Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Keliaukime kartu

Popiežius pritarė „Carito“ iniciatyvai, skirtai migrantų ir pabėgėlių globai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir „Caritas Internationalis“ pirmininkas kardinolas Luisas Taglė su bendrojoje audiencijoje dalyvavusiais migrantais

Atvira ir svetinga bažnyčia

Europai vis dar neatsigaunant nuo 2015 metų pabėgėlių antplūdžio krizės ir atitinkamų radikalizmo stiprėjimo pasekmių (Brexit Didžiojoje Britanijoje, parlamento rinkimų atneštos permainos Vokietijoje ir kitose šalyse), o Jungtinėms Valstijoms neatsisakant planų statyti „naujosios kinų sienos“ su Meksika, iš kurios veržiasi nelegalūs migrantai, popiežius Pranciškus, ištikimas vargstančių pabėgėlių ir migrantų draugas ir globėjas, pradėjo naują jiems skirtą kampaniją. Rugsėjo 27 dieną kalbėdamas Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas pritarė bažnytinės paramos organizacijos „Caritas Internationalis“ kartu su partneriais suplanuotai veiksmų programai, kuria siekiama artimiausius dvejus metus įvairiomis priemonėmis ir švietimu stiprinti bendruomeniškus vietinių gyventojų saitus su migravusiais, dėl iškilusių pavojų savo gimtines palikusiais asmenimis. Ši iniciatyva, kuri turi apimti visas 160-yje pasaulio šalių veikiančias „Carito“ struktūras, turi prasmingą simbolinį pavadinimą „Keliaukime kartu“ („Share the journey“), taip pabrėžiant Popiežiaus skatinamos susitikimo kultūros vystymą, einant su pabėgėliais ir migrantais sunkiu išbandymų keliu, dedant pastangas, kad jie būtų svetingai priimti tose šalyse, kur ieško prieglobsčio.

Ištvermė – gyvybės išsaugojimo sąlyga

Kun. Vytenis Vaškelis

Neužtenka tikėti ir pripažinti, kad Kristus yra kertinis akmuo, kurį atmetė dalis žydų. Pažinę Jį, turėtume tarti šiuos ar panašius žodžius: „Jėzus – mano Viešpats ir mano viskas“, - ir kasdien stengtis daryti veiksmus, atitinkančius mūsų tikėjimą bei pasitikėjimą Tuo, kuris aiškiai byloja: „Argi yra man kas neįmanoma?“ (Jer 32, 27). Pasak šio sekmadienio Evangelijos, Dievo Karalystės pirmiausia verti tie, kurie savo širdyje pradeda statyti nesugriaunamą tikėjimo darbų mūrą, paima kertinį akmenį – Dievo žodį – ir seka Tuo, prieš kurį lenkiasi visi, kuriuos Jis sukūrė (Ps 86, 9). Tik taip jie, paklusdami tikrajam Karaliui, duoda įvairiopą vaisių (plg. Mt 21, 43).

Viena didžiausių dorybių yra ištvermė, nes Mokytojas mums sako: „Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“ (Lk 21, 19). Tai – „cementas“, mūsų tikėjimo pastangų bei darbų plyteles neišskiriamai sujungiantis su pačiu savimi – tvirčiausia šerdimi, kuri yra „Viešpats – mano Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas!“ (Ps 18, 3). Tai – Kristaus mokykla, kurioje nuosekliai mokomės atsisakyti netinkamų įpročių likučių ir laikytis Jo nustatytos tvarkos bei drausmės, kad, nebepataikaudami savo įnoriams, kaskart ryžtingiau leistume malonei keisti mūsų gyvenimo būdą.