Audros lauþë –
nepalûþom

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas „Naujajam amþiui“ skyrë 9000 eurø projektui „Audros lauþë – nepalûþom“ „XXI amþiaus“ laikraðtyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tëvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai ið anapus“, „Gailestingumas – lietuviø tautos bruoþas“, „Kova be taisykliø“, „Laikas ir þmonës“, „Laisvës daigai nelaisvës tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanø kovø ir disidentø darbø atspindþiai literatûroje“, „Slaptøjø tarnybø dokumentus pasklaidþius“, „Valstybës kûrëjai“, „Þmogaus dvasia – neáveikiama“.

Likimai

Prisimenant kunigà disidentà, Sibiro tremtiná Pranà Raèiûnà

Lidija Velièkaitë

Kun. Pranas Raèiûnas MIC. Deðinëje ant sienos kabantis paveikslas „Paluobiø klebonijos klëtelë“, kurioje suredaguotas pirmasis pogrindinës „Auðros“ numeris

Rugpjûèio 24-àjà sukako 20 metø nuo ilgameèio Lietuvos marijonø provincijolo, disidento, Sibiro kankinio kun. Prano Raèiûno MIC (1919 03 28–1943 05 02–1997 08 24) netekties. Nuolatinis ir kasdieninis rûpinimasis Baþnyèios Lietuvoje reikalais, ypaè jaunimo, buvo pagrindinis kunigo gyvenimo rûpestis.

Kun. Pr. Raèiûnas gimë 1919 m. kovo 28 d. Marijampolëje, Jurgio Raèiûno ir Elzbietos Paulionytës ðeimoje. Sulaukæs septyneriø metø pradëjo lankyti Marijampolës Pavyzdinæ mokyklà ir po trejø metø, iðlaikæs egzaminus, baigë. Nuo 1928 metø mokësi Marijampolës marijonø gimnazijoje. 1936 metais ástojo á Marijonø vienuolynà ir vienerius metus praleido Vienuolijos noviciate Marijampolëje. 1938 metais baigæs Marijonø gimnazijà, dvejus metus Marijonø vienuolijoje lankë filosofijos kursus. 1940–1944 metais mokësi Kauno kunigø seminarijos Teologijos fakultete (Vytauto Didþiojo universiteto Katalikø teologijos fakulteto padalinys). 1943 m. geguþës 2 d. Kaune vyskupas Vincentas Brizgys Jëzuitø Ðv. Pranciðkaus Ksavero baþnyèioje Pr. Raèiûnà áðventino kunigu. 1944 metais kun. Pr. Raèiûnas paskiriamas dirbti á I Varënà vikaru (faktiðkai – klebonu), 1945 metø rudená – Panevëþio marijonø II namo vyresniuoju, Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo koplyèios rektoriumi ir moksleiviø kapelionu. 1947 metø pavasará, nuvykæs á Maskvà, mëgino per Jungtiniø Amerikos Valstijø (JAV) pasiuntinybës kapelionà kun. Antuanà Laberþë (Antoine Laberge) perduoti á Vatikanà þinias apie Lietuvos vyskupø areðtus. Dël to grësë pavojus Lietuvos vyskupijoms likti be vyskupø. Tad 1947 metais buvo priverstas Panevëþá palikti ir kurá laikà buvo Geguþinës, vëliau – Palomenës klebonas. Tais paèiais metais buvo perkeltas á Kaunà ir tapo Ðv. Gertrûdos Marijonø baþnyèios vikaru. Baþnyèià uþdarius, trumpai dirbo Studentø baþnyèioje, kurios rektorius buvo Kauno arkivyskupijos valdytojas kan. Juozapas Stankevièius. 1949 metais Religiniø kultø reikalø tarybos ágaliotinis Bronius Puðinis pareikalavo, kad kun. Pr. Raèiûnas paraðytø pareiðkimà, jog savo noru iðstoja ið Marijonø vienuolijos. Taèiau jis nepakluso, tad neteko teisës vieðai eiti kunigo pareigas ir 1949 m. birþelio 4 d. Babriðkyje, ten já buvo priglaudæs kun. Vladislovas Polonskis (1882 12 15–1907 10 28–1960 07 26), buvo suimtas.

Likimai

Gyvenimo audrose nepalûþæs

(Tæsinys. Pradþia nr. 46, 47)

Antanas POCIUS

Juozas Mickaitis 1945 metais. Nuotrauka iš P. Gervyliaus archyvo

Vokietijos–Sovietø sàjungos karas. Jurbarko gimnazijos mokytojas. Antinacinë veikla

1941 m. birþelio 22 d. prasidëjæs Vokietijos karas su Rusija tapo signalu Lietuvoje pradëti ginkluotà sukilimà prieð okupantus. Sovietiniam saugumui sunaikinus Vilniaus LAF ðtabà, svarbiausiu sukilimo centru tapo Kaunas. Èia vyko pagrindiniai ávykiai. LAF partizanai po tris paras vykusiø gatviø kautyniø su besitraukianèios Raudonosios armijos daliniais iðvadavo Kaunà. Ið sukilëliø uþimto Kauno radiofono buvo paskelbtas pareiðkimas apie nepriklausomybës atkûrimà ir Juozo Ambrazevièiaus vadovaujamos Laikinosios vyriausybës sudarymà. Vokieèiø kariuomenë tik ketvirtà karo dienà áþengë á lietuviø sukilëliø iðvaduotà Kaunà. Kartu su karo banga, kuri greitai persirito per Lietuvà, gráþo P. Paulaitis. Laikinosios vyriausybës buvo paskirtas Raseiniø apskrities virðininku. Taèiau lietuviø patriotø iliuzijos atkurti nepriklausomà Lietuvà greitai suduþo, nes vokieèiai nei nepriklausomybës paskelbimo akto, nei Laikinosios vyriausybës nepripaþino. Naciø sukurptuose Europos uþkariavimo planuose Lietuvai buvo skirtas tik okupuotos teritorijos, Treèiojo Reicho kolonijos likimas. Po ðeðiø savaièiø gyvavimo, 1941 m.  rugpjûèio 5 d., naujieji okupantai Laikinàjà vyriausybæ iðvaikë. Protestuodamas prieð þydø naikinimà, atstatydinus Lietuvos laikinàjà vyriausybæ, P. Paulaitis pasitraukë ið Raseiniø apskrities virðininko pareigø. Bolðevikmeèiu pradëta lietuviø tautos kova buvo tæsiama ir prieð naujuosius okupantus. Tik ta kova, atsiþvelgiant á aplinkybes, buvo neginkluota ir turëjo tikslà iðsaugoti nesugriautà Lietuvos ekonomikà, kultûrà ir ðvietimà, apsaugoti Lietuvà nuo ásitraukimo á vokieèiø–rusø karà. Slapta lietuviø kova prieð naciø okupacijà buvo masinis ir gerai organizuotas sàjûdis. Matydamas naujøjø okupantø Lietuvai daromas skriaudas, á antinaciná sàjûdá greitai ásitraukë ir P. Paulaitis. Tà paèià vasarà jis gráþo á Jurbarkà, apsigyveno tëviðkëje. Prasidëjus naujiems Mokslo metams, pradëjo mokytojauti Jurbarko gimnazijoje – dëstë lotynø ir vokieèiø kalbas. Pirmaisiais naciø okupacijos metais daugelio Lietuvos þmoniø sàmonëje buvo susiformavæs vertinimas, kad vokieèiai yra iðvaduotojai ið bolðevikinës okupacijos ir gelbëtojai nuo sovietø vykdyto teroro. Pradëjæs bendrauti su Jurbarko gimnazijos moksleiviais, P. Paulaitis aptiko, kad ir jo jaunøjø bièiuliø màstysenoje susiformavusios „vokieèiø iðvaduotojø“ garbinimo nuotaikos. Norëdamas atvësinti nepagrástà gimnazistø entuziazmà, savo auklëtinius ne kartà vedësi á Kalnënø puðynus parodyti ádubusiø smëlio plotø – èia iðkastose duobëse buvo laidojami naciø vykdyto holokausto aukø – suðaudytø Lietuvos pilieèiø þydø – palaikai: „Ðtai pasigërëkite, vaikai, kokie „humaniðki“ mûsø „iðvaduotojai“, – sakë jis gimnazijos moksleiviams. Tokios iðvykos prie holokausto aukø palaidojimo vietø gimnazistams buvo ásimintinos istorijos pamokos. Po holokausto ir kitø prievartos aktø lietuviø nuotaikos greitai pakito.