|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Vyskupu nominuotas Telšių Katedros administratorius kun. Darius Trijonis
Rugsėjo 29 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus nominavo Telšių Katedros administratorių teologijos mokslų daktarą kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fissianos vyskupo titulą. Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 metais pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 metais, Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją ir baigė 1996 metais. Tiek katalikiškoje mokykloje, tiek seminarijoje ypatingą įtaką jaunuolio dvasinei formacijai darė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris tuo metu buvo seminarijos dvasios tėvas ir mokyklos kapelionas. |
||
|
|
||
Pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rugsėjo 28 dieną čia apsilankė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Ši diena skirta atminti ir pagerbti 19441947 metais NKGBMGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik septynių žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą. Visą dieną lankytojams buvo atverta koplyčia-kolumbariumas, nemokamai susipažinti su paroda Tuskulėnų dvaro paslaptys bei apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamąją parodą Vilniaus geto afišos. |
||
|
|
||
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas
Rugsėjo 23 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimas. Jame dalyvavo buvę Lietuvos partizanai, jų rėmėjai, laisvės kovų dalyviai ir svečių būrys. Salė pasipuošė atkurtų partizanų apygardų vėliavomis. Suvažiavimas pradėtas žuvusių dėl Lietuvos laisvės bei mūsų dienomis išėjusių į Viešpaties namus buvusių Laisvės kovotojų atminimo pagerbimu, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriaus, Kauno įgulos kariuomenės kapeliono, kun. mjr. Tomo Karklio malda ir Lietuvos himnu. Jaunųjų šaulių grupė iškilmingai išnešė gėlių puokštes padėti prie Nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir prie Laisvės kovotojų Motinos paminklo miesto Senosiose kapinėse. Pagrindinė suvažiavimo tema LLKS įstatų papildymas, naujos Tarybos išrinkimas ir a.a. mons. Alfonso Svarinsko iniciatyva pradėto statyti Kryžkalnyje paminklo Lietuvos partizanams ateitis ir įgaliojimo suteikimas Raseinių savivaldybei jį užbaigti. Apie tai pranešimą padarė fizinę negalią turintis, bet visada pasižymintis guviu mąstymu ir stipria dvasia LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis. Suvažiavimui pirmininkauti buvo išrinkti d. mjr. Vytautas Balsys ir dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Gražiais žodžiais suvažiavimą sveikino buvę Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Diskusijoje dalyvavo atkurtos Prisikėlimo apygardos vadas publicistas Juozas Mocius, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, atkurtos Vietinės rinktinės vadas Jeronimas Kraulys, atkurtos Lietuvos laisvės armijos atstovė Irena Montvydaitė, suvažiavimo dalyviai Giedrius Gataveckas, Romas Karbauskas, Zenonas Rakauskas, Pranas Kavaliauskas ir kiti. Suvažiavimo dalyviai pritarė pasiūlymui operatyviai užbaigti statomą Kryžkalnio paminklą, suteikiant atitinkamą įgaliojimą Raseinių savivaldybei, siūlomiems LLKS nuostatų papildymams. Išrinkta nauja LLKS Taryba: Vytautas Balsys, Algis Čeponis, Saulius Čiarna, Giedrius Gataveckas, Angelė Jakavonytė ir Zigmas Tamakauskas. |
||
|
|
||
Lietuvišką Pelesos mokyklą ir Pelesos Šv. Lino bažnyčią žmonės vadina skaisčiomis saulėmis ne vien todėl, kad jos stovi šalia viena kitos, bet kad ir likimai jų panašūs. Lietuvos etninių žemių dukros patyrė vienodai skausmų, vargų, pažeminimo. Dabar jos abi kuria krašto vaikams šviesesnę ateitį. Jų tėvų ir protėvių kova saugant lietuvybę neištirpo laiko bėgsme. Ji sutelkė ne tik Pelesos, bet ir kitų lietuviškų kaimų gyventojus. Lietuvių ginta, statyta ir mylima bažnyčia Pietiniame Dzūkijos etnokultūrinio regiono pakraštyje, atokiau nuo Pelesos (Pervažos) upelio, spindi darbščių ir tvarkingų lietuvių kaimas. Likimas lėmė jam kaip ir gretimiems lietuviškiems kaimams nelengvą dalią atskyrė nuo motinos Lietuvos. Daug teko iškentėti valdant carinei Rusijai. 1912 metais Rodūnios bažnyčioje buvo uždraustos lietuviškos pamaldos. O tuo metu pelesiškiai ir kiti lietuviškų kaimų katalikai priklausė Rodūnios parapijai. Tad 1917 metais gyventojai pasistatė naują medinę bažnytėlę. O 1926 metais specialiu Vilniaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio dekretu buvo įsteigta lietuviška Pelesos lietuvių parapija. Lenkijos okupantai uždraudė lietuviškas pamaldas. Tada lietuviai su kitų kaimų gyventojais pasistatė naują akmenų mūro bažnyčią. Bet ji nepatiko sovietiniams okupantams. Jie 1952 metais bažnyčią uždarė, o vėliau ir išniekino nugriovė bokštą, pavertė kolchozo trąšų sandėliu. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Pelesos lietuviai bažnyčią atstatė, atnaujino. Šiame kilniame darbe daug nuveikė iš Pelesos krašto kilęs šviesuolis, žinomas kultūros veikėjas Izidorius Šimelionis ir visą gyvenimą kovoms už lietuvybę pašventusi Marija Kruopienė. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti į Pelesos istoriją. Vyresni ir jaunesni Pelesos gyventojai su pagarba taria ir Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus vardą. Šis, beje, Gervėčių parapijos Miciūnų kaimo lietuvis, 1989 m. rugsėjo 23 d. Pelesos bažnyčią pašventino ir atvėrė naujam gyvenimui. Ilgus metus joje dirbo iš Lietuvos atvykęs kunigas Kastytis Krikščiukaitis. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |