Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Likimai

Gyvenimo audrose nepalūžęs

(Tęsinys. Pradžia nr. 46)

Antanas POCIUS

Saleziečių gimnazijoje Petras Paulaitis mokėsi bitininko įgūdžių. Estė (Paduvos provincija), 1926

Giminaitė Danutė Gliosienė apie P. Paulaičio gimtinę ir jo mokslo metus prisiminė: „Mano mergautinė pavardė – Paulaitytė, senelis ir Petro tėvas buvo tikri broliai. Senelių šeima ir Petro tėvas gyveno kartu Kalnėnų kaime. Paskui broliui Kazimierui, mano seneliui, Šakių valsčiuje, Plioriškių kaime, nupirko ūkį. Paulaičių ūkis nuo Nemuno buvo visai netoli, iš vakarų pusės žaliavo gražus pušynas. Už kelių kilometrų nuo Kalniškių – Vokietijos siena.  Petras buvo labai gabus mokslui. Mokėsi Jurbarke, vėliau tęsti mokslų išvyko į Italiją. Mano žiniomis, iš pradžių jis buvo pasiųstas į Vokietiją, o netrukus išvyko į Italiją. Kai vasarą parvykdavo iš užsienio, Petras dažnai atostogaudavo pas mus, savo pusbrolį Antaną Paulaitį. Mano tėvas apsigyveno čia išėjęs į žentus. Per šventes suvažiuodavo nemažai giminaičių. Petras su visais mokėjo gražiai bendrauti, todėl patiko giminėms ir kaimynams. Jis visada domėjosi ne tik giminių, bet ir kaimynų gyvenimu, kiekvienam rasdavo tinkamą žodį.“