|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
GARGŽDAI. Lapkričio 24 dieną, penktadienį, čia lankėsi Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, lydimas kanclerio kun. Haroldo Šneideraičio. Įvyko susitikimas su Gargždų dekanato kunigais, susipažinta su jų rūpesčiais, džiaugsmais, buitimi, problemomis. Vyskupo labai laukta, nes jis tik keli mėnesiai yra Telšių vyskupijos ordinaras ir pirmąkart atvyko į Gargždų dekanatą. Pasisveikinęs su jo laukiančiais dekanato bei svečiais kunigais, vyskupas ir visi laukusieji nuskubėjo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Pasimeldę, išklausę trumpą vyskupo pasisveikinimo žodį kunigai gėlių puokšte sveikino vyskupą K. Kėvalą, nes tą dieną sukako penkeri metai nuo konsekracijos vyskupu. Visas būrys dekanato kunigų bei atvykę iš kaimyninių parapijų darnia giesme Ekscelencijai palinkėjo ilgiausių metų, Dievo palaimos. Viliaus Gaigalaičio globos namų direktorius Rimantas Ramanauskas su pavaduotoja Kristina Pociene kvietė vyskupą 2018 m. rugsėjo 8 d., minint Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę, aplankyti globos namus, jų gyventojus. |
||
|
|
||
Susirinkta bendrai Rožinio maldai
Šilalė. Nemaža Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikinčiųjų yra įsijungę į Marijos Gyvojo Rožinio kalbėtojų gretas. Šią meldimosi formą pasirinko ne tik moterys, bet ir vyrai. Stengiamasi, kad šį pamaldumą pasirinktų ir jaunimas. Sovietmečiu dėl rankose laikomo Rožinio jie buvo kaltinami davatkiškumu. Tačiau pamaldžių tėvų, močiučių pastangomis Rožinis nebuvo užmirštas. Tikintys tėvai ir močiutės įskiepijo tuometinei kartai, kad Rožinis galingas maldos ginklas. Tad giliai tikinčiose šeimose Rožinio kalbėjimas neliko pamirštas. Atsirado ir Gyvojo Rožinio kalbėjimas. Spalio 29 dieną pas Šilalės Gyvojo Rožinio kalbėtojus svečiavosi Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Nijolė Gylienė. Ji sakė, kad Panevėžio vyskupijoje yra 7500 Gyvojo Rožinio kalbėtojų. Viešnia iš Panevėžio, turinti ilgametę patirtį, dalyvavo ir šilališkiams kalbant Gyvąjį Rožinį. Ji pasidalino Panevėžio vyskupijos patirtimi, paliko metodinės medžiagos. |
||
|
|
||
RIETAVAS. Šv. arkangelo Mykolo parapijos tikintieji rūpestingai ir jaukiai sutvarkytoje, architektūrinę vertę turinčioje bažnyčioje jaučia ypatingą pagarbą kadaise Rietavą valdžiusių didikų Oginskių palikimui. Pasak klebono kun. Antano Gutkausko, bažnyčia neišskiria nei vargšo, nei turtuolio. Dievo namuose visiems atviros durys. Belieka tik jas kuo dažniau praverti ir melstis... Rietaviškiai labai mėgsta ne tik titulinius Šv. arkangelo Mykolo atlaidus, bet ir paminėti Šv. Cecilijos dieną. Ši šventoji yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, muzikos instrumentų gamintojų, giedorių, muzikantų, kompozitorių bei su visu tuo, kas susieta su giedojimu, globėja. Pilniau ir išsamiau apibūdinant šv. Ceciliją, norisi pateikti tokį iki šių dienų išlikusį pasakojimą ar legendą. Pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija užgrojusi vargonais. Ir tai jai neblogai pasisekė. Iš to džiaugsmo netgi užgiedojusi: Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną sveiką, kad būčiau to verta. Ir nors šv. Cecilija nekūrė jokios muzikos, nebuvo kompozitorė, bet labai mylėjo muziką, ją vertino, todėl ir bažnytiniame mene ji pavaizduota su rožėmis, vargonais ir smuiku. Kiekvieną kartą prisimenant šią šventąją ar ją paminint, verta prisiminti apaštalo Pauliaus laiške parašytus žodžius romiečiams: Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti tetarnauja, kas moko tegul moko (...); kas vadovauti tegul vadovauja rūpestingai, kas dovanoja dovaną, tegul pagelbsti kitiems su džiaugsmu (Rom. 12, 68). |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |