Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai bėgiai persikrausto kitur, o departamentai migruoja

Edvardas ŠIUGŽDA

Ir vėl skandalai. Valstybinės reikšmės skandalai. Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės vadovaujami darbuotojai Rusijai nutekino Užsienio reikalų ministerijos rašte nurodytą riboto naudojimo informaciją. Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusiai šaliai buvo suteikta informacija apie Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo poziciją dėl Krymo aneksiją pripažinusių Rusijos KT narių įtraukimo į nepageidaujamų asmenų sąrašus Lietuvoje. Migracijos departamento direktorė aiškino, kad priimant sprendimą uždrausti Rusijos KT teisėjams atvykti į Vilniuje rengiamą ketvirtąjį Pasaulio konstitucinės teisės kongresą buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikta informacija ir toji informacija, buvo paimta iš rašto, kuris, esą „nebuvo įslaptintas“. Apie tai, kad Migracijos departamentas Rusijai nutekino informaciją apie KT pirmininko D. Žalimo poziciją, pirmieji prabilo Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Juozas Bernatonis. Jie net siūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu Rusijai buvo patikėta slapta informacija. Duomenų atskleidimas pakenkė Lietuvos reputacijai – Rusija informaciją išplatino viso pasaulio KT teisėjams. O Lietuvos KT pirmininkas D. Žalimas iš karto atsidūrė Rusijos juodajame sąraše – jam draudžiama atvykti į Rusijos Federaciją. D. Žalimui buvo uždrausta atvykti į Rusijos teritoriją, net nesiteikiant paaiškinti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas.

Ir štai spręsdamas Migracijos departamento pertvarką, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas antradienį pasiūlė likviduoti Migracijos departamentą ir padalinti jo funkcijas migracijos sistemoje šiuo metu veikiančiai policijai. Po pertvarkos policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai sujungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse. Pagal pertvarkos planą ši struktūra apimtų migracijos įgyvendinimo procesus, susijusius su pilietybės klausimais, asmens dokumentais, leidimais gyventi, migracijos kontrole, vizų išdavimu, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu. 2015 metais naikinti Migracijos departamentą siūlė tuometinis vidaus reikalų ministras, dabartinės Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau idėją kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kai kurie parlamentarai. S. Skverneliui palikus Vidaus reikalų ministeriją, jį ministro pareigose palikęs T. Žilinskas ketinimų naikinti departamentą atsisakė. Migracijos departamentas yra įsteigtas 1992 m. gegužės 21 d. vidaus reikalų ministro Petro Valiuko įsakymu, sujungus du tuometinius Vidaus reikalų ministerijos padalinius – Emigracijos ir imigracijos tarnybą ir Pasų valdybą. Tai buvo statutiniais pagrindais veikianti įstaiga, joje dirbo vidaus tarnybos pareigūnai. Migracijos departamentas sprendė asmens tapatybės dokumentų išdavimo, emigracijos, vizų, imigracijos, prieglobsčio, pilietybės, neteisėtos migracijos klausimus. Po reorganizacijos, nuo 2000 m. rugsėjo 30 d., Migracijos departamentas tapo civiline viešojo administravimo įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, o buvę vidaus tarnybos pareigūnai – valstybės tarnautojais. Nuo 2001 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas įgijo juridinio asmens teises. 2011 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento vykdytos asmens tapatybės ir pilietybės patvirtinančių dokumentų išdavimo organizavimo funkcijos buvo perduotos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu Migracijos departamentas yra centrinė institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką migracijos (išskyrus ekonominę) srityje bei aptarnauja šios politikos formavimą ir įgyvendinimą. Migracijos departamento struktūrą sudaro net 6 skyriai (Imigracijos, Pilietybės, Prieglobsčio, Kontrolės, Resursų valdymo, Teisės), kuriuose dirba 82 karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartį. Dabartinis Migracijos departamento pastatas yra pastatytas 2009 metais.

Jau anksčiau Migracijos departamentas sulaukė kritikos dėl kelių sprendimų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu. Departamentas ministerijos kritikos šių metų vasarą sulaukė ir dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje rusų žurnalistui Jevgenijui Titovui. Institucija pastaruoju metu taip pat nesusitvarko su vizų prašytojų srautu. Pradžia buvo žymiai seniau. Nuo 2012 metų tyrusi korupcinę neteisėto pasipelnymo schemą teisėsauga nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius verslininkui, turėjusiam ryšių ir pažinčių Migracijos departamente. Pastarasis dalį gautų pinigų už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą perduodavo Migracijos departamento pareigūnėms. Šios institucijos darbuotojos Audronė Jusevičienė ir Agnė Urnavičienė pripažino kaltę ir buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar viena buvusi departamento pareigūnė ir kiti du asmenys buvo nuteisti, jiems paskirtos baudos. Toje pačioje byloje buvo įtariami ir buvęs advokatas Arūnas Merkys, ir buvęs advokato padėjėjas Ignotas Ungaila. Buvęs advokato padėjėjas kaltintas kyšių davimu advokatui, kad šis paveiktų Migracijos departamento tarnautojus greičiau priimti sprendimus. 2015 metais pareigūnai pareiškė įtarimus dėl kyšininkavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui Gintarui Bagužiui. Jis buvo įtariamas paėmęs kyšį už Šengeno vizos galiojimo pratęsimą Jordanijos piliečiui. Šiemet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą. Kaltę pripažinęs G. Bagužis migracijos sistemoje nedirba. 2015 metų sausį Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė leidimą gyventi Lietuvoje rusui Achmedui Jevlojevui, jis žiniasklaidoje buvo vadintas pagal įstatymus veikiančiu nusikalstamo pasaulio atstovu. Analogišką leidimą pareigūnai planavo išduoti ir kitam Rusijos piliečiui Olegui Šamaninui, bet įsikišus Vidaus reikalų ministerijai ir policijai procedūros buvo sustabdytos. A. Jevlojevui išduoto leidimo galiojimas taip pat buvo sustabdytas. Dėl šios situacijos teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, vėliau jis buvo nutrauktas. Marijampolės policija šių metų balandį pranešė sulaikiusi keturis vietos migracijos pareigūnus, jie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Migracijos skyriaus darbuotojai galimai buvo paperkami už neįvardijamai įmonei palankius sprendimus dėl kvietimų išdavimo bei patvirtinimo ne Europos Sąjungos piliečiams. Paskutinis pažeidimas departamente – rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas. Šis leidimas jam panaikintas penktadienį, praėjus savaitei, kai apie A. Treušnikovo gyvenimą Lietuvoje pranešė žiniasklaida. SMP bankui ir jo steigėjams Rusijos milijardieriams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas. Taip „tarpininkaujant“ suteikiami leidimai gyventi ar dirbti Lietuvoje abejotinos moralės asmenims iš Rusijos ir kitur. O štai politinio prieglobsčio asmenims gyventi Lietuvoje leidimo nesuteikiama. Migracijos departamentas šių metų vasarį atmetė 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ dirbusio žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio prašymą. Jis sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dabar laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Ir štai dabar vėl tas prakeiktas skandalas su Migracijos departamento informacijos nutekinimu trečiosioms šalims: Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams Lietuvos Migracijos departamentas išsiuntė riboto naudojimo informaciją, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese. Bet ar tai ir reiškia departamento pabaigą? Ar ne per ilgai buvo delsta, kol jauna darbuotoja vis aiškino, kaip ji energingai dirba?

Kaip nurodoma Migracijos departamento darbuose, jo veiklos tikslas yra užtikrinti vizų, imigracijos, prieglobsčio, grąžinimo, Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų vykdymą, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimą, laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principo įgyvendinimą, dalyvauti neteisėtos migracijos prevencijos veikloje. Panaršius po internetą, paaiškėja, kad ilgalaikių vizų suteikimu, leidimais apsigyventi Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) bei verslo leidimais užsiima ne Migracijos departamentas, o savo verslu tai padariusi „įmonė“, kurios adresas skelbiamas Vilniuje. Taigi, jeigu jums reikalingas laikinas leidimas gyventi (LLG) Lietuvoje, kuris prilygsta leidimui gyventi visoje ES, jums pasitarnauja paprasčiausiomis tokio leidimo gavimo sąlygomis įmonė „ESmigracija“. Jums nereikalingas nei brangus nekilnojamas turtas, nei solidus indėlis banke, neimami kokie nors mokestiniai įsipareigojimai – jums pakanka tuoj pat kreiptis į įmonę ir per tris dienas, o reikalui esant ir per dieną gausite LLG. Gavę stebuklingąjį LLG, jūs galėsite laisvai važinėti po visas Šengeno zonos šalis, jose gausite nemokamą medicininę pagalbą, jums bus suteikta galimybė gauti vizas į JAV, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą, LLG bus apiforminta visai šeimai, suteikta teisė atidaryti sąskaitas Europos bankuose, socialinės garantijos gimus vaikui, netekus darbo, plačios teisės komercinei veiklai Lietuvoje ir ES, galimybė įsigyti nekilnojamą turtą, ir kitos gėrybės. Visam tam tereikia pateikti paso kopiją, gyvenamosios vietos deklaravimą, buvimo Lietuvoje datą. Ir dar pažadama, kad bus lengvai apiformintas biznis Lietuvoje, o dėl didelių nuolaidų bus suteikta galimybė vystyti verslą ES – tam jums jau yra įsteigta firma Lietuvoje. Taigi visiškai aišku, kad tokio Migracijos departamento, kurio darbą atlieka privati „įmonė“, nereikia. Tik kodėl departamentas taip ilgai veikė, jeigu jo darbus atlieka sukčiai? Tai ir turėtų būti didžiausias šių laikų skandalas.

Pirmadienį Europos Komisijos (EK) posėdyje priimtas sprendimas dėl sankcijų paskelbimo valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“. Eurokomisarai nutarė, kad 2008 metais bėgius iš Mažeikių į Rengę išardę „Lietuvos geležinkeliai“ apribojo konkurenciją ir už tai jiems skyrė 27 873 000 eurų baudą. Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles už konkurencijos pažeidimus gali būti skirta bauda, siekianti iki 10 proc. paskutinių metų apyvartos. „Lietuvos geležinkelių“ pajamos iš krovinių pervežimo 2016 metais siekė 350,4 mln. eurų – vadinasi, maksimali bauda gali siekti 35 mln. eurų. Kodėl taip pasielgta su Lietuvos bendrove ir mūsų valstybe? 2008 metų spalį „Lietuvos geležinkeliai“ išardė netoli įmonės „Orlen“ naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 kilometrų ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas bėgių kelias nebuvo atstatytas. Atlikusi tyrimą, EK nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių Lietuvos geležinkelių klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. Praėjusią savaitę Latvija Lietuvai įteikė notą, kurioje reikalaujama atstatyti Rengės ruožą, taip atkuriant galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais. Dėl ruožo išardymo 2010 metais EK skundėsi ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, kuriam priklauso naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose ir Būtingės terminalas. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ su lenkais yra jau susitaikę.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė „mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę“. Kai 2008 metais bėgiai buvo išardyti „dėl saugumo“, tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka. Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs A. Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius aiškino neprisiimantys atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą. A. Butkevičius sakė nejaučiantis asmeninės atsakomybės – jam 2008 metais buvo atneštas aktas, kad reikalinga šio geležinkelio ruožo rekonstrukcija. Taip pat buvo pradėtas ruošti geležinkelio atstatymo projektas. Netrukus įvyko rinkimai ir šį klausimą esą reikėtų užduoti kitai Vyriausybei. A. Kubilius sako, kad A. Butkevičiaus teiginiai, jog dėl ruožo neatstatymo kalta konservatorių vadovaujama Vyriausybė, neatitinka tikrovės. A. Kubilius sako, kad jo vadovaujama Vyriausybė nuolatos ragino „Lietuvos geležinkelius“ atstatyti Rengės ruožą. Dabar Lietuvai teks bylinėtis. Tikriausiai nesėkmingai...

© 2017 „XXI amžius“