Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Įamžino 46 metus parapijoje dirbusį kunigą

Kun. Vytautas Vincas Radzevičius Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Atminimo lentą kun. Vytautui Vincui Radzevičiui šventina Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Zigmo Ripinskio nuotraukos

Prie atminimo lentos kun. Vytautui Vincui Radzevičiui kalba Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras

„Dieve, duok man jėgų...“ – užrašas ant akmeninės atminimo lentos Antrojo pasaulinio karo metais nugriautos bažnyčios atstatytojui kun. Vytautui Vincui Radzevičiui

KAIRIAI. Rugsėjo 24-ąją, sekmadienį, pilnutėlėje Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčioje, buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Kartu buvo meldžiamasi už 46 metus šioje bažnyčioje dirbusį kunigą tremtinį Vytautą Vincą Radzevičių (1922 06 06–1945 04 29–2000 01 18). Šv. Mišių aukai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pamokslą sakė Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rektorius kun. Vaidas Vaišvilas. Šalia altoriaus buvo patalpintas kunigo Vinco Vytauto Radzevičiaus portretas ir keli jo asmeniniai daiktai, parsivežti iš Sibiro. Giedojo „Sandoros“ mokyklos mokinių choras, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės. Pamokslininkas išryškino Dievo gailestingumo reikšmę žmogaus gyvenime, skatino visus būti gailestingus vieni kitiems, turėti labai plačias ir mylinčias širdis, būti atlaidžius vieni kitiems, priimti vieniems kitus ir labai mylėti. Kun. V. Vaišvilas pamokslą užbaigė citata iš šv. apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams „Himnas meilei“: „Ir jei išdalinčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko neturėčiau“. Po šv. Mišių tikintieji dalyvavo Švč. Sakramento procesijoje aplink bažnyčią.

Prie šventoriuje esančio kun. V. V. Radzevičiaus kapo sugiedota „Viešpaties Angelo“ malda. Aplankytas ir šalia šventoriaus esantis parkas, kurio sodinimui, remdamas mokyklos mokytojų bei moksleivių iniciatyvą, prieš 30 metų vadovavo kun. V. V. Radzevičius. Čia auga ir jo paties sodintas ąžuolas, skirtas kunigystės 50-mečiui paminėti. Šiandien parkas galingai sužaliavęs šalia klebono kun. V. V. Radzevičiaus atstatytos Kairių bažnyčios.

Kairių seniūno pavaduotoja Alma Macijauskienė subūrė bendraminčius ir artėjant parko sodinimo pradžios 30-mečiui buvo nutarta įamžinti šį šviesų žmogų atminimo lenta ir simboliškai pavadinti šį parkelį ilgamečio klebono vardu. Šią iniciatyvą noriai parėmė Kairių seniūnijos gyventojas Giedrius Penkauskas, kuris padarė akmeninę lentą neatlygintai. Gerai kun. V. V. Radzevičių pažinojusiam Antanui Gedvilui teko garbė atidengti paminklinę lentą, o pašventino Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Šiltus prisiminimus pasakojo kairiškės Janina Sugaudytė, Povilas Vėlykis, Onutė Glazauskienė ir kiti parapijiečiai. Gražių žodžių susirinkusiems tarė garbūs svečiai – Seimo narys Vitalijus Gailius, Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – Antanas Bezaras, Ingrida Venciuvienė, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Žydrūnas Grinius.

Baigiantis atminimo iškilmėms vaikai paleido į orą 46 spalvingus balionus, kurie priminė klebono šioje parapijoje dirbtą laiką. Saulės spindulių nušviesti balionai gražiai pasklido virš Kairių bažnyčios ir nuskriejo ežero link. Po iškilmių visi vaišinosi šventoriuje paruoštomis vaišėmis, palaimintomis vyskupo. Šiaulių ganytojas ir Kairių klebonas kun. Rimantas Pranskaitis dar ilgai bendravo su parapijiečiais – prisiminti geri mielojo klebono darbai, drauge patirti džiaugsmai ir skausmai.

Pabaigoje visi darniai užtraukė dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.

Kun. V. V. Radzevičius gimė 1922 m. birželio 6 d. Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio apskr. 1929–1933 metais lankė pradinę mokyklą Barzduose (Šakių apskr.). 1933 metais mokėsi Pilviškių gimnazijoje. Nuo 1934 metų lankė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1938 metų rudenį įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1945 m. balandžio 29 d. Panevėžio Katedroje įšventintas kunigu. Nuo 1945 m. birželio 28 d. buvo vikaras Kavarsko bažnyčioje, 1945 m. liepos 30 d. laikinai paskirtas Skaistgirio, 1945 m. spalio 5 d. – Lygumų vikaru, 1947 m. balandžio 15 d. – Bukonių, o dar po kelių mėnesių – Šaukoto administratoriumi. Po metų, 1948 metais, vikaravo Radviliškyje, buvo paskirtas Šiaulių dekanato pastoracinių užduočių vykdytoju, o rugsėjo 17 d. paskirtas Šaukoto klebonu. 1950 m. rugpjūčio 9 d. kun. V. V. Radzevičius suimamas, nuteisiamas ir ištremiamas į Sverdlovsko sritį, Ibdelsko rajoną. 1954 metais Sverdlovsko srities Aukščiausiasis Teismas plaučių tuberkulioze susirgusį kun. V. Radzevičių iš lagerio paleido kaip nepagydomą. Grįžęs į Lietuvą kunigas paskiriamas Kairių bažnyčios altaristu, nuo 1964 m. liepos 3 d. jis buvo šios parapijos klebonas. Ligos išvargintas kunigas bažnyčią įsirengė špitolės salėje. Reikėjo daug energijos ir sumanumo atstatyti jau krūmokšniais beapaugančius 1792 metais statytos bažnyčios griuvėsius. Didžiausias kunigo noras buvo atstatyti Kairių bažnyčią, todėl pirmi jo žodžiai buvo: „Dieve, duok man jėgų“. Jie ir užrašyti atminimo lentoje. Klebono iniciatyva prasidėję Kairių maldos namų atstatymo darbai – vienas iš nedažnų atvejų, kai tikinčiųjų aukomis sovietmečiu buvo atstatyta bažnyčia. Inventorius į Kairių bažnyčią buvo atvežtas iš uždarytos Palendrių bažnyčios (Kelmės r.). Kairių bažnyčios atstatymą rėmė tuometinis Šiaulių Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Liudvikas Mažonavičius (1919 10 07–1942 06 14–1983 11 06). Kairių bažnyčios atstatymo darbai baigti 1960 metais. Vien dėl to apie šį kunigą žinojo ne tik Kairiuose, bet ir visoje Lietuvoje.

Robertas BUCKUS

© 2017 „XXI amžius“