Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Algirdo Juliaus Greimo metai

Susiburta vaikystės namuose

Vytautas BAGDONAS

Muziejaus kambaryje, kur kadaise vaikystėje teko gyventi ir būsimajam mokslininkui (iš kairės): doc. Rolandas Aidukas, doc. dr. Rimantas Astrauskas, prof. Karolis Rimtautas Kašponis ir prof., akademikas Antanas Tyla

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius spalio 7-ąją suorganizavo popietę „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“, skirtą 100-osioms pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinėms. Į renginį, vykusį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Anykščių rajono Kunigiškių I kaime, susirinko ne tik vietiniai gyventojai, bet atvyko ir gausus įvairiapusės šio iškilaus mokslininko veiklos tyrinėtojų, jo atminimo sergėtojų būrys iš įvairių mūsų šalies vietovių, apsilankė ir A. J. Greimo semiotinių studijų centro, UNESCO organizacijos Lietuvos skyriaus atstovai.

Liudviko Zamenhofo metai ateina į Kauną

Esperanto kalba tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms

Povilas JEGOROVAS,

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Tai yra visavertė kalba, genialus XIX amžiaus lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.