Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dosnų kraštietį atsimenant

Laidotuvių apeigas Daugailių kapinėse atlieka velionio brolis kun. Juozas Čepėnas. Centre – Daugailių klebonas kun. Saulius Kalvaitis

Rugpjūčio 13 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos Ouk Loun (Oak Lawn) priemiestyje, eidamas 94 metus, mirė Algirdas Mečislovas Čepėnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristo kun. Juozo Čepėno brolis.

JAV lietuvių bendruomenė vis dažniau netenka kartos, gimusios ir brendusios tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, išgyvenusios Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ryžtingai kovojusios už Lietuvos laisvę. Vienas iš tokių buvo a. a. A. M. Čepėnas. Būdamas kuklaus būdo jis vengė dėmesio. Nepaisant to, jis pasižymėjo išskirtiniu dosnumu, Lietuvai ir lietuviškai veiklai negailėdamas laiko ar pinigų. Užkulisiuose jis mielai atlikdavo dažnai nepastebimų, bet labai reikalingų darbų. Jis, kaip aktyvus Lietuvių bendruomenės narys, buvo ištikimas jos organizacijų talkininkas Čikagoje ir stambus mecenatas. Daugybę metų jis buvo Jaunimo centro tarybos narys, Bendro Amerikos lietuvių fondo (BALF) rėmėjas ir skyriaus iždininkas, „Draugo“ fondo narys ir ilgametis šio laikraščio talkininkas. Be A. M. Čepėno ir jo draugų talkos neapsieidavo „Draugo“ piknikai ir pokyliai, Jaunimo centrui lėšas telkiančios vakarienės ir kiti renginiai. A. M. Čepėnas visuomet padėdavo BALF, JAV Lietuvių bendruomenės socialinei tarybai ir kitoms organizacijoms supakuoti ir išsiųsti labdaros siuntas į Lietuvą ar Suvalkų trikampį. Jis rėmė įvairią lietuvišką spaudą ir daug aukojo leidžiant jo dėdės Broniaus Kviklio veikalus „Mūsų Lietuva“ ir „Lietuvos bažnyčios“. Lietuvoje jo ypatingos paramos susilaukė Daugailių parapijos bažnyčia ir vietinių kaimelių mokyklos. Nuo 1990 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis kasmet pats išsiųsdavo daugiau kaip 50 siuntinių varge gyvenantiems paremti. Kilęs iš Utenos rajone esančio Velaikių kaimo, Algis nuo mažens ruošėsi ūkininkauti. Baigė Salų žemės ūkio mokyklą, bet tolesnes studijas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Iki pat mirties Algirdas Mečislovas vis minėjo tą lemtingą 1944 metų liepos 8-ąją, kai jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Sovietų okupacinei kariuomenei artėjant, jis kartu su vyresniu broliu Pranu ir jaunesniu broliu Vytautu buvo priverstas palikti tėviškę, tėvus ir brolius Juozą ir Povilą. Trys broliai atsidūrė Sedos kautynių sūkuryje, žuvo Pranas. Apie šį lietuviams nesėkmingą mūšį Algirdas Mečislovas labai nenoriai pasakodavo, siūlydavo verčiau perskaityti Mariaus Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ ir Vlado Butėno „Lenktynės su šėtonu“. Priverstas vokiečių, Algis su broliu kasė apkasus, atsidūrė Dancige, jau sovietų armijos apsuptame mieste. Nors vokiečiai ribojo evakuaciją laivais, reikalaudami specialių leidimų, Algis su broliu ir dviem kitais vyrais į laivą pateko nešdami sužeistus vokiečius. Taip jiems pasisekė pabėgti, nuplaukti iki Helos pusiasalio ir pasiekti Kopenhagą. Karui pasibaigus iš Danijos Algis pasitraukė į Vokietiją, gyveno net penkiose pabėgėlių stovyklose. 1949 metais emigravo į Ameriką. Lietuvoje likę tėvai, Adelė ir Nikodemas Čepėnai, 1948 metais sovietų ištremti į Sibirą, į tėviškę sugrįžo tik po aštuonerių metų.

Mirė kovotojas už laisvę Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Balys Gajauskas

Rugsėjo 28-ąją, eidamas 92-uosius metus, mirė Nepriklausomybės akto signataras Balys Gajauskas, nenuilstamas kovotojas už laisvę, ilgametis politinis kalinys. Dėl priešinimosi sovietų okupacijai B.Gajauskas sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose buvo kalinamas 35 metus, o paskiau iš jam skirtų penkerių metų tremties nelaisvėje dar prabuvo dvejus metus. Taigi, kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje išbuvęs 37 metus jis yra vienas ilgiausiai įkalintų kovotojų. 1990 metais B. Gajauskas tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, 1992-1996 metais buvo Seimo narys.

Kovą už Lietuvos laisvę pradėjęs vokiečių okupacijos metais ją tęsė ir sovietų okupacijos metais. Nuo 1945 metų B.Gajauskas dalyvavo pogrindinėje organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose. 1973 metais sovietų valdžia išleido iš lagerio be teisės sugrįžti į Lietuvą. Vis dėlto B.Gajauskas, nepaisydamas kolaborantų komunistinės valdžios, B. Gajauskas sugrįžo į Lietuvą, apsigyvendamas pas ilgus metus jo belaukusią motiną Kaune. Nepaisydamas nuolatinio KGB dėmesio jis platino partizaninių organizacijų archyvinius dokumentus, jų leistus pogrindinius leidinius. B.Gajauskas taip pat kaupė duomenis apie Sovietų Sąjungos lageriuose dėl politinių priežasčių kalinamus lietuvius, platino juos vietinėje ir užsienio spaudoje. Vertė A. Solženicyno „Gulago salyną“. Vėl buvo suimtas 1977 metais. Jis buvo nuteistas dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Nuo 1978 metų kalintas ypatingojo režimo konclageryje Mordovijoje, o nuo 1980 metų iki 1987 metų – ypatingojo režimo konclageryje Kučino, Permės srityje. Nuo 1987 iki 1989 nutremtas į Čiumikaną, Chabarovsko srityje. Kalėdamas ypatingojo režimo konclageryje jis rašė publicistinius straipsnius, kuriuos slapta išnešus jo žmonai Irenai, skelbdavo užsienio spaudoje. 1979 metais Jungtinių Valstijų Kongreso komisija pasiūlė B.Gajauską ir kitus disidentus kandidatais Nobelio taikos premijai gauti, tačiau tais metais premija atiteko Motinai Teresei. 1981 metais B.Gajauskas buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. Į laisvę jis buvo paleistas 1988 metais, kiek anksčiau, nei numatė bausmė. Trumpam nukeliavęs į Jungtines Valstijas, grįžęs jis tapo besikuriančios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu ir juo išbuvo iki 1997 metų. Romanų ir filmų vertas gyvenimas 1990 metais B.Gajauskas tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, dirbo Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime.