Bažnyčia myli Europą ir tiki jos ateitimi
Mindaugas Buika
CCEE asamblėja Minske
Europoje toliau plintant sekuliarizacijos procesui ir, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, vykstant naujajai ideologinei kolonizacijai, kurią II Vatikano Susirinkimas pranašiškai įvardijo kaip gilėjančią prarają tarp tikėjimo ir gyvenimo vieną didžiausių mūsų epochos klaidų (Gaudium et Spes, 43), žemyno nacionalinių vyskupų konferencijų vadovai rinkosi į Baltarusijos sostinę Minską svarstyti šiuos ir kitus klausimus savo metinėje plenarinėje asamblėjoje. Rugsėjo 27 spalio 1 dienomis vykusį susitikimą surengė Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius. Jis norėjo atkreipti dėmesį į gilias šios Rytų Europos valstybės gyventojų krikščioniškas šaknis, glaudų ekumeninį vietos katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimą sprendžiant įvairias bažnytines ir socialines problemas. Dauguma iš 9 milijonų Baltarusijos gyventojų yra stačiatikiai (ortodoksai), kanoniškai priklausantys Maskvos patriarchatui, o katalikai sudaro maždaug penktadalį tikinčiųjų. Katalikybė Baltarusijoje, net ir būdama mažumoje, turi gilų istorinį paveldą. Tai patvirtina šiemet minima Minsko miesto vardo 950 metų paminėjimo Nestoro kronikoje sukaktis ir pirmosios baltarusių kalba spausdintos knygos Rusų Biblijos 500 metų katalikiškas jubiliejus. Tai 1517 metais senąja baltarusių (rusėnų) kalba išspausdintas Psalmynas ir visų Šventojo Rašto knygų leidimas (15181519), kurį Prahoje atliko vienas žymiausių XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų intelektualų Pranciškus Skorina, vėliau įrengęs pirmąją spaustuvę Vilniuje.
Šios dvi sukaktys, priklausančios tautos praeičiai ir liudijančios gilias to kilnaus krašto krikščioniškas šaknis, skatina apmąstyti teisingo Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo naudą, gerbiant kiekvienos iš jų savarankiškumą ir siekiant integralios kiekvieno asmens pažangos, kalbėjo rugsėjo 28 dieną priėmime pas Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką minėtam ganytojų susitikimui vadovavęs Europos vyskupų konferencijos tarybos (CCEE) pirmininkas Genujos (Italija) arkivyskupas kardinolas Andželas Banjaskas (Angelo Bagnasco). Jis pripažino, kad toje posovietinėje šalyje dar nėra pilnai išspręstos katalikų sielovados problemos, pavyzdžiui, padedančių užsienio dvasininkų (daugiausia atvykstančių iš kaimyninės Lenkijos) nuolatinio rezidavimo klausimas. Vis dar iškyla sunkumų buvusio komunistinio režimo konfiskuotos bažnytinės nuosavybės grąžinimo (restitucijos) reikaluose. Pabrėžęs, kad šių problemų išsprendimas yra gyvybiškai svarbus Bažnyčios evangelinės misijos įgyvendinimui, kardinolas A. Banjaskas reiškė viltį, kad dabar nusistovėjusi geranoriška valdžios ir bažnytinės hierarchijos bendradarbiavimo atmosfera padės tuos trūkumus likviduoti. Jis nurodė sveikintiną Baltarusijos vyriausybės politinį ir ekonominį dėmesį šeimos stiprinimui bei gimstamumo didinimui. Tai yra geras pavyzdys ir vilties ženklas likusiai Europai, kurioje yra didelis susirūpinimas dėl šeimų gyvenimo krizės ir spartaus gimstamumo mažėjimo: tai sąlygojo didelį jaunų darbingų žmonių stygių, visuomenės senėjimą ir kitas socialines problemas.
Ekumeniniai susitikimo bruožai
CCEE vadovas, kalbėdamas audiencijoje pas prezidentą A. Lukošenką, atkreipė dėmesį ir į reikšmingą faktą, kad Baltarusijos vyriausybė skatina ekumeninį šalyje veikiančių skirtingų Bažnyčių dialogą, pabrėždama, kad šiai šaliai istoriškai svarbios abi katalikų ir stačiatikių tradicijos. Tai įrodo ir gana aktyvus Baltarusijos stačiatikių patriarchalinio egzarcho, Minsko ir Zaslavlio metropolito Pavelo dalyvavimas Europos vyskupų konferencijų tarybos metiniame susitikime. Metropolitas Pavelas priėmė CCEE asamblėjos dalyvius savo rezidencijoje, surengė jiems iškilmingus pietus ir apsilankymą Minsko Šventosios Dvasios stačiatikių katedroje. Spaudos konferencijoje jis pasisakė viena iš svarbiųjų Europos vyskupų konferencijų vadovų susitikimo temų dėl jaunų žmonių dalyvavimo Bažnyčios ir visuomenės gyvenime. Pasak Baltarusijos egzarcho, jaunimas dabar labiau gyvena virtualioje realybėje (skaitmeniniame pasaulyje), todėl jo įtraukimas į socialinę ir bažnytinę tikrovę yra vis sunkesnis. Tai didelė ganytojų atsakomybė, ypač rūpinantis tautos ir Bažnyčios ateitimi, todėl katalikams ir stačiatikiams būtina dalintis savo patirtimi.
Minsko katalikų vyskupas T. Kondrusievičius kalbėdamas su žurnalistais pripažino, kad jį nustebino metropolito Pavelo betarpiškumas ir aktyvumas CCEE asamblėjoje, nes iki šiol to niekada nėra buvę. Matyt, tam turėjo įtakos pastangos prezidento A. Lukašenkos, kuris gerindamas santykius su Vakarų Bažnyčia nori įveikti susiformavusią jo, kaip paskutinio Europos diktatoriaus, tarptautinę politinę izoliaciją, neigiamą požiūrį į jo perdėtą palankumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo agresyviems užmojams kaimyninių šalių atžvilgiu. Baltarusijos stačiatikių vadovams, matyt, įtaką daro Vatikano ir Maskvos patriarchato suartėjimas po Kuboje vykusio pirmojo istorinio popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimo. Baltarusijos dvasininkai ir politikai rimtai samprotauja, kad antrasis toks susitikimas galėtų įvykti būtent Minske, jeigu Šventasis Tėvas su apaštaliniu vizitu joje aplankytų.
Prezidentas A. Lukašenka, kuris pats asmeniškai yra pakvietęs popiežių Pranciškų prieš metus lankydamasis Vatikane, kalbėdamas CCEE asamblėjos dalyviams patvirtino, kad, jo įsitikinimu, tai reikia svarstyti: Baltarusija yra ideali vieta, kurioje galėtų būti aptartos visos Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų problemos. Atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą CCEE pirmininkas kardinolas A. Banjaskas irgi sakė: Mes visi norime, jog įvyktų naujas Šventojo Tėvo ir patriarcho Kirilo susitikimas. Iš tikrųjų turime viltį, kad toks susitikimas galėtų įvykti Minske, nes jo trokšta ši šalis ir jos prezidentas.
Aptartos jaunimo problemos
Popiežius Pranciškus irgi pasveikino Baltarusijos sostinėje vykusią CCEE metinę asamblėją, kurioje dalyvavo 29 Europos šalių vyskupų konferencijų pirmininkai (įskaitant 7 kardinolus) bei kiti deleguoti jų atstovai iš viso 79 hierarchai iš 45 šalių. Minsko susitikime dalyvavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Sveikinimo laiške, kurį Šventojo Tėvo vardu pasiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), skatinama naujų pastoracinio bendradarbiavimo būdų tarp įvairių Europos šalių ganytojų paieška, įvertinant visus vietinės padėties skirtumus bei iškeliant solidarumo ir broliškumo iniciatyvas. Ragindamas stiprinti vienybės ir bendrystės ryšius tarp žemyno hierarchų, Popiežius ypač kviečia Europos vyskupus padėti jaunimui, kad tikėjimo šviesoje jis atpažintų savąjį pašaukimą krikščionių bendruomenėje ir visuomenėje. Atsižvelgiant į pasirengimus 2018 metais vyksiančiam jaunų žmonių sielovadai skirtam Vyskupų Sinodui, ši tema buvo viena pagrindinių Minske vykusiame ganytojų susitikime. Pasiskirstę į darbo grupes ir bendruose posėdžiuose nacionalinių vyskupų konferencijų vadovai dalinosi sava pastoracine patirtimi ir požiūriu, kaip geriau atsiliepti į jaunųjų europiečių problemas, lūkesčius ir poreikius, teigiama baigiamajame susitikimo komunikate. Kontinento vyskupai yra pasirengę išklausyti ir palydėti jaunus žmones malda, kantria ir artumo kupina ganytojiška globa. Kaip pageidauja būsimojo Vyskupų Sinodo parengiamasis dokumentas (Lineamenta), Minske buvo patvirtinti CCEE siūlymai 2018 metų Sinodo asamblėjai, bet jie nepaviešinti, tik pasiųsti Vyskupų Sinodo sekretoriatui. Baltarusijos sostinėje vykusio ganytojų susitikimo paskelbtoje deklaracijoje tiesiog patvirtinama: Europos Bažnyčia tvirtai tiki jaunimu, aukštai jį vertina ir stengiasi jį palaikyti kaip motina savo vaikus.
Kita svarbi CCEE plenarinės asamblėjos tema buvo Bažnyčios dvasinės ir etinės užduotys Europoje, kaip plačiame kontinente, kuris neapsiriboja Europos Sąjunga, bet apima ir kitus regionus. Rytinėje jos dalyje, kur XX amžiuje krikščionybė patyrė didelius išbandymus ir praradimus, valdant komunistiniam totalitarizmui, dabar ryškėja viltingi atgimimo ženklai, teigiama Minske paskelbtoje deklaracijoje, nurodant Baltarusiją, kaip pavyzdį. Netgi vykstant sekuliarizacijai, kuri daug europiečių atvedė į sutrikimą, abejones, susipriešinimą, viltis turi būti dominuojanti naujosios Europos Bažnyčios evangelizacijos misijoje, sakė pradėdamas CCEE susitikimą kardinolas A. Banjaskas. Pasak jo, Europa negali smukti į visišką depresiją, dvasines abejones ir būti prislėgta tragiškų prisiminimų ir ambicingo noro perrašyti viską, netgi žmogiškosios prigimties alfabetą (kalbama apie genderizmo teoriją). Šioje dramatiškoje situacijoje tik krikščionybė gali sugrąžinti ateities viltį gaivindama europinės civilizacijos šaknis, kurios, nepaisant jų senumo, gali ir šiandien skatinti gyvybingą plėtrą ir visokeriopą pažangą. Bažnyčia myli Europą ir tiki jos ateitimi: Europa nėra tik žemė, bet ir dvasinė užduotis, teigiama Minsko susitikime paskelbtoje CCEE deklaracijoje. Ši užduotis turi būti įgyvendinama skatinant sąveiką tarp ganytojų ir žemyno žmonių su visais jų tautiniais bei sekuliarizmo lygio skirtumais, ieškant kelių, kad visoje europiečių kultūroje ir visuomenėje būtų vėl girdimas Viešpaties Jėzaus balsas, atsižvelgiant į ypatingą ir nepaneigiamą krikščionybės indėlį į europinio tapatumo ir civilizacijos vystymąsi per visą krikščionybės istoriją. Tai iki šiol išsaugo gyvybingą liudijimą žemyno tautų kultūroje, meno kūriniuose, artimo meilės darbuose, palaikant žmogaus orumą.
Jėzaus kvietimas nebijoti
Jėzaus, žmogumi tapusio Dievo Sūnaus, Evangelija ir toliau lieka Europos istorinių pasiekimų, jos humanistinės civilizacijos, demokratijos, žmogaus teisių ir atsakomybės šaltinis bei amžinoji garantija! patvirtina žemyno nacionalinių vyskupų konferencijų vadovai Minske paskelbtoje deklaracijoje. Jie reiškia tvirtą įsitikinimą, kad, nepaisant primestos sekuliarizmo plėtros, bandymų izoliuoti tikėjimą, išstumti jį iš viešojo gyvenimo, krikščionybės dvasinių ir etinių idealų vienovė visada buvo ir lieka Europos siela ir lemtis. Ganytojai pabrėžia poreikį toliau žengti susitaikymo keliu, kuris patvirtino savo efektyvumą žemyno istorijoje ir kasdieniniame gyvenime, skatina rodyti pagarbą įvairioms nuostatoms, tradicijoms, tikyboms, atmetant bet kokį ekstremizmą. Krikščionių religijos vaidmuo šiame kelyje yra išskirtinai svarbus dėl jos ypatingo atvirumo, solidarumo ir bendrystės santykiams dėl to, kad savo atvirumu transcendencijai ji iškelia unikalų kiekvieno asmens orumą. Krikščionybė įkvėpė Europos kelią, kuris ne visada buvo lengvas, ir tame unikalios civilizacijos tapsme teko įveikti nemažai kliūčių ir klaidų, pripažįsta kontinento katalikų vyskupų konferencijų vadovai. Nurodydami didįjį migracijos iššūkį, kuris kelia nemažai sunkumų ir nerimą, jie pažymi, kad visos priėmimo, integravimo ir teisėtumo pastangos reikalauja visų bendros atsakomybės. Ganytojai drąsina Europos tautas reaguoti ir priešintis stipriai sekuliarizmo pagundai, kuri vilioja mus gyventi be Dievo, nustumti jį į privačią sferą. Tai tik sėja individualizmą ir didina žmonių vienišumą. Minsko deklaracijoje patvirtinama, kad atvirumas žmogaus gyvybei kiekviename jos vystymosi tarpsnyje yra geriausias vilties rodiklis, o pakankamas gimstamumas yra geriausias visuomenės sveikatingumo rodiklis. Baigiamajame CCEE metinės asamblėjos dokumente nurodoma, kad susitikimo svarstymuose iškilo didelis susirūpinimas dėl dabartinės suskystėjusios kultūros bei nerimą keliančios induvidualizmo plėtros Europos visuomenėje, ir tai didina nepasitikėjimą, sukelia konfliktus ir socialinį neteisingumą. Tai kenkia taikai, atnešusiai klestėjimą pastaraisiais dešimtmečiais. Šios problemos kaip tik turi sutvirtinti ganytojų įsipareigojimą jaunųjų kartų ugdymui, drąsinti jaunuosius europiečius pajusti ir suvokti, kad Evangelija yra skelbimas didžiojo Taip meilei, laisvei ir džiaugsmui. Tai yra sakymas taip Kristui.
Europos Bažnyčios hierarchai patvirtina, kad šiame kelyje su jais ir su jų kunigais kontinento tikinčiųjų bendruomenės bus patikimais bendrystės ir aktyvaus geraširdiškumo sklaidos ženklais. Su giliomis ir gyvomis šaknimis Kristuje, kuris kalba į kiekvieno šiame kontinente širdį ir protą, jos gebės rasti savąjį pašaukimą, neapsiribodamos politika ir ekonomika, pabrėžiama Baltarusijos sostinėje paskelbtame CCEE pareiškime. Dokumento pabaigoje ganytojai teigia, kad norėtų, jog Europos širdį pasiektų Jėzaus žodžiai: Nebijok, aš esu su tavimi, kad senoji Europa nebijotų ir išliktų savimi, kad vėl drąsiai žengtų keliu savo tėvų kūrėjų, kurie svajojo, kad žemynas bus tikrais jame gyvenančių žmonių ir tautų namais, vaisinga savo vaikų ir civilizacijų motina, atviro ir integralaus humanizmo žeme. Europos vyskupai, kviesdami žemyną nebijoti, pasitikėti ir primindami prieš 50 metų paskelbtos popiežiaus Pauliaus VI socialinės enciklikos Populorum progressio teiginį, kad Bažnyčia, didžioji žmoniškumo žinovė, yra ištikima palydovė ir draugė, taria: Su į Kristų nukreiptu žvilgsniu ir Evangelija savo rankose drąsiai ženk į susitaikymo, teisingumo ir taikos ateitį. CCEE plenarinės asamblėjos komunikate pranešama, kad šių palinkėjimų įgyvendinimui Europos vyskupų konferencijų taryba įkūrė naujas komisijas: Jaunimo, Evangelizacijos ir kultūros, Šeimos ir gyvybės, Socialinės pastoracinės globos. Minske vykusiame susitikime vietos šventovėse aukotose pamaldose buvo ypač meldžiamasi už susitaikymą tose Europos vietose, kur yra susidariusi kritiška situacija: Ispanijoje (po referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės), Bosnijoje ir Hercegovinoje (vietos katalikų bendruomenei patiriant stiprėjantį musulmonų daugumos diskriminavimą), Ukrainoje (kur tęsiasi karinis konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais). Nuspręsta, kad, kita CCEE plenarinė asamblėja 2018 metų rugsėjį vyks Poznanėje (Lenkija), vietos arkivyskupo Stanislavo Gandeckio (Stanislaw Gądecki), kuris yra Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir CCEE vicepirmininkas, kvietimu. Tada bus paminėtos 1050-osios pirmojo vyskupo atvykimo į Lenkiją metinės (968 metais) ir šalies nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis.
© 2017 XXI amžius
|