Atsinaujinimo diena Panevėžyje
Kun. Algirdas Dauknys
Rugsėjo 30-ąją, šeštadienį, Panevėžyje, kino teatre Garsas, vyko Atsinaujinimo diena Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią (Ps 24, 4A), kurioje dalyvavo apie 400 žmonių. Evangelizacijos parengimą atliko ir renginį vedė Katalikų evangelizacinė bendruomenė Gyvieji akmenys iš Kauno. Pagrindinę katechezę evangelizacinės dienos tema, jog Jėzus yra mūsų kelias, vedė t. Pijus Eglinas OP. Jis prisiminė, kaip kartą, dar vaikas būdamas, su dėde ėjo per kukurūzų lauką ir pasiklydo. Jo balsą dėdė girdėjo, o jo paties nematė. Nerimą dar sutirštino visokios baimės. O svarbiausia nėra to, kuris yra didelis žino kelią... Kažkokį dvasingumą žmogus gali pasiekti ir savo jėgomis. Bet ar tai veda į dangaus karalystę? Jei neveda pas Jėzų, tai ir niekur neveda. Pats didžiausias vargas būti atsiskyrusiam nuo Jėzaus. Pavyzdžiui, jei nebus bendrystės su Jėzumi, gyvenimo laivelis blaškysis į visas puses, ir nieko nepasieksime. Geriausias patarimas laikytis arčiau Jėzaus ir grįžti prie šaknų, prie šaltinio. Tuomet atsivers akys, atsivers supratimas. Kartais visuomenės veikėjai mėgsta sakyti aptakias frazes apie Dievą, kaip pasaulio Kūrėją, didįjį Architektą. Bet kiek iš jų ištaria Jėzaus vardą? Net ir bažnyčioje ar dažnai girdime kunigą ištariant Jėzaus vardą? Kodėl? Todėl, kad ir kunigas pasiduoda silpnumui būti visiems geras. Bet, kai kalbame apie labai svarbius esminius dalykus, visiems geras nebūsi. Žmogus dažnai po žodžiu Dievas pakiša bet ką. Jei padiskutuotume su juo, ką žmogus iš tiesų turi galvoje, tai pamatysime, kad vienas kalba apie kosminę energiją, kitas apie žaltį, medį ar dar ką nors... Todėl grižkime prie šaltinio prie Jėzaus. Niekas nenueina pas tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn14, 16). Tėvas Pijus pastebėjo, jog ši eilutė yra svarbiausia Šventajame Rašte.
|
Nauja bažnytinio meno eksponavimo erdvė
Rugsėjo 19 dieną arkivyskupijos muziejuje Kaune atidaryta paroda Iš praeities šiandienai ir tuo atverta nauja bažnytinio meno eksponavimo erdvė. Dviejose salėse XVIXIX amžių arkivyskupijos bažnytinio meno eksponatai: dailės paveikslai bei skulptūros, atkeliavusios į muziejaus fondus iš įvairių Kauno arkivyskupijos bažnyčių. Ekspoziciją praplečia interaktyvusis žemėlapis jo nuotraukų kataloge lankytojai gali iš arti susipažinti su 105 arkivyskupijos bažnyčių architektūra, dailės objektais bei istorija. Ši ekspozicija dalis projekto, kurį prieš metus, minint Kauno arkivyskupijos 90-metį, muziejus ėmėsi įgyvendinti supažindindamas su arkivyskupijos bažnyčių meno vertybėmis. Išskirtiniai jų pavyzdžiai jau buvo pristatyti kilnojamojoje stendinėje parodoje, kuri apkeliavo dekanatų centrus ir Šiluvos šventovę.
|
Trapaus kūrinio istorija
|
Vitražas Nukryžiuotasis su angelais
|
Spalio 17-ąją, antradienį, 14 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) įvyks vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios parodos Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija atidarymas. Renginyje dalyvaus: Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Kauno Švč. Sakramento bažnyčios rektorius kun. Jonas Stankevičius, restauratorius Daugis Bumbulis, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, menotyrininkė Raimonda Norkutė. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX amžiaus pabaigos garsiųjų Geyling vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys Nukryžiuotasis su angelais iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės akademijos kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 metais įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą Santaka, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.
|