Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai du pešasi, bet... trečias nelaimi

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai penktadienį Lietuvoje vyko diskusijos apie paskutinius prokuratūros pateiktus kaltinimus liberalams ir „darbiečiams“ korupciniais nusikaltimais, jau kitą dieną, šeštadienį tas diskusijas pakeitė kitas įvykis: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos. LSDP tarybą sudaro 236 nariai: partijos pirmininkas, 10 prezidiumo narių, 15 frakcijos Seime narių,196 skyrių atstovai, 2 Europos Parlamento nariai, Moterų sąjungos atstovė, buvę LSDP pirmininkai, 4 Kovo 11-osios Akto signatarai, 5 Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovai. Šeštadienio posėdyje dalyvavo 186. Už pasitraukimą iš koalicijos pasisakė 140 tarybos nariai, tai reiškia, kad partija traukiasi. Sprendimas buvo priimtas balsuojant net kelis kartus - iš pradžių “už” buvo 122 socialdemokratai. Prieš tokį nutarimą pasisakė 46, susilaikė 9. Partijos lyderis Gintaras Paluckas po balsavimo teigė, kad sprendimas yra tam tikras simbolis ir ženklas, kad socialdemokratai stiprūs ir vieningi. Tai esą turėtų įtikinti tuos, kurie abejoja ar turi minčių, kad socialdemokratai elgiasi neteisingai. „Bet kokios kalbos apie skilimą tuo yra, manau, išblaškytos“, - pareiškė jis. Tačiau jau kita diena parodė, kad tokios viltys pirmalaikės. Jau tada anksčiau iš šeštadienį vykstančio LSDP tarybos posėdžio išėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius abejojo priimto sprendimo teisingumu ir sakė, kad gal apie pusė tarybos narių tikrai tuo suabejos ateityje. M.Sinkevičius teigė nežinantis, kuo tai gali baigtis. Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis, anksčiau demonstravęs tvirtą nusiteikimą dėl to, jog reikėtų toliau tęsti veiklą daugumoje, po tarybos sprendimo sakė jam paklusiąs, nors tikino dar nespėjęs išsiaiškinti kitų frakcijos narių nuomonės. Tuo metu jis dar negalėjo aiškiai pasakyti, ar frakcija Seime gali skilti.

Vienas pirmųjų partijos sprendimą sureagavo ir savotiškai ryžtingai išsprendė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis dar šeštadienį pranešė norintis likti užsienio reikalų ministru, tad pasitraukiantis iš savo mielos socialdemokratų partijos. Anot ministro, partijos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos yra „nesavalaikis, nelogiškas ir neatsakingas“. L.Linkevičius stebėjosi, kaip opozicijoje būdama Socialdemokratų partija galės oponuoti Vyriausybės programai, kurią kartu su „valstiečiais“ pati ir sudarė. Išties valstybinis darbas buvusiam komunistų partijos nomenklatūrininkui tapo labai malonus ir įprastas – užsienio reikalų ministru jis dirba nuo 2012 metų, o 1993–1996 bei 2000-2004 metais jis ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Politinę veiklą pradėjęs 1983 metais, iki 1989 metų dirbo komjaunimo organizacijose, 1990–1992 metais buvo nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto atsakingasis darbuotojas. Šiai partijai pakeitus pavadinimą ir tapus Lietuvos demokratine darbo partija, L. Linkevičius liko jos nariu. Vėliau, partijai susijungus su socialdemokratais, šis LKP Kauno Panemunės rajono sekretorius nepriklausomos Lietuvos pirmaisiais metais yra dirbęs užsienio reikalų ministro patarėju ir netgi Lietuvos ambasadoriumi NATO ir Baltarusijoje. Taigi, patirtis milžiniška. Todėl jis sakė, kad apsisprendęs išeiti iš partijos ir likti ministro poste, nes „labai nori dirbti“.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį įteikė Vyriausybės vadovui atsistatydinimo pareiškimą. Socdemų partijos deleguota, nors ir nebūdama partijos narė teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kurios kompetencija dažnai abejojama, apsisprendė likti savo poste. Kaip ir „darboholikas“ užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Nutraukus koalicinę sutartį, iš postų turėtų pasitraukti ir socialdemokratų deleguoti Seimo komitetų vadovai. Socialdemokratai šiuo metu vadovauja Užsienio reikalų, Ūkio ir Teisingumo ministerijoms. Partijos nariai taip pat yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Europos, Užsienio reikalų, Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkai, be to, socialdemokratė Irena Šiaulienė eina Seimo vicepirmininkės pareigas. Tačiau iš Seimo frakcijos trauktis dauguma socdemų neketina. Už tolesnį darbą su valdančiąja LVŽS pasisako 14 parlamentarų, kitokios nuomonės laikosi vos trys – Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė bei Algimantas Salamakinas. Jų argumentavimai yra tokie: „Iš mūsų niekaip negali atimti socialdemokratų vardo, nes mes esame partijos kandidatai, išrinkti Seimo nariais. Mus gali nebent išvaryti. Bet klausimas toks: koaliciją sudarė partijos, tai partija tegu ir išeina. Frakcija gali toliau bendradarbiauti, nes pats G. Paluckas kalba apie tai, kad, pasitraukus iš koalicijos, su „valstiečiais“ gali būti pasirašyta kažkokio bendradarbiavimo sutartis. Kaip galime trauktis į opoziciją, jeigu šiuo metu veikiančios Vyriausybės programoje yra įtvirtintos socialdemokratų nuostatos?“ Seimo narys Algirdas Sysas, vadovaujantis Seimo Socialinių reikalų komitetui, žadėjo jau pirmadienį ryte parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Jis mano, kad iš valdančiosios koalicijos pasitraukus socialdemokratų partijai, jos visi atstovai turi trauktis iš visų postų Seime. Tačiau „gudrusis Marksas“ sakė, kad pirmiausia reikia imtis pareiškimo, kad socialdemokratai traukiasi iš koalicijos, o paskui imtis derybų, kas galėtų išsaugoti postus ir partijai esant opozicijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart pasakė, kad socialdemokratų sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos valstybei gresia nestabilumu. Pasak jos, Sauliaus Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas turės dirbti mažumos sąlygomis. Mažumos Vyriausybė bus palaikoma neformalios, margos ir ganėtinai nepastovios daugumos. Premjeras S. Skvernelis sakė, kad socialdemokratų sprendimas trauktis iš koalicijos su „valstiečiais“ yra trumparegiškas, o jų argumentai remiasi demagogija. Tačiau jis vylėsi, kad artimiausiu metu bus pasirašytas susitarimas su Seimo Socialdemokratų frakcija dėl bendradarbiavimo. Taip ir įvyko. S. Skvernelio nuomone, visi socialdemokratų deleguoti ministrai galėtų toliau dirbti Vyriausybėje.

Politikams svarstant, kas bus su valdančiąja koalicija, pirmadienį netikėtai paaiškėjo, kad iš valdančiosios koalicijos pasitraukus Socialdemokratų partijai, jos atstovai Seime nutarė elgtis priešingai. Jie priėmė nutarimą sudaryti „frakcijų koaliciją“ (o ne partijų – „valstiečių“ ir socdemų) su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. „Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, susitarimas jau pasirašytas ir galioja. Pirmadienį jis sakė, kad „mes jau esame jį pasirašę – tiesiog jį dabar frakcija ir patvirtino“. Pasak R. Karbauskio, susitarimas įsigaliojo, kai pirmadienį jam pritarė Seimo Socialdemokratų frakcija. Trumpoje frakcijų deklaracijoje rašoma: „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, siekdamos išsaugoti politinį, ekonominį bei socialinį stabilumą Lietuvoje, tęsdamos šiame Seime pradėtus darbus ir įgyvendindamos pažadus rinkėjams, remdamos XVII Lietuvos Respublikos vyriausybės programą ir veiklą, vadovaudamosi Seimo Statuto 38 straipsnio penktąja dalimi, skelbia: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų koaliciją“. Karbauskis atsisakė atskleisti, kada frakcijų susitarimas dėl bendro darbo pasirašytas, pareiškęs, jog tai „liks paslaptimi“. Jis tvirtino, kad „valstiečių“ frakcija dėl minėto susitarimo nesprendė, nes „frakcijoje nebūtų nė vieno nario, kuris tam prieštarautų“. Socialdemokratų partijos frakcija nusprendė dirbti su „valstiečiais“, nepaisydama, kad šeštadienį šios partijos taryba priėmė sprendimą trauktis iš valdančiosios daugumos. R. Karbauskio teigimu, frakcijos susitarimu dėl bendro darbo pareiškia, jog „tęsia darbą, palaiko vyriausybę ir dirba kartu kaip frakcijų koalicija“. Taigi sandėris įvyko labai greitai. Ir paslaptingai. Tad opozicijoje likusiems konservatoriams, vykstant nemaloniems įvykiams Liberalių sąjūdyje, teliko tik ieškoti priekabių, kas yra valdantieji – dauguma ar tik mažuma. O ir socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui pirmadienio rytas, atrodo, buvo kur kas sunkesnis nei šeštadienį vykęs partijos tarybos posėdis. Nors sekmadienį partijos vadovybė susitarė, kad su frakcija bus svarstomas bendras visų partijos narių pasitraukimas iš užimamų postų Seime, pirmadienio posėdis virto galimybių remti mažumos vyriausybę aptarimu. Jame skambėjo ir frazė „frakcijų koalicija“. Kai Juozas Bernatonis partijos pirmininkui pasiūlė paskaityti jau parengtą frakcijų bendradarbiavimą numatantį dokumentą, G. Paluckas atšovė, kad toks susitarimas niekada neturės pirmininko palaikymo. Prieš posėdį Seimo narys A.Sysas žurnalistams sakė, kad bus svarstomas bendras visų frakcijos narių pareiškimas trauktis iš visų užimamų postų Seime. To jau nebuvo.

Per šią sumaištį visiškai nublėso Liberalų sąjūdžio bėdos, kai praėjusį penktadienį prokuratūra  pranešė, kad ikiteisminiam tyrimui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėjant į pabaigą, šiai politinei parlamentinei partijai, taip pat Darbo partijai ir penkiems fiziniams asmenims pareikšti įtarimai. Politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pareikštame įtarime nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininką, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį Eligijų Masiulį ir partijos valdybos narį, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį Šarūną Gustainį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu). Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš vieno iš Lietuvoje veikiančių koncernų viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Patikslinama, kad tai galėjo būti koncerno paslaugos. Pasak Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininko Ramūno Lukošiaus, juridinio asmens atsakomybė „išplaukia“ iš fizinio asmens atsakomybės. Šiuo metu šioje byloje įtarimai pareikšti 5 fiziniams asmenims (4 jų – jau buvę Seimo nariai) ir 3 juridiniams. Politinei partijai „Darbo partija“ pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoja, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį V. G., padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu). Įtariama, kad buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, veikęs politinės partijos interesais, iš to paties koncerno viceprezidento R. Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, partijos naudai paėmė 12 tūkst. eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sako, kad Baudžiamasis kodeksas numato trijų rūšių sankcijas juridiniam asmeniui – juridinio asmens veiklos apribojimas, veiklos nutraukimas bei bauda. Prokuroro teigimu, bauda partijoms gali siekti iki 50 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 1,9 mln. eurų.

Dėl kaltinimų Liberalų sąjūdžiui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų pakibo ant plauko ir valdančioji Vilniaus miesto koalicija. Kaip, beje, ir kitose apygardose. Ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkai svarstysiantys klausimą dėl tolesnio likimo koalicijoje. Sutartį dėl koalicijos Vilniuje pasirašė Liberalų sąjūdis, TS-LKD, LSDP, Tvarkos ir teisingumo partija ir „Lietuvos sąrašo“ partija. Visos jos kartu taryboje turi 35 mandatus iš 51. Pagal pasiektą susitarimą, tris vicemerų postus pasidalino Liberalų sąjūdis, TS-LKD ir LSDP. Tačiau politikai nebūtų politikais, kad nesurastų išeičių. Tiek socdemų, tiek konservatorių, tiek pačių liberalų vadovai neatmeta to, jog ir toliau draugiškai dirbs Vilniaus taryboje. Nors TS–LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis iškart pareiškė, kad Liberalų sąjūdžiui turbūt yra pastarojo politinio judėjimo pabaiga.  

© 2017 „XXI amžius“