Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 0,30 € +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Tikėjimas ir nacionalinė
santarvė
Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimas politiniams
aplankytų Azijos šalių lyderiams
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus vežamas rikša
į tarpreliginį susitikimą su įvairių
Bangladėšo tikybų dvasiniais vadovais
|
Apginti demokratijos procesą
Popiežius Pranciškus pastoracinėje kelionėje lankydamas
dvi Azijos šalis, kuriose krikščionys sudaro nedidelę mažumą ir
kuriose daugiau kaip keturi penktadaliai vietinių gyventojų išpažįsta
budizmą (Mianmaras) arba islamą (Bangladešas), savo pokalbiuose
su politiniais vadovais ir pilietinės visuomenės veikėjais pabrėžė
bendražmogiškų artimo meilės, santarvės ir taikos vertybių įtvirtinimo
svarbą. Tai iš tikrųjų aktualu, kadangi šios valstybės praeityje,
iki XX amžiaus vidurio, patyrę Didžiosios Britanijos kolonijinį
valdymą bei vėliau sunkią kovą už nacionalinį išsivadavimą, dabar
susiduria su daugybe ekonominių, socialinių bei politinių problemų,
kurias paaštrina etniniai konfliktai bei religiniai nesutarimai.
Mianmare, turinčiame 52 milijonų gyventojų, priskaičiuojamos net
135 etninės grupės, įskaitant 8 tautybes, beveik 60 metų valdę kariškiai
(19622012) tebeturi stiprias pozicijas. Šalies konstitucija patvirtina,
kad kariškiams turi priklausyti 25 proc. parlamento vietų, kad jie
administruoja kelias svarbias ministerijas, o iškilus krizinei situacijai
turi teisę perimti valdžią (sugrąžinti diktatūrą). Todėl nereikia
stebėtis, kad, atvykęs į Mianmarą lapkričio 27 dieną (vizitas tęsėsi
iki lapkričio 30-osios), Šventasis Tėvas, prasilenkęs su įprastu
diplomatiniu protokolu, pirmiausia susitiko su kariuomenės vadu
generolu Min Aun Hlengu (Min Aung Hlaing) ir kitais vyriausiais
kariškiais. Tik kitą dieną sostinėje Teipide įvyko oficialūs jo
pokalbiai su Mianmaro prezidentu Htinu Kijavu (Htin Kyawu) ir faktiškąja
šalies vyriausybės vadove bei užsienio reikalų ministre Aun San
Su Či (Aung San Sun Kyi). Ši žymiausia Mianmaro politikė, kuriai
už šalies demokratijos siekius 1991 metais, dar esant namų arešte,
buvo suteikta Nobelio taikos premija. Aun San Su Či vadovaujama
partija prieš porą metų laimėjo pirmuosius demokratinius rinkimus,
tačiau ji pagal konstituciją negali užimti aukščiausių renkamų postų,
nes buvo ištekėjusi už anglo ir jos vaikai turi Didžiosios Britanijos
pilietybę.
|
|
Suaugusiųjų mokymasis
šviesa akyse ir sieloje
Aldona KUDZIENĖ
|
Mons. dr. Algirdas Jurevičius
supažindino su palaimintojo arkivyskupo
Teofiliaus Matulionio gyvenimu
|
Lapkričio 2026 dienomis vyko Lietuvos
suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) inicijuota respublikinė
18-oji suaugusiųjų mokymosi savaitė Mokymosi galia ir žavesys.
VšĮ Dienos namai kartu su Alytaus dekanatu, apskrities literatų
klubo Tėkmė bei Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) atstovais
pakvietė alytiškius į mokymosi ir meninės raiškos popietę Kraštotyros
muziejuje. Renginį vedė Alytaus teatro aktorius Eugenijus Rakauskas.
Mokytis niekada nėra per vėlu. Esame čia
tie, kuriems mokymasis rūpi, pradžioje kreipėsi į visus renginio
globėjas ir mecenatas, Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas
Užupis. LSŠA Alytaus krašto skyriaus pirmininkė ir Verslo konsultavimo
centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė sveikindama susirinkusius
kalbėjo apie naujų technologijų atėjimą į mūsų gyvenimą ir būtinumą
nuolat atnaujinti bei tobulinti, anksčiau įgytas žinias, įgūdžius.
Kraštotyros muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja
Irma Žvinakienė kvietė dažniau apsilankyti čia vykstančiose parodose
bei dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose.
|
|
Jis ateina
Kun. Vytenis Vaškelis
Viskas prasideda nuo prioritetų pasirinkimo. Dar
prieš Adventą prasidėjęs lenktyniavimas, kuriame mūsų krašto mieste
bus pastatyta gražiausia Kalėdų eglė, neturi tiesioginės sąsajos
su Kristaus gimimo šventimu. Įspūdingais šviesos deriniais kerinčiai
spindinti eglės dekoracija, daugelį kaip magnetas traukianti prie
savęs, visada bus vadinama tik spalvingu daiktu, o Viešpaties apsireiškimas
žemėje visada bus mums pasirinkimo iššūkis priimti Jėzų į savo širdį
ir apsispręsti kardinaliai keisti gyvenimo kryptį ar gruodžio 25
dieną, vieną kartą per metus, atėjus į bažnyčią ir dalyvavus iškilmingose
Gimusiojo garbei pamaldose, paskui paviršutiniškai su tam tikra
nostalgija manyti: Kai prieš mėnesį aikštėje mačiau eglės įžiebimą,
buvo linksmesnių įspūdžių...
|
|
Kas pavogė Kalėdas?
Sekmadienį, gruodžio 3-iąją, bažnyčiose, o kai
kur ir namuose, uždegta pirmoji Advento vainiko žvakė. Evangelijoje
perskaitėme svarbiausią žinią: Budėkite. Advento metu žvelgiame
į praeitį, ruošdamiesi švęsti Jėzaus gimimą, Jo pirmąjį atėjimą,
bet kartu žvelgiame ir į ateitį, laukdami Jo antrojo atėjimo, arba
Jo atgimimo mūsų širdyse. Adventas budėjimo ir pažadų išsipildymo
laukimo metas.
Laukimas yra visiems suprantamas. Moksleiviai laukia
atostogų, o kai atostogos atsibosta, laukia mokslo metų pradžios.
Laukiame sniego, geresnio oro, vardinių ar sukaktuvių, vestuvių.
Be abejo, laukiame savo gimimo dienos, tikimės, kad mus prisimins,
pasveikins, kad gausime dovanų, kad mums ta diena bus šventė. Laukimas
yra būtinas, nes tai pasiruošimo laikas, kad šventė įvyktų.
|
|
Vilniaus arkivyskupijoje
Švenčionių dekanate
Pašventino koplyčios altorių
|
Vilniaus arkivyskupas Gintaras
Grušas šv. aliejais chrizma
patepė altoriaus mensą. Kairėje
Švenčionių klebonas ir dekanas
kun. Medardas Čeponis
|
ŠVENČIONYS. Gruodžio 2-ąją, dar
prieš vidurdienį, parapijiečiai rinkosi į Visų Šventųjų bažnyčią,
o prie jos vartų klebonas Medardas Čeponis ir vikaras Marijanas
Apriško laukė garbiojo svečio Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro
Grušo, kurį pasitikę, palydėjo į zakristiją. Iškilmingos procesijos
būdu arkivyskupas ir visi kunigai atėjo į koplyčią ir aukojo šv.
Mišias. Koncelebravo Strūnaičio parapijos klebonas Aldas Čeponis,
Ignalinos parapijos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas, Švenčionėlių
parapijos klebonas Raimundas Macidulskas, Adutiškio parapijos klebonas
Vytautas Pūkas, Pabradės ir Pavoverės parapijų klebonas Deimantas
Braziulis, Tverečiaus parapijos klebonas Antanas Domeikis, arkivyskupo
sekretorius Mindaugas Bernotavičius, parapijos kunigai Medardas
Čeponis ir Marijanas Apriško.
|
|
Kauno arkivyskupijoje
Raseinių dekanate
Kristaus Tiesos Karaliaus
palytėti
|
Raseinių kultūros centro kapelos
Dubysa vadovas Gintautas Grigalis,
klebonas kun. Gintautas Jankauskas
ir gydytojas poetas Juozapas Mickevičius
Edmundo Kazbaro nuotraukos
|
ARIOGALA. Baigiantis bažnytiniams
liturginiams metams, paskutinį lapkričio sekmadienį, minima Kristaus
Karaliaus, Visatos Valdovo, šventė. Ją 1925 metais įsteigė popiežius
Pijus XI. Jis teigė, kad Kristaus karališkumas neatsiejamai susijęs
su katalikų pareiga siekti įgyvendinti karališkos valstybės idealą,
kovoti su visuomenėje plintančiu pasaulietiškumo pavojumi. Plėtojantis
ateizmui Popiežius norėjo patvirtinti aukščiausią Kristaus valdžią
žmonėms ir jų institucijoms. Šiandien Bažnyčia šią šventę interpretuoja
Evangelijai artimesne dvasia. Ji iškilmingai paminėta Šv. arkangelo
Mykolo bažnyčioje, į kurią susirinko gausus parapijiečių ir svečių
būrys. Šventėje dalyvavo Raseinių kultūros centro kapelos Dubysa
vadovas Gintautas Grigalis su atlikėjais, gydytojas poetas Juozapas
Mickevičius.
|
|
Paskutinė metų kelionė
su Dievo Motinos vardu
|
Biržiečiai su Panevėžio
vyskupu Linu Vodopjanovu
|
Vilniaus Aušros Vartuose baigėsi aštuonias dienas
trukę Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidai. Vieną
iš jų, lapkričio 14-ąją, didelė grupė biržiečių, kurių dauguma yra
Šv. Jono Krikštytojo parapijos nariai, visur keliaujantys su kun.
Ernestu Želviu, vyko ne tik pasimelsti Švč. Motinai Marijai, bet
ir aplankyti Vytauto Didžiojo gimtinę, buvusią Lietuvos sostinę
Trakus.
Kartu su tikinčiaisiais iš visos Lietuvos šv. Mišiose,
kurių liturgijai vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas, meldėmės
už Panevėžio vyskupiją, Biržus ir už save pačius. Šv. Mišių metu
giedojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas
Viktorijos Morkūnienės. Kartu su patyrusiais choristais keliavo
ir kelias giesmes pagiedojo jaunosios bažnyčios giesmininkės, vadovaujamos
Viktorijos dukters Ievos. Homilijoje vyskupas Linas apžvelgė visas
metų šventes, susijusias su Mergele Marija, kuri visada yra šalia
Jėzaus. Ganytojas kvietė žmones dėkoti Dievui už jo malones Lietuvai,
suteiktas šiais metais. Prisimintas Palaimintasis Teofilius Matulionis,
kankinys, kuris turi būti mūsų bičiulis ir draugas, paminėtos
Fatimos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo 100-osios metinės, kviesta
apsilankyti neseniai Bazilikos vardą gavusioje Trakų bažnyčioje
ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. Marija
yra Taikos Karalienė, ir tai liudija daugybė pasaulinių įvykių,
kalbėjo vyskupas Linas popiežiaus Pranciškaus žodžiais ragindamas
melstis už taiką, kuri prasideda mūsų širdyse. Koks yra mūsų ryšys
vienas su kitu, koks mūsų santykis su Bažnyčia? Ar šiame santykyje
vyrauja taika, ar pavydas ir susiskaldymas? pamąstyti kvietė
vyskupas.
|
|
Latvių šventė
Laima DEBESIŪNIENĖ
|
Latvijos Respublikos
ambasadorius dr. Einaras
Semanis ir Gediminas Adlys
|
Lapkričio 18 dieną Kauno technologijos universiteto
(KTU) Auloje paminėtos 99-osios Latvijos Respublikos Nepriklausomybės
paskelbimo metinės. Renginį organizavo KTU studentų korporacija
Tautito bei Lietuvių ir latvių draugija. Šventė prasidėjo įžanginiu
Gedimino Adlio žodžiu. Jis visus pasveikino ir priminė, kad ši diena
pasiruošimas šimtmečio minėjimui. Paskui skambėjo Latvijos ir
Lietuvos valstybiniai himnai. G. Adlys supažindino su Latvijos Respublikos
ambasadoriaus Lietuvoje dr. Einaro Semanio (Einars Semanis) sveikinimu.
Pasidžiaugta, kad KTU minimos svarbios Latvijai datos, kad lietuvius
ir latvius sieja ne tik kaimynystė, bet ir baltiška prigimtis, panašiu
metu paskelbta ir atkurta Nepriklausomybė ir bendros problemos,
kurias derėtų spręsti kartu. Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės
diena. Šiemet ji švęsta Palangoje, kitąmet vyks Jelgavoje, bet vieningi
privalome būti visada. Turime išsaugoti kultūrinį paveldą, nes esame
vieninteliai baltai. Kartais tenka būti konkurentais, bet draugystė
yra svarbiau. Labai svarbus europinės vėžės geležinkelio projektas
Rail Baltica, Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas
su Vakarų Europos elektros sistema, bendri darbai mokslo ir kultūros
srityse. Tikslas laisvos tautos, gyvenančios klestinčioje Europoje.
|
|
Minske turiningas pokalbis
apie Lietuvos ir Baltarusijos literatūrinius ryšius
Vytautas Žeimantas,
Baltarusijos rašytojų sąjungos narys
|
Dalis diskusijos BaltarusijaLietuva:
literatūriniai horizontai dalyvių
|
Laikraščio Zviazda redakcijoje
Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba
Zviazda redakcijoje įvyko diskusija BaltarusijaLietuva: literatūriniai
horizontai. Ją surengė leidybos namai Zviazda, leidžiantys ne
tik laikraštį Zviazda, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį
Litaratura i mastactvo (Literatūra ir menas), žurnalus: moterims
Alesia, vaikams Biarozka (Berželis), satyros Vožyk (Ežiukas),
knygas baltarusių, rusų kalbomis.
Baltarusiams atstovavo leidyklos Adukacija I vychavanne
(Švietimas ir auklėjimas) direktorius Nikolajus Supranovičius,
leidyklos Mastackaja litaratura (Meninė literatūra) direktorius
Aleksandras Badakas, vaikų žurnalo Viasolka (Vaivorykštė) vyr.
redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis, literatūros žurnalo Polymia
atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičenka, Baltarusijos
dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas. Pokalbyje
dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių
susivienijimo Vytis pirmininkas Alfredas Keršys, Baltarusijos
valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos
Rima Radygina ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių
kalbos kursus), žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti
mūsų tėvynainiai.
|
|
|