|
Įsiliepsnoja karas tarp politikų ir LRT
Jau daugiau nei mėnuo tarp Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo narių tvyro įtampa. Ilgokai ruseno tik paslėpta ugnelė, tačiau dabar ji prasiveržė į lauką. O lauke ji pasklido viešu Ramūno Karbauskio ginču su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. R. Karbauskis feisbuke rašo: Skaidrumas ir sąžiningumas valstybėje. Nuo pat rinkimų pradžios kalbame apie tai, kad valstybėje šešėliui neturi likti vietos, nėra ir negali būti dvigubų standartų, siekiame, kad visose institucijose, ypač valstybės valdomose ir už mokesčių mokėtojų pinigus gyvenančiose, būtų ne tik laikomasi įstatymų, bet ir vadovaujamasi griežta sąžiningumo ir vertybių sistema. (...) Gavus atsakymus, kilo naujų klausimų ir abejonių. Pavyzdžiui, Registrų centras pateikia duomenis, kad su LRT laidų vedėju Edmundu Jakilaičiu siejamos trys įmonės per 2016 metus gavo daugiau kaip 2,5 mln. pajamų ir sumokėjo tik 0,3 proc. mokesčių (7752 eurai). Kol nebus pateikti patikslinti duomenys, neįmanoma nustatyti, kokia dalis šių įmonių pajamų yra gauta iš LRT.
Netrukus E. Jakilaitis feisbuke išplatino 24 klausimus R. Karbauskiui, aiškindamas negalįs prisikviesti jo į laidą.. E. Jakilaitis feisbuke rašo: Jau kuris laikas negaliu prisikviesti Seimo nario Ramūno Karbauskio į laidą. Šiandien, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, per įstatymu nustatytus terminus paprašau jo atsakyti į klausimus raštu. Deja, tarp 24 klausimų nėra jokių, susijusių su Karbauskio politine veikla. Visi klausimai demaskuoja Karbauskį kaip nesąžiningą verslininką: Kada ir kokiomis aplinkybėmis su jumis susijusios įmonės tapo Rusijoje gaminamų trąšų importuotojomis į Lietuvą?; Kiek su jumis susijusios įmonės per metus į Lietuvą įveža amonio salietros ir jos pakaitalų?; Kokią įtaką su jumis susijusioms įmonėms daro ES taikomi antidempingo muitai?; Kodėl ES pradėjus taikyti antidempingo muitus Rusijos pagamintoms azotinėms trąšoms, su jumis susijusios įmonės pradėjo įvežti nešvarią salietrą su keliais proc. fosforo ar kalio trąšų priemaišų?; Mūsų šaltinių teigimu, su jumis susijusios įmonės per metus į Lietuvą įveža apie 65 000 tonų skirtingos sudėties azotinių trąšų ar galite patvirtinti arba patikslinti šią informaciją?; Kaip manote, ar su jumis susijusios įmonės iš tiesų įveža maišytas trąšas siekdamos išvengti antidempingo muitų ar tik pateikia Lietuvos institucijoms suklastotus dokumentus, esą tos trąšos turi jau minėtų priemaišų ir joms antidempingo muitai netaikomi?; Kaip manote, ar su jumis susijusios įmonės, įveždamos nešvarią salietrą ir taip išvengdamos rusiškai amonio salietrai taikomo antidempingo muito, galėjo Lietuvai per metus nesumokėti maždaug 3 250 000 eurų mokesčių? ir t. t. ir pan.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis žada atsakyti į žurnalisto Edmundo Jakilaičio jam iškeltus klausimus, tačiau to paties tikisi iš E. Jakilaičio. Edmundai Jakilaiti, ačiū už klausimus, į kuriuos jau ne kartą atsakinėjau rinkimų metu, atsakysiu ir jums pagal nustatytą tvarką, kai padarysime daug svarbesnius darbus Lietuvos žmonėms, tokius kaip valstybės biudžeto priėmimas. Tikiuosi ir jūs atsakysite, kokia dalis su jumis siejamų įmonių pajamų gauta iš LRT, kodėl analogiškas sutartis su LRT turinti, Arūnui Valinskui priklausanti UAB Valius uždirbo 72 kartus didesnį pelno procentą. Toliau Karbauskis patikina, kad su juo siejamos įmonės nevykdo jokios neteisėtos veikos, dirbama pagal LR įstatymus ir ES direktyvas. Valstybės saugumo departamentas man išdavė pažymą dirbti su slapta informacija, patikrinęs visus mano galimus interesus ir ryšius. Visi kaltinimai dėl mano menamo prorusiškumo yra ne kas kita kaip šmeižtas siekiant griauti mano reputaciją. Esu prisiekęs tik vienai valstybei Lietuvai ir viską darysiu, kad ji būtų tokia, kokios tikisi visi Lietuvos žmonės, be klanų, be dvigubų standartų, be korupcijos ir kitų blogybių, kurios tempia mūsų valstybę žemyn, pirmadienio vakarą feisbuke sureagavo R. Karbauskis.
Kodėl įvyko netikėtas konfliktas tarp politiko ir žurnalisto? Lapkričio pradžioje 66 Seimo nariai parlamentarai kreipėsi į LRT Tarybą, aiškindamiesi kai kuriuos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos ir finansinius užkulisius. Seimo narių kreipimąsi dėl informacijos pateikimo pasirašė daugiausia valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ir keli į opoziciją pasitraukusių socialdemokratų, tvarkiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Pateiktuose 45 klausimuose LRT Tarybai parlamentarai prašė informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, LRT vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Buvo pasidomėta apie autorines sutartis, kaip jos yra sudaromos, pagal individualią veiklą dirbama ir panašiai, ar darbuotojai yra prodiuserinių įmonių akcininkai, pažiūrėti, kokį procentą turi tų akcijų. Tiesiog, kaip sakė pasirašiusieji, rūpi bendri klausimai, kur yra leidžiami valstybės pinigai, o jų šiemet valstybė LRT skyrė net 38 mln. eurų.
LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. LRT tarybai šiuo metu vadovauja prezidentės deleguotas tarybos narys Žygintas Pečiulis. LRT tarybos buvo prašoma pateikti informaciją, ar LRT direktorius Audrius Siaurusevičius, LRT Tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis, tarybos nariai deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, klausiama, koks teisės aktas LRT tarybai suteikia teisę rengti uždarus posėdžius ir kodėl atsisakyta LRT tarybos posėdžių transliacijų, kaip vyksta viešieji pirkimai. Buvo norima išsiaiškinti, kaip vyksta laidų konkursai, kas atrenka laimėtoją, kas sudaro atrankos komisiją, kaip naudojami resursai. Buvo aiškinamasi, kaip LRT sudaro sutartis su prodiuserinėmis įmonėmis, kaip rengiamos laidos, kaip naudojama kilnojama televizijos stotis, kaip naudojamos patalpos, ar yra nuomos mokestis. Buvo aiškinamasi, ar LRT iš to uždirba, klausiama, ar 20132017 metais yra pasirašytų sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, kurios nėra dalyvavusios LRT viešuose konkursuose, ar būta atvejų, kad su pirkimus laimėjusiomis įmonėmis nebuvo pasirašytos sutartys, prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos. LRT tarybos prašyta pateikti informaciją, kur visuomenė gali susipažinti su viešųjų pirkimų rezultatais, ar, LRT tarybai tvirtinant viešųjų pirkimų rezultatus, yra pateikiami duomenys apie nugalėtojus, jų atrankos pagrindimą, sutarties kainą, kokia pinigų suma yra skiriama radijo programai, LRT kanalo, LRT kultūra, LRT Lituanica kanalų programoms, kokia iš skirtų programai pinigų suma yra skirta programų pirkimui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų ir kokia skirta LRT kuriamoms programoms. Prašoma pateikti LRT darbuotojų programų laidų ir nepriklausomų prodiuserinių įmonių sąmatas, pateikti LRT vidinio teisės akto, suteikiančio teisę pirkti programas iš nepriklausomų prodiuserių, kopiją.
Neseniai LRT tarybos pirmininkas atsakė į visus Seimo narių atsiųstus klausimus dėl Lietuvos radijo ir televizijos veiklos. Šalies parlamentarams išplatintuose atsakymuose LRT įstatymų nustatyta tvarka pateikė informaciją apie darbuotojų atlyginimus, vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Tačiau kartu LRT taryba teigė dėl konfidencialumo reikalavimų negalinti nurodyti atskirų darbuotojų atlyginimų ir sutarčių su prodiuseriais detalių. Iš pirmųjų atsakymų aiškėja, kad vidutinis LRT darbuotojų darbo užmokestis (su mokesčiais ir socialinio draudimo įmokomis) 2017 metų rugsėjį buvo 1089,08 EUR. Vidutinis darbo užmokestis nurodytas su priedais, didžiąją dalį jų sudaro priedai, kurie turi būti mokami pagal įstatymus (už viršvalandžius, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, darbą, susijusį su važiavimu), taip pat kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais (pvz., gimus vaikui ir kt.). Didžiausias darbo užmokestis, mokamas LRT darbuotojui pagal darbo sutartį, yra 3765,06 EUR, neatskaičius mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Galima manyti, kad tai generalinio direktoriaus atlyginimas. Vidutiniai LRT darbuotojų darbo užmokesčiai, informacija apie tai, lyginant su įregistruotomis toje pačioje savivaldybėje ir tą pačią ekonominę veiklą vykdančiomis įmonėmis, ir įvairūs palyginimai yra skelbiami SODROS interneto svetainėje. Tačiau paprašius pateikti atlyginimų, įskaitant priedus, sumas, išmokėtas 2016 bei 2017 metais konkretiems LRT darbuotojams, atsisakyta atskleisti, nes LRT neturi teisės atskleisti, esą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 148 str. 2 d. duomenys apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu. LRT, remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, esą negali teikti duomenų apie konkretiems asmenims išmokėtus autorinius atlyginimus (t. y. duomenis apie duomenų subjektų pajamas, pajamų rūšis ir jų šaltinius) LRT, remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, negali teikti. Į klausimą, kokiais pagrindais ir kokia forma atsiskaitoma su ne LRT rengiamų programų (laidų) vedėjais, teigiama, kad atsakyti negalima, nes LRT nekontroliuoja ir už tokį atsiskaitymą nėra atsakinga. Klausimą, ar yra LRT programų (laidų) vedėjų, kurie yra prodiuserinių įmonių dalininkai yra kitaip susiję su šiomis įmonėmis (pvz., turi jų akcijų), LRT Taryba ignoruoja, teigdama, kad tik dalį LRT transliuojamų programų (laidų) rengia pati LRT, o tais atvejais, kai darbuotojas į darbą priimamas LRT rengiamai programai (laidai) vesti, su juo raštu sulygstama be išankstinio rašytinio tiesioginio ar aukštesnio pagal pavaldumą vadovo sutikimo nebendradarbiauti ir (ar) nedirbti kitose viešosios informacijos rengimo ir (ar) viešosios informacijos skleidimo priemonėse, nebūti jų savininku ar bendraturčiu, neteikti joms paslaugų ir nekurti jų užsakymu kūrinių, vengti situacijų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Apie neetatinius programų (laidų) vedėjus (pvz., dirbančius prodiuserinėse kompanijose) LRT duomenų neturi. Aplinkybės, ar tam tikras fizinis asmuo yra kokio nors juridinio asmens dalininkas, iš viešai skelbiamų duomenų nustatyti nėra galimybių.
Kad LRT atsakymai yra nenuoširdūs ir išsisukinėjantys, matyti iš atsakymo į klausimą apie kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją. Seimo narių klausimas buvo toks: Pagal LRT įstatymo 6 str. 3 d., kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti viešai skleidžiama trimis būdais: 1) už užmokestį, 2) už kitokį atlygį ir 3) nemokamai. Prašome paaiškinti, koks vidinis teisės aktas nustato, kada yra naudojamas vienas ar kitas tokios informacijos skleidimo būdas. Pateikite šio teisės akto kopiją. LRT atsako labai aptakiai: LRT įstatymo 6 str. 3 d. įtvirtinta, kad kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas pavedimas LRT generaliniam direktoriui vidiniu teisės aktu nustatyti, kada (kokiais atvejais) kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti viešai skleidžiama už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai. Nepaisant to, LRT generalinio direktoriaus įsakymais yra sureguliuoti esminiai šioje teisės normoje nurodyti aspektai. Paaiškiname, kad kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija viešai skleidžiama (transliuojama): 1) Nemokamai. Informaciniuose blokuose, jeigu tokios kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos yra. 2) Už užmokestį. LRT portale yra viešai paskelbti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo įkainiai televizijoje ir radijuje (http://www.lrt.lt/apie- lrt/informacijos_ikainiai). 3) Už kitokį atlygį. Užsakovo prašymu, atsižvelgiant į LRT poreikius, kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti skleidžiama mainais į užsakovo teikiamas paslaugas (renginių įrašymo ir transliavimo teisė, licencijos ir kt.).
Mums ir mūsų skaitytojams jau seniai kyla klausimas, kodėl XXI amžiaus straipsniai, kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, nėra pateikiami nei per LRT radiją, nei per LRT televiziją. Kai prieš 1015 metų bandėme išsiaiškinti šios diskriminacijos priežastis ir ją panaikinti, nepavyko buvome siunčiami nuo vieno darbuotojo prie kito, o jie taip ir neatsakė. Faktas tas, kad esame diskriminuojami beveik visą nepriklausomybės laiką. Galima manyti, kad nuolat per LRT radiją ir televiziją skambantys Lietuvos ryto, Lietuvos žinių, Delfi ir kitų žiniasklaidos priemonių, dažnai net kriminalinėmis temomis straipsniai yra tokie svarbūs, kad užgožia tikrai vertingas XXI amžiaus temas. Tokia, pasirodo, yra LRT skelbiama laisvė ir mūsų, kaip redakcijos, laisvė pateikti savo šviečiamąją tematiką. Dar akivaizdesnis atsakymas į konkretų klausimą, kas priima sprendimą taikyti vieną iš trijų tokios informacijos skleidimo būdų ir kokiais kriterijais vadovaujantis, koks teisės aktas nustato paminėtus kriterijus. Atsakoma ypač nenuoširdžiai: Dėl nemokamai viešinamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo galimybių, apimčių ir būdo sprendžia programų rengėjai, atsižvelgdami į informacijos pobūdį, svarbą, aktualumą ir kt. Dėl LRT poreikio užsakovo teikiamoms paslaugoms sprendžia atitinkamų LRT padalinių vadovai. Visais kitais atvejais informacija yra skleidžiama už atlygį, todėl atskiras sprendimas dėl informacijos viešo skleidimo už atlygį nėra priimamas, sprendžiama tik dėl atlygio pagal įkainius... Taigi aišku, kad sprendimą apie galimybę skleisti informaciją priima tik kažkoks viršininkas, bet tai jau jo teisė, o galimybė gauti teisę skleisti informaciją apmokamai visiškai padaroma neaiški.
LRT atstovai nurodo, kad negali pateikti parlamentarų prašomos LRT išorės veiklos audito ataskaitos dėl sutartyje su auditą atlikusia įmone nurodytų griežtų konfidencialumo sąlygų. LRT pateikė apie 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 20132017 metais sudarytų sutarčių sąrašą. Jame yra sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, tačiau nenurodyta paslaugų trukmė ir suma. LRT teigia to negalinti padaryti dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų. 2016-aisiais LRT teigia televizijoje pati rengusi 22 programas, dar 15 laidų kūrė nepriklausomi prodiuseriai, 17 LRT kartu su prodiuseriais. Pasak LRT, kai kurių prodiuserinių kompanijų televizijos laidų rengimui galėjo būti naudojami LRT resursai. Tai daryti, anot LRT, leidžia vidiniai dokumentai. Be to, LRT pažymi, kad teisės aktai ne tik nedraudžia, bet ir skatina pirkti laidas iš nepriklausomų kūrėjų. Atrenkant programas vadovaujamasi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o prieš 15 metų patvirtintu Vyriausybės nutarimu bei 2015-aisiais generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus patvirtintomis supaprastintų pirkimų taisyklėmis. LRT teigimu, dalis prodiuserinių laidų 20132017 metais buvo atrinkta be konkurso, neskelbtinų derybų būdu, nes tai leidžia Vyriausybės nutarimas. LRT neįvardija konkrečių prodiuserinių kompanijų ar prodiuserių, tik patikina, kad visi jie anksčiau yra dalyvavę atrankose ir sutartys su jais be konkursų sudarytos: Jei ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai būtų nepriimtini. LRT patvirtino, kad būta ir atvejų, kai su konkursą laimėjusia įmone ar įmonėmis nebuvo pasirašyta sutartis. Anot LRT, taisyklėse numatyti kriterijai programos aktualumas LRT televizijos programoms, projekto perspektyva, plėtojimo galimybės, taip pat idėjos originalumas ir kūrybinė kokybė, kūrybinės grupės patirtis ir reputacija. Kartu LRT pripažįsta, kad dalis prodiuserinių laidų 20132017 metais buvo atrinkta be konkurso, neskelbtinų derybų būdu, nes tai leidžia minėtas 2003-ųjų Vyriausybės nutarimas. Atsakyme pateikiamas ir už LRT viešuosius pirkimus organizacijoje atsakingų asmenų sąrašas. Penki iš aštuonių komisijos narių yra televizijos atstovai (tarp jų LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas, naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis), trys LRT administracijos padalinių vadovai, įskaitant LRT direktoriaus pavaduotoją Rimvydą Paleckį.
Į prašymą nurodyti, su kokiais nepriklausomais prodiuseriais (prodiuserinėmis įmonėmis) LRT yra sudariusi sutartis 20132017 metais, atsakoma, kad dėl radijo programų (laidų) tokių sutarčių nėra, o televizijos didžioji dalis sutarčių nuostatų yra identiškos, skiriasi tik programos trukmė, pavadinimas, tiekėjas, kaina ir komercinės sutarčių sąlygos, kurios sudaro kitos sutarties šalies komercinę paslaptį ir kurios tretiesiems asmenims LRT atskleisti negali, todėl pateikiamas tik sutarčių sąrašas ir naudojamas sutarties šablonas. Neatsakoma ir į daugelį kitų atsakymų, nurodant, kad tai yra komercinė paslaptis arba atskleisti neleidžia įstatymai, slaptumas ar pan. Gerai, kad Seimo nariai iškėlė klausimus. Skaidrumo svarba yra neabejotina, būtina palaidoti visokiausius įtarimus apie nesąžiningus veiksmus ar grupinius sandorius. LRT Tarybos narius skiriančios organizacijos turi rimtai žiūrėti į šią pareigą, stengtis rasti tinkamiausius kandidatus, tokius, kurie išmano finansų, verslo ir teisės reikalus. Juk LRT biudžetas siekia beveik 40 milijonų eurų. Organizacijos turi stebėti savo įgaliotinių veiklą, laiduoti, kad jie tarnautų visuomenės, o ne LRT administracijos interesams.
Suprantama, kad Seimo narių ir valdančiųjų valstiečių lyderio R. Karbauskio netenkino Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateikti atsakymai į parlamentarų klausimus jis pažadėjo imtis papildomų priemonių informacijai gauti. Jo teigimu, bus svarstoma, ar pateikti papildomus klausimus ar sudaryti komisiją iš parlamentarų, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Anot Seimo Kultūros komitetui vadovaujančio valstiečių lyderio, LRT atsakymų reikalaujantys Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar efektyviai naudojamos LRT skiriamos lėšos, ir neketina kištis į turinį. Anot Karbauskio, Seimas turi teisę ir pareigą kaip asignavimų skirstytojas žinoti, kaip efektyviai naudojamos lėšos. Finansai yra ta sritis, kurią kontroliuoja Valstybės kontrolė, mes atliekame parlamentinę kontrolę ir šioje vietoje pateikti atsakymai visai netenkina. Tiesiog jų nėra, jie sukuria daug papildomų klausimų, nes LRT skiriamos lėšos yra milžiniškos, jos kasmet didėja ir turi būti aiškumas, ar jos efektyviai naudojamos, sakė R. Karbauskis. Anot jo, į klausimus apie viešuosius pirkimus, konkursus, sutartis su įmonėmis konkrečios informacijos nebuvo pateikta. Neatsakoma į klausimus dėl valstybinio turto, t.y. LRT turto naudojimo santykyje su prodiuserinėmis kompanijomis. Pagal Europos reikalavimus, pirkimai iš prodiuserinių kompanijų turėtų siekti 10 proc., tačiau Lietuvoje LRT atveju tai siekia apie 50 proc. Atsakymai surašyti, atrodo, pačios administracijos ir būtent taip, kad iš jų nieko negalima būtų suprasti. Karbauskis sakė: Mes turėsime nutarti, kadangi labai daug kalbama apie konfidencialumą informacijos, bus sprendžiama, kaip užduoti papildomus klausimus ar sudaryti komisiją, kuri turi leidimus dirbti su slapta informaciją, jau nekalbu apie konfidencialią. Mes labai aiškiai išsinagrinėsime, pasiskaitysime ir tada bus sprendimas, ar tai bus dar vieni klausimai, ar kaip padaryti, kad būtų pateikta visa informacija. Karbauskis kelia klausimus dėl skaidrumo. Feisbuke jis rašė: Dar daugiau, dešimtyje LRT kuriančių laidas prodiuserinių įmonių dirba tik vienas ar du darbuotojai. Kokiais pajėgumais įmonės rengia laidas? Kodėl prodiuserinės įmonės pasirašo šimtatūkstantinius kontraktus dėl laidų kūrimo, nors tas pačias laidas galėtų kurti LRT darbuotojai? Klausimų LRT tarybai daugėja, nes siekiama, kad valstybės lėšomis išlaikoma įstaiga nebijotų visuomenei pateikti atsakymų, kur išleidžiami valstybės ir visų jos žmonių pinigai, dirbtų atskaitingai ir skaidriai. Natūralu, kad esu nelabai mėgiamas ir nepatogus, nes keliu tokius klausimus. Bet žinojau, kad taip bus, kai pasiryžau atlikti tuos darbus, kuriuos mums delegavo rinkėjai, visuomenė kovoti su korupcija, nepotizmu, tyčiojimusi iš mūsų valstybės žmonių.
Tad galima manyti, jog karas tarp Seimo ir LRT tęsis toliau, kol bus išaiškinta, kur nukeliauja 38 mln. eurų iš vastybės biudžeto.
© 2017 XXI amžius
|