Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Algirdo Juliaus Greimo metai

Susiburta vaikystės namuose

Vytautas BAGDONAS

Muziejaus kambaryje, kur kadaise vaikystėje teko gyventi ir būsimajam mokslininkui (iš kairės): doc. Rolandas Aidukas, doc. dr. Rimantas Astrauskas, prof. Karolis Rimtautas Kašponis ir prof., akademikas Antanas Tyla

Popietės muziejuje dalyviams koncertuoja Anykščių muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojos Linos Pipirienės

Popietės dalyviai muziejuje atkurtoje mokyklos klasėje susėdo į senus mokyklinius suolus

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius spalio 7-ąją suorganizavo popietę „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“, skirtą 100-osioms pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinėms. Į renginį, vykusį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Anykščių rajono Kunigiškių I kaime, susirinko ne tik vietiniai gyventojai, bet atvyko ir gausus įvairiapusės šio iškilaus mokslininko veiklos tyrinėtojų, jo atminimo sergėtojų būrys iš įvairių mūsų šalies vietovių, apsilankė ir A. J. Greimo semiotinių studijų centro, UNESCO organizacijos Lietuvos skyriaus atstovai.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinė konferencija 2015 metais paskelbė 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše atsirado ir visame pasaulyje garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų prof. Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) pavardė. O šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.

Garsiojo mokslininko 100-mečiui skirti minėjimai, mokslinės konferencijos, parodos jau vyko Vilniuje, Kaune, Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Prienuose ir kitose vietovėse, artimai susijusiose su prof. A. J. Greimo gyvenimu, mokslais gimnazijose, studijomis universitetuose, moksline, kūrybine, visuomenine veikla, neužmirštas šio iškilaus mokslininko atminimas ir užsienyje. Netolimoje ateityje Kaune turėtų iškilti ir prof. Algirdo Juliaus Greimo atminimą įprasminantis paminklas.

Popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“ buvo suorganizuota Kunigiškių I kaime todėl, kad tai buvo pirmoji būsimojo mokslininko gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jis gimė 1917 metų kovo 9-ąją Tuloje (Rusija). Ten tėvas Julius Greimas Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokykloje dirbo mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais – septynmete dukra Gražina bei vienerių metų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje dirbo ir anksčiau – 1913–1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919 metų rudenį Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui apsigyveno ir kitose vietovėse, kadangi anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas.

Tas buvusios pradžios mokyklos pastatas – istorijos paminklas – Kunigiškiuose išlikęs iki šių dienų. Restauruotame name jau 30 metų veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriame yra įrengta ir prof. A. J. Greimo atminimui skirta ekspozicija.

Pirmiausia susirinkusieji į renginį apžiūrėjo fotografijų, dokumentų ir spaudos leidinių parodą, skirtą A. J. Greimo metams „Iš Kunigiškių – į platųjį pasaulį“, eksponuojamą tame kambaryje, kuriame vaikystėje teko gyventi būsimajam mokslininkui prof. A. J. Greimui (ši paroda, suorganizuota panaudojant Lietuvos valstybinio archyvo, prof. Karolio Rimtauto Kašponio bei muziejininko, žurnalisto Vytauto Bagdono sukauptą medžiagą, veikia muziejuje jau gerą pusmetį, veiks dar kurį laiką ir ateinančiais metais).

Susibūrus muziejuje įrengtoje senovinėje klasėje, sveikinimo žodį tarė Anykščių muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė ir pristatė koncertuoti atvykusius moksleivius ir pedagogus. Trumpą, bet labai gražią, įspūdingą muzikinę programą atliko mokytojos Linos Pipirienės vadovaujamas smuikininkų ansamblis (akompanavo mokytoja Regina Vladikytė), nuostabiai grojo pianinu mokytojos Irenos Meldaikienės klasės auklėtinė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė Faustina Kiaušaitė.

Popietėje buvo perskaityti trys pranešimai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius Rolandas Aidukas perskaitė pranešimą „Algirdo Juliaus vaikystės atspindys prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Anot pranešėjo, ši gausiai iliustruota, preciziškai surinktais faktais, archyviniais duomenimis paremta knyga, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir svarbių dokumentų sąvadas, ir fotografijų albumas, ir prof. A. J. Greimo vaikystei skirtos nuotraukų parodos katalogas, tad ne veltui knygyne „Akademinė knyga“ ji buvo patekusi į populiariausių leidinių reitingus.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės narys Rimantas Astrauskas pranešime apžvelgė A. J. Greimo mitologijos studiją „Apie dievus ir žmones“, lietuvių mitologiniais tyrinėjimais pagrįstus kitus garsaus semiotiko mokslinius darbus.

Su Anykščių kraštu artimai siejamas muzikos teoretikas, pedagogas, muzikologas, prof. A. J. Greimo paveldo saugotojas ir populiarintojas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas Karolis Rimtautas Kašponis savo pranešime apžvelgė prof. A. J. Greimo, kaip vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininko ir vadovo, mokslinę veiklą, semiotikos mokslo reikšmę pasaulyje. Kaip prisiminė prof. K. R. Kašponis, jis A. J. Greimu susidomėjo atsitiktinai. Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas, Suomijos mokslininkas, prof. Ero Tarastis (Eero Tarasti) jam pasiūlė parengti darbą apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Lietuvoje. Tai padaryti jis sutiko, pagalvojęs, kad tai bus visai nesunki užduotis. O kai pradėjo užrašinėti mokslininką pažinojusiųjų prisiminimus, rinkti medžiagą archyvuose, viską sisteminti, kaupti, paaiškėjo, kad laukia milžiniškas darbas, tačiau atsisakyti jau nebegalėjo. Taip atsirado Lietuvą ir užsienio šalis apkeliavusi fotografijų ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“, buvo parengta ir išleista nemažai įvairios apimties spaudos leidinių ir knygų, paminklinės lentos bei kitokie atminimo simboliai papuošė vietas Lietuvoje, susijusias su prof. A. J. Greimo gyvenimu ir veikla, įvairiais renginiais prisimenamas ir pagerbiamas vienas žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje.

Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas, literatūrologas, kritikas A. J. Greimo semiotinių studijų centro vadovas prof. Kęstutis Nastopka, trumpai apibendrindamas popietę muziejuje, negailėjo komplimentų renginio organizatoriams ir prof. A. J. Greimo atminimo sergėtojams. „Juk Kunigiškių sodžiaus muziejuje sukaupti tokie istorinio ir kultūrinio paveldo lobiai, taip rūpestingai tvarkomos ekspozicijos, taip prasmingai gerbiamas ir saugomas žymių kraštiečių atminimas, kad tuo tikrai būtų patenkinti ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir Algirdas Julius Greimas...“ – kalbėjo svečias iš sostinės.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“