. Karoblis. Aišku, neramino tai, kad tai buvo pirmos tokio masto pratybos po Krymo aneksijos ir po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios. „Tai – nauja karo forma, nauja situacija, nes mūsų kaimynas, deja, negerbia tarptautinių susitarimų ir tos duotybės, kaip šalies nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis integralumas“, – sakė ministras interviu Lietuvos radijui. KAM vadovas užtikrino, kad šalies saugumą garantuoja greitojo reagavimo pajėgos, kurių dalį sudaro specialiosios operacinės pajėgos – du „Geležinio vilko“ batalionai. Specialiųjų pajėgų reagavimo laikas yra viena valanda. Šiaip bendras greitojo reagavimo pajėgų aktyvavimo laikas nuo „a“ iki „z“ – nuo 2 iki 24 valandų. Jungtiniame kariuomenės štabe septynias dienas po 24 valandas veikia jungtinis žvalgybos centras, komunikacijos grupė, dirba monitoringo mechanizmai. Surinkta informacija rodė, kad, anot ministro, tikrai jokių siurprizų nėra.

Nerimas dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ buvo pastebimas ne tik Baltijos šalyse. Dėl savo saugumo susirūpinusi Švedija rugsėjo 11 dieną pradėjo pratybas „Aurora 2017“ – didžiausias karines pratybas nuo šaltojo karo laikų pradžios. Švedija su Aljansu jau yra pasirašiusi susitarimą, kuris numato NATO pajėgų dislokavimą Švedijoje. Tai svarbu ne tik pačiai Švedijai, kuri stengiasi stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau pripažįsta, kad kartais nepajėgia viena reaguoti į suaktyvėjusius Rusijos karinius veiksmus. Pavyzdžiui, sykį pavojingai prie Gotlando artėjusius Rusijos karinius orlaivius netoli Švedijos perėmė iš Lietuvos pakilę NATO Oro policijos naikintuvai, mat švedai tuo metu neturėjo reaguoti pasirengusių naikintuvų ir įgulų. Pratybos „Aurora 2017“ buvo didžiausi Švedijos kariniai mokymai per pastaruosius tris dešimtmečius. Nors oficialiai tai nebuvo vadinama tiesioginiu atsaku į Rusijos organizuojamas pratybas „Zapad“, tačiau pažvelgus į pratybų dydį, detales ir scenarijų akivaizdu, kad švedai numatę gintis nuo galimų Rusijos veiksmų. Pratybose iš viso dalyvavo 19 tūkst. Švedijos karių, iš kurių 20 proc. sudaro rezervistai, pašaukti laikinai atlikti tarnybą. Be švedų, pratybose „Aurora 17“ dalyvavo apie pusantro tūkstančio JAV pajėgų atstovų – šimtai iš Norvegijos permestų JAV jūrų pėstininkų, tankų kuopa, atakos sraigtasparniai „Apache“, priešlėktuvinės gynybos baterija „Patriot“, kiti daliniai. Amerikiečių ir švedų karinis bendradarbiavimas tęsiasi nuo šaltojo karo laikų. Mainais į Švedijos branduolinio ginklo programos sustabdymą amerikiečiai dar ankstesniais laikais pateikė švedams saugumo garantijas – JAV esą padėtų ginti Švediją, jei šią užpultų sovietai. Be to, amerikiečiai padėjo švedams sukurti modernius naikintuvus. Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios JAV šalia Švedijos krantų laikė savo povandeninius laivus su balistinėmis raketomis „Polaris“ ir branduoliniais ginklais, nutaikytais į tuometinės Sovietų Sąjungos karines bazes okupuotose Baltijos šalyse. Be amerikiečių, „Aurora 17“ dalyvavo keli šimtai Suomijos karių, per šimtą – iš Prancūzijos, po keliasdešimt karių ir karininkų iš Norvegijos, Danijos, Estijos ir Lietuvos, kuri skyrė Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų grupės vadovavimo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“ (N42) bei karinius stebėtojus iš Sausumos pajėgų bei Jungtinio štabo. Pratybos Švedijoje baigiasi šiandien, rugsėjo 29-ąją. Iš pradžių buvo imituojama antskrydžių kampanija prieš Švediją, o rugsėjo 24–27 dienomis vyko tariama desantinė operacija siekiant užimti Gotlando salą ir sąjungininkų veiksmai atmušant ataką.

Abejojama, ar Maskva atskleis tikrąjį pratybose „Zapad“ dalyvavusių karių skaičių. Iki šiol tikinama, kad jų būta ne daugiau nei 13 tūkst., ir tai esą buvo antiteroristinė operacija, prieš įsivaizduojamus separatistus naudojant tankus, laivus, raketas. Vakarai karių skaičių didina kelis kartus ir skaičiuoja ne mažiau nei 100 tūkst., o tikrasis pratybų scenarijus – konfliktas su NATO ir Baltijos šalių okupacija. Kaip sakė Krašto apsaugos ministras R. Karoblis, „tikrieji žaidėjai buvo pirmosios tankų armijos, ketvirtosios divizijos vadas ir kiti dalykai, tai rodo puolamąjį treniravimąsi, jau nekalbant apie skaidrumo nebuvimą, tiek Kaliningrade, tiek prie Estijos ir Latvijos sienų. Kai išsiskiria šie aspektai, kas pranešama ir kas atliekama, nekelia pasitikėjimo“. Neabejojama, kad po pratybų Kremliaus politika ir toliau bus agresyvi, Rusijos ginkluotosios pajėgos aplink Baltijos šalis liks žymiai didesnės už šiame regione dislokuotas NATO pajėgas. Ministras R. Karoblis taip pat atskleidė kai kuriuos pratybų niuansus, rodančius grėsmės augimą Lietuvai: „Po kariuomenės atitraukimo parengtis Rusijos kariuomenėje nemažėja, matyt, net didės, ypač vidutiniu 3–5 dienų laikotarpiu, o vienas iš tikslų buvo sąveika tarp institucijų, mobilizacijos pabandymas, taigi Rusija bus labai greitai pasiruošusi sutelkti pajėgas. Ta pati 1-oji tankų armija ir suformuotos naujos divizijos niekur nedingsta, lieka netoli mūsų sienų, toje pačioje Vakarų apygardoje“. Galbūt išaiškės, ar į šių metų pratybų scenarijų buvo įtrauktos ir Rusijos branduolinės pajėgos. Suduoti branduolinį smūgį Rusija treniravosi ne kartą – prieš ketverius metus imituotas prevencinis smūgis Stokholmui, 2009 metais – Varšuvai.

Verta panagrinėti ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos vaidmenį karinėse pratybose. Paskutinę Rusijos ir Baltarusijos bendrų pratybų dieną, Baltarusijos prezidentas suskubo pareikšti, kad visos Rusijos ginkluotosios pajėgos išvyks iš jo šalies pasibaigus pratyboms, sukėlusioms daug nerimo kaimyninėms valstybėms. Ukraina, Lenkija ir Baltijos valstybės buvo išreiškusios nuogąstavimus, kad savaitę trukusios pratybos galėjo pranašauti Rusijos įsiveržimą į jų teritoriją ir kad po pratybų Rusijos kariai pasiliks Baltarusijoje. Svarstymai apie galimą rusų dalinių pasilikimą Baltarusijoje po karinių pratybų turėjo realų pagrindą. Mat Vakaruose buvo pasirodžiusi informacija apie paties A. Lukašenkos nuogąstavimus, kad Rusijos kariuomenė gali būti neišvesta iš šalies teritorijos. Pasklidus tokiai informacijai buvo pasirinktas „lengvesnis“ variantas – įkurti Rusijos karinę bazę Baltarusijoje, galimai arčiau Lietuvos ir Latvijos. Matyt, Lukašenkai vis dėlto buvo garantuota, jog Rusijos kariniai daliniai tikrai paliks Baltarusijos teritoriją. Tačiau netikėtai greitas NATO atsakas didinti pajėgumus Baltijos šalyse gali tapti Rusijai koziriu – priversti paskutinį Europos diktatorių A. Lukašenką sutikti įrengti karinę bazę. Nujausdamas tai, kartu ir išsigandęs, kad Kremlius gali palikti pratyboms dislokuotus karius, Baltarusijos vadovas pademonstravo neregėtą skaidrumą – stebėti pratybų prisikvietė Vakarų žiniasklaidos atstovus. Neįprastas buvo ir Minsko atvirumas. Keliuose poligonuose Baltarusijoje leista stebėti bendrus karinius manevrus su Rusijos pajėgomis maždaug po 40 žurnalistų kasdien, gal kiek mažiau užsienio stebėtojų, kurie skundėsi, kad Vakaruose paprastai jiems leidžiama pamatyti daugiau. Beveik laisvai LRT žurnalistai galėjo filmuoti Barysave, kurio pašonėje įsikūręs vienas svarbiausių kaimyninės šalies poligonų – čia pratybas stebėjo ir Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Tačiau, vos priartėjus prie poligono, paaiškėjo, kas tikrieji pratybų šeimininkai. Arčiau filmuoti prie šio poligono neleido ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos karo policija. Būtent šiame poligone dislokuoti ne tik rusų kariai, tačiau ir pratyboms atvežti tankai. Baltarusijos opozicija tikra: A. Lukašenka įsileido stebėtojus ir žurnalistus iš baimės. Analitikų teigimu, A. Lukašenkai, kol kas pavyksta atsilaikyti prieš Maskvos spaudimą leisti steigti karinę bazę, nes tai reikštų Minsko nepriklausomybės pabaigą. Tačiau baiminamasi, kad Rusija jau planuoja per trejus metus atnaujinti sandėlius, lėktuvų pakilimo takus, kad prireikus galėtų dislokuoti pajėgas. Būtent greito karių permetimo ir mokytasi per šių metų pratybas „Zapad“. Manoma, kad tik laiko klausimas, kiek ilgai Lukašenkai pavyks laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų. Spaudimui pasiduodantis A. Lukašenka itin naudingas karinę galią demonstruojančiai Rusijai, greičiausiai, nesitikėjusiai tokių greitų NATO sprendimų, kai dar prieš „Zapad“ prie rytinių aljanso sienų dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro gynyba. Tad kaimynines valstybes išgąsdinti norėjusi Rusija nerizikavo...

© 2017 „XXI amžius“