|
Vyčiui Vilniuje dar ne vakaras
Iš ano pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT Forumo bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje dar ne vakaras (kaip aa Vysockis dainavo), o bunkeriui dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka modernius Vakarų Europos standartus, naudoti faktą, kad Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlXXX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną.
Mes dėl besikeičiančių okupacijų pastatyti tokių lietuviškų paminklų, kaip prancūzai Žanai dArk ar JAV Laisvės statulą, neturėjome galimybių. Tik okupantai statė mums leninus ir stalinus.
O dabar, kai galime įpaminklinti savąją tradiciją ir istoriją, tai bandoma mums uždrausti neva šiuolaikinių estetinių, meninių tendencijų vardu.
Kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės guodimas, kad bunkerio siena asociatyviai susisieks su KGB rūmų siena kitoje gatvės pusėje ar net politinių kalinių pastatyta akmenų piramide žuvusiems, yra grynas interpretacijos reikalas (labai norint viską su viskuo galima susieti).
Gaila, kad Kauno atstovai taip greitai pateikia Lietuvos tapatybės ryškiausio ženklo galimą perkėlimą iš Vilniaus į Kauną kaip laimingą pabaigą. Iš esmės tai būtų labai iškalbingas Vyčio išvarymas iš Vilniaus.
Bet tikėkime ir dirbkime, kad tai nebūtinai taptų neskaidriomis konkursinėmis manipuliacijomis tautai primetama duotybė.
Kun. Robertas Grigas
© 2017 XXI amžius
|