|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mirė kovotojas už laisvę Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Balys Gajauskas
Rugsėjo 28-ąją, eidamas 92-uosius metus, mirė Nepriklausomybės akto signataras Balys Gajauskas, nenuilstamas kovotojas už laisvę, ilgametis politinis kalinys. Dėl priešinimosi sovietų okupacijai B.Gajauskas sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose buvo kalinamas 35 metus, o paskiau iš jam skirtų penkerių metų tremties nelaisvėje dar prabuvo dvejus metus. Taigi, kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje išbuvęs 37 metus jis yra vienas ilgiausiai įkalintų kovotojų. 1990 metais B. Gajauskas tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, 1992-1996 metais buvo Seimo narys. Kovą už Lietuvos laisvę pradėjęs vokiečių okupacijos metais ją tęsė ir sovietų okupacijos metais. Nuo 1945 metų B.Gajauskas dalyvavo pogrindinėje organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose. 1973 metais sovietų valdžia išleido iš lagerio be teisės sugrįžti į Lietuvą. Vis dėlto B.Gajauskas, nepaisydamas kolaborantų komunistinės valdžios, B. Gajauskas sugrįžo į Lietuvą, apsigyvendamas pas ilgus metus jo belaukusią motiną Kaune. Nepaisydamas nuolatinio KGB dėmesio jis platino partizaninių organizacijų archyvinius dokumentus, jų leistus pogrindinius leidinius. B.Gajauskas taip pat kaupė duomenis apie Sovietų Sąjungos lageriuose dėl politinių priežasčių kalinamus lietuvius, platino juos vietinėje ir užsienio spaudoje. Vertė A. Solženicyno Gulago salyną. Vėl buvo suimtas 1977 metais. Jis buvo nuteistas dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Nuo 1978 metų kalintas ypatingojo režimo konclageryje Mordovijoje, o nuo 1980 metų iki 1987 metų ypatingojo režimo konclageryje Kučino, Permės srityje. Nuo 1987 iki 1989 nutremtas į Čiumikaną, Chabarovsko srityje. Kalėdamas ypatingojo režimo konclageryje jis rašė publicistinius straipsnius, kuriuos slapta išnešus jo žmonai Irenai, skelbdavo užsienio spaudoje. 1979 metais Jungtinių Valstijų Kongreso komisija pasiūlė B.Gajauską ir kitus disidentus kandidatais Nobelio taikos premijai gauti, tačiau tais metais premija atiteko Motinai Teresei. 1981 metais B.Gajauskas buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. Į laisvę jis buvo paleistas 1988 metais, kiek anksčiau, nei numatė bausmė. Trumpam nukeliavęs į Jungtines Valstijas, grįžęs jis tapo besikuriančios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu ir juo išbuvo iki 1997 metų. Romanų ir filmų vertas gyvenimas 1990 metais B.Gajauskas tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, dirbo Aukščiausioje Taryboje Atkuriamajame Seime. Teisingai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pavadino B. Gajauską žmogumi epocha, kuris nepaisant sunkaus kalinimo neatsisakė savo principų. Jis niekada netapo konformistu, neatsisakė savo principinių nuostatų vardan asmeninės gerovės. Net ir gyvenimo saulėlydyje B. Gajauskas išliko kūrybingas, rengė knygas. Savo atsiminimuose B.Gajauskas yra rašęs, kad Lietuvai paskelbus nepriklausomybę jo gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas. 1981-aisiais buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija Hiustone. 1979 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija pasiūlė jį kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. B.Gajauskas buvo vedęs (neįprastomis sąlygomis lageryje), su žmona Irena turėjo dukrą Gražiną. Palaidotas Seniavos kapinėse, Kaune, greta savo motinos Adelės ir žmonos Irenos. Plačiau apie B. Gajauską rašysime kituose numeriuose.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |