2017 m. gruodžio 1 d.
Nr. 46 (2263)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Našlaičiai kauburėliai

Dar kartą liūdnai apie lietuvių karių kapus Vilniaus Antakalnio kapinėse

Marija Jakimavičienė,

dim. vyr. ltn., 1991 metų savanorė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narė

Gerai išlikę lietuvių karių kapų
kauburėliai Antakalnio kapinėse

Lapkričio 11 dieną LRT „Panoramos“ laidoje buvo parodyti apleisti lietuvių karių kapai Antakalnio kapinėse. Komentarą apie juos sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) vyr. inspektorė Audronė Vyšniauskienė ir Lietuvos Karo akademijos karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys. Jų abiejų teiginiai buvo panašūs: „Šioje vietoje tikriausiai esą palaidoti Pirmojo pasaulinio karo metais sužeisti ir Sapiegos ligoninėje gydyti ir mirę rusų kariai“. Šie teiginiai yra nelogiški ir visai neįtikinantys. Ne pirmus metus girdžiu apie šiuos A. Vyšniauskienės teiginius, bet jau ir mūsų karininkų, kuriuos bandydavau įkalbėti pradėti žygius šiems kapams tvarkyti. Susidarė įspūdis, kad inspektorė mūsų žmones laiko lengvatikiais ir sugebėjo jiems įteigti, kad čia palaidoti Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sužeisti rusų kariai, gydyti Sapiegos ligoninėje ir joje mirę, taigi esą nereikia dar kažko ieškoti. Kairėje mūsų karių kapų sklypo pusėje yra asfaltuotas takas, skiriantis mus nuo Pirmajame pasauliniame kare žuvusių rusų karių kapų sklypo. Tiesa, ten pačių kapų nėra. Teritorijoje pastatyti rusų kryžiai ir aiški tvarkinga kapų teritorija. Nesu nei girdėjusi, nei mačiusi nė vienos valstybės, kuri kovose žuvusius savo karius palaidotų viename sklype, o sužeistus ir gydytus ligoninėje, bet mirusius savo karius laidotų kitoje vietoje be jokio skiriamojo ženklo, be jokio kryžiaus ar panašaus ženklo. Juk rusams Pirmasis pasaulinis karas irgi buvo šventas, jie tikėjosi galutinai prisijungti mūsų mažas valstybes ir dar prisidėti Europos gabalų. Tad jie negalėjo atskirai laidoti savo žuvusius ar sužeistus gydytus ir mirusius. Tai būtų neįtikėtina! Be to, Kultūros paveldo departamento atstovai niekada neužsiminė, kad turi archyvinius ar archeologinius to sklypo rusų karių kapų duomenis. O jeigu neturi, tai kaip gali tiek metų užsispyrusiai teigti, kad čia palaidoti Sapiegos ligoninėje gydyti ir mirę rusų kariai? O gal tai – ateivių kapai? Juk tai neigti irgi nėra duomenų. Be to, sovietai niekur nenaikino Pirmajame pasauliniame kare žuvusių rusų kapų ar kryžių. Be to, abu specialistai kalba, kad Antakalnio kapinėse galėję būti palaidoti koks 40 žuvusių mūsų karių, nes esą 1918–1920 metais prie Vilniaus nebuvę didelių mūšių, o iš toliau nevežė. Bet kažkodėl užmiršo mūsų karių mūšius su bermontininkais, Denikino armijos likučiais, želigovskininkais, AK kariais. Čia galėję būti palaidoti ir Birželio sukilimo kariai. Tai liudijo ir mano vyras a.a. plk. ltn. Eugenijus Jakimavičius. Bet vėl jo jau nebepaklausi. Ne vienas stengėsi man įteigti, kad šiose kapinėse negali būti Birželio sukilėlių kapų. Tačiau yra kapas su paminklu – kryžiumi, ant kurio dabar paryškintas užrašas: „Karūnas Povilas Ožiūnas, žuvęs kovoje su bolševikais. 1941 VI 23“. Kitų paminklų užrašai sunkiai įskaitomi, papilkėję. Reikėtų jaunų, sąžiningų, geromis akimis jaunuolių, kurie perskaitytų ir paryškintų užrašus. Buvo ir daugiau tai liudijusių garbingų asmenų, kuriais aš pasitikiu, po karo mačiusių tuos mūsų karių kapus. Žinant, kaip sovietai stengėsi neigti Birželio sukilimą ir naikino jo dalyvių kapus (pirmasis kapas su kryžiumi ir aiškiu įrašu, kieno šis kapas, jau yra daug), yra geriausias įrodymas, kad tų kapų galėję būti ir daugiau. O gal juos atrasime?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija