|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Varėnos dekanate Simajudo šventė
MARCINKONYS. Simajudas Marcinkonių bažnyčios ir parapijos globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado tituliniai atlaidai. Nors dėl žvarbaus ir lietingo oro atlaidų dalyviai negalėjo pasigrožėti viena gražiausių Lietuvoje procesijų, kurioje nešamos parapijai priklausančių kaimų vėliavos, tačiau šventė buvo dvasinga ir graži. Šv. Mišias už parapiją ir jos žmones aukojo ir Šv. apaštalų globos ir užtarimo meldė klebonas kun. Povilas Paukštė. Pamoksle jis kalbėjo apie Bažnyčią ir parapiją globojančius šventuosius Simoną ir Judą Tadą, kurie buvo vieni iš dvylikos Jėzaus pasirinktų apaštalų. Paveikslas su šių šventųjų atvaizdu kabo virš pagrindinio bažnyčios altoriaus. Bažnyčioje jie minimi spalio 28-ąją. Klebonas kalbėjo apie Dievo ir maldos prasmę, svarbą ir reikšmę žmogaus gyvenime, kvietė nepasikliauti vien savo jėgomis ir protu, nors ir kokie protingi būtume, o visada, ir ypač kai užklumpa sunkumai, ieškoti Dievo išminties. Šv. Mišias papuošė ir ypatingą maldos nuotaiką savo gražiomis giesmėmis sukūrė gausus Varėnos kultūros centro mišrus choras Harmonija, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės. Vėliau parapijiečiai ir svečiai rinkosi klebonijoje. Svetingai pavaišinti grikine babka, pyragėliais su grybais, žolelių arbata ir kitomis miško, laukų ir pelkių dovanotomis gėrybėmis atlaidų dalyviai neskubėjo į namus bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, ateities viltimis. Gražiomis lietuviškomis dainomis popietę džiugino Harmonijos choristai. Vyriausios kartos marcinkoniškiai atsiminė, kad praeityje taip švęsdavo po kiekvienų atlaidų. Pasak senolių, Marcinkonių ir aplinkiniuose kaimuose Simajudui pjaudavo avį, kepdavo duoną, virdavo šaltanosius, šutindavo grikius. Tai, ką Dievas duodavo užauginti, aukodavo ne tik Bažnyčiai, bet ir elgetoms. Per Simajudą kaime vykdavo rudens gėrybių ir amatų jomarkai. Pasak aktyvių bendruomenės narių, noras atgaivinti senąsias Simajudo šventimo tradicijas kirba jau seniai, nes jas atsimena ir žino ne visi net ir viduriniosios kartos gyventojai. Didžiausią Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado titulinius atlaidus kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo prosenelių, kurie čia daugiau kaip du šimtus metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią ir tradicijas. Reikia, kad tradiciją tęstų bei savo vaikams perduotų ir patys jauniausi marcinkoniškiai. Rūta Averkienė Autorės nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |