Žemaičių piligrimus Romoje pastebėjo popiežius Pranciškus
Jurgita Armalienė
|
Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas
ir piligrimai iš Žemaitijos
Šv. Petro bazilikoje Vatikane
|
|
Lietuvių koplyčioje Šv. Petro bazilikoje
|
|
Popiežius Pranciškus sveikina
piligrimus iš Žemaitijos
|
|
Žemaičiai Šv. Petro aikštėje
|
|
Netoli Asyžiaus, prie Angelų
Marijos bazilikos, kurios viduje
yra Porciunkulės bažnytėlė
|
|
|
Lapkričio 711 dienomis Telšių vyskupijos tikintieji dalyvavo padėkos piligriminėje kelionėje į Romą, minint Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejų, praėjus ketveriems metams nuo panašios piligrimystės, skirtos Žemaitijos krikštui paminėti Romoje 2013-aisiais. Šią piligriminę kelionę paragino organizuoti Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, koordinavo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius.
Žemaičių piligriminėje kelionėje dalyvavo apie 250 Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių atstovų, kuriuos lydėjo kunigai bei Telšių, Plungės, Mažeikių, Skuodo ir Akmenės savivaldybių merai Petras Kuizinas, Audrius Klišonis, Antanas Tenys, Petras Pušinskas ir Vitalijus Mitrofanovas. Kan. V. Viktoravičius teigė, jog oficialių asmenų, t. y. merų, dalyvavimas padėkos kelionėje yra itin svarbus, juo akcentuojama, o drauge ir istorijai parodoma, kad konkreti merų atstovaujama vietovė pritaria ir krikštui, ir vyskupystės įsteigimui bei dėkoja už šias gautas malones.
Audiencija pas popiežių Pranciškų
Žemaičių piligrimai, pasipuošę baltomis skarelėmis su Žemaitijos vyskupijos įsteigimo 600 metų ženklais, nešini Lietuvos bei Žemaitijos vėliavomis, dalyvavo trečiadienio bendrojoje audiencijoje pas popiežių Pranciškų. Lietuvių delegacija neliko nepastebėta Šventojo Tėvo. Jis pasveikino žemaičių piligrimus, įvardino Terra Mariana Marijos Žemė. Audiencijos pabaigoje kalbėdamasis su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu, popiežius Pranciškus pasakė: Turėjau sapną. Jame mačiau, kad atvykstu į Lietuvą. Telšių vyskupas visų žemaičių piligrimų vardu įteikė jam Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir Telšių vyskupijos 90-mečiui paminėti skirtą knygą Telšių vyskupija, kurią išleido Žemaičių muziejus Alka, (sudarytoja E. Spudytė, fotografas R. Eitkevičius).
Po audiencijos žemaičių piligrimai dalyvavo Šv. Petro bazilikoje aukotose Mišiose. Buvo dėkojama už prieš šešis šimtmečius žemaičiams paskelbtą krikščionių tikėjimą ir už Žemaičių vyskupijos įkūrimą. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė apaštališkais nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas ir vyskupijos kunigai. Šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto bei Maltos ordino Petras Zapolskas bei Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Italijos Respublikoje Ričardas Šlepavičius.
Pasak Telšių rajono savivaldybės mero P. Kuizino, neapsakomas jausmas apima apsilankius vienoje iš svarbiausių Romos bazilikų, dalyvaujant šv. Mišiose, kurios aukojamos lietuviškai, o kartu su tavimi meldžiasi dar beveik 300 tautiečių. Dalyvavome istoriniame įvykyje šimtai piligrimų iš Žemaitijos buvo priimti Popiežiaus bei meldėsi Šv. Petro bazilikoje, o šv. Mišias lietuvių kalba aukojo ispanas apaštališkasis nuncijus, sakė P. Kuizinas.
Mažeikių savivaldybės meras A. Tenys džiaugėsi galimybe prisidėti prie prasmingos ir Žemaitijai svarbios kelionės. Galbūt šis susitikimas buvo tarsi kvietimas Šventajam Tėvui atvykti į mūsų šalį ir aplankyti tikinčiuosius, sakė Mažeikių rajono meras. Džiaugiuosi piligrimų šiltu bendravimu, Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo nuoširdžiu rūpinimusi ir dėmesiu visos kelionės metu. A. Tenys viliasi, kad audiencijos pabaigoje popiežiaus Pranciškaus papasakotas sapnas Telšių vyskupui Kęstučiui Kėvalui buvo pranašiškas ir jis netolimoje ateityje lankysis mūsų šalyje.
Po šv. Mišių Telšių piligrimų grupė, lydima mons. dr. Visvaldo Kulboko, Vatikano valstybės sekretoriato Ryšių su valstybėmis sekcijos oficiolo, Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo bei kelių gidų, apžiūrėjo Šv. Petro baziliką, kurioje, be kitų popiežių, ilsisi ir Jonas Paulius II, Lietuvių koplyčią Vatikano požemiuose ir kitas vietas.
Šventojo Pranciškaus gimtajame mieste Asyžiuje
Lapkričio 9 dieną žemaičių piligrimai keliavo į kitą Italijos miestą Asyžių, iš kurio kilęs ir kuriame palaidotas vienas garsiausių šventųjų Pranciškus Asyžietis. Aplankyti Asyžių, pasak kan. V. Viktoravičiaus, nuspręsta neatsitiktinai, šv. Pranciškaus pasekėjai, pranciškonų ordino vienuoliai, daug gero padarė Žemaitijai čia kurdami vienuolynus, prie jų steigdami mokyklas, šviesdami žmones, keldami bei gydydami jų dvasią. Broliai pranciškonai ir dabar Kretingoje yra įsteigę mokyklą, Klaipėdoje onkologijos centrą.
Piligrimai dar aplankė Porciunkulės koplytėlę netoli Asyžiaus, Švč. Angelų Marijos baziliką, meldėsi Marijos Snieginės bazilikoje, kuri yra pirmoji iš daugybės Romos bažnyčių, dedikuotų Švč. Mergelei Marijai.
Popiežiaus rodomi dėmesio ženklai Lietuvai
Vakare piligrimai apsilankė Popiežiškojoje lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje, kuri įsteigta kaip seminarija visiems lietuviams kunigams, kurie negalėjo nuvykti į Lietuvą, o karo metais, kai mūsų šalies ambasada buvo uždaryta, tapusioje Lietuvos atstovybe ar lietuvybės centru Romoje. Visą sovietmetį čia buvo puoselėjama lietuvybė ir gyvavo veikli mūsų tautiečių bendruomenė.
Susipažinę su kolegijos atsiradimo ir gyvavimo istorija, žemaičiai galėjo pasivaikščiosi po lietuvybės lopšiu Romoje tapusį pastatą, pasigrožėti patalpas puošiančia lietuviška atributika, netgi pasėdėti krėsle, kuriame prisėdęs buvo ir kolegiją aplankęs popiežius Jonas Paulius II. Meras P. Kuizinas kartu su kitų savivaldybių merais pasirašė svečių knygoje.
Susitikime kolegijoje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto ir Maltos ordino P. Zapolskas sakė, kad Šventasis Tėvas siunčia daug dėmesio ženklų Lietuvai ir mano, kad jo sapnas gali išsipildyti. Rugsėjį, įteikdamas skiriamuosius raštus Popiežiui, paminėjau, kad lapkričio pradžioje didelė tikinčiųjų ir valdžios atstovų delegacija iš Telšių vyskupijos lankysis Vatikane. Popiežius Pranciškus pagalvojo ir atsakė: Tai šita vyskupija, kurią įsteigė ne popiežius. Šventajam Tėvui taip pat įteikiau Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką garsinančios Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo repliką, papasakodamas jos istoriją ir svarbą Lietuvai. Popiežius žiūrėdamas į ją pasakė: Terra Mariana Marijos Žemė, pasakojo P.Zapolskas. Tikimasi, kad Popiežius į Lietuvą atvyks 2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jūs visi kartu prisidėjote prie to, kad dar kartą Popiežiui pasakytume apie Lietuvą. Ačiū Jums visiems už tai, dėkodamas žemaičių piligrimams sakė ambasadorius.
Ši piligriminė žemaičių kelionė į Romą tarsi vainikavo Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 20092017 metų programą. Baigėsi aštuoneri ypač religinei bendruomenei reikšmingi metai, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 20092017 metų programą. Kartu nuveikta daug svarbių darbų, įgyvendinti programoje iškelti uždaviniai, įamžinti svarbiausi su Žemaičių krikštu ir Žemaičių vyskupystės istorija susiję objektai, vietos ir asmenybės. Šiuo jubiliejaus minėjimo programos etapu prisimintos ir krikščioniško tikėjimo, ir mūsų krašto vakarietiškos kultūros šaknys, apibendrindamas sakė meras P. Kuizinas.
Autorės nuotraukos
© 2017 XXI amžius
|