Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Atmintis

Kaip Vasario 16-ąją Trispalvė plazdėdavo ir okupuotoje Lietuvoje

Prie Šakių vandentiekio bokšto 1952 metais iškeltai Trispalvei atminti pastatyta stela Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Sovietinė okupacija siekė iš Tautos atminties brutaliai išnaikinti bet kokią pagarbą visoms tautinėms ir krikščioniškoms vertybėms ir tautiniams simboliams. Visomis pastangomis jie norėjo paminti pagarbą mūsų istorijai, mūsų didingiems žygiams, nepriklausomam gyvenimui, tautiniams simboliams, pirmiausia Trispalvei, lydėjusiai mus per visą nepriklausomą gyvenimą. Tačiau okupacinei valdžiai tarnavusiems pakalikams sunkiai sekėsi tai padaryti – didelė Tautos dalis aktyviai priešinosi tokioms okupacinės valdžios užmačioms. Tai – ir ilgai nuo pat okupacijos pradžios vykęs partizaninis pasipriešinimas okupacijai, užgniaužtas tik po dešimties metų, ir įvairių jaunimo organizacijų tautiniu ar krikščionišku pagrindu susikuriančios organizacijos, ir vadinamasis disidentinis judėjimas, ir pogrindžio spauda, galop susibūrimas į Lietuvos Sąjūdį, kurio pastangomis, irstant komunistiniam režimui, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Nors, tiesą sakant, didžioji Tautos dalis ilgainiui pasidavė sovietų malonei ir daug ką iš tų vertybių prarado, tačiau visą laiką, be minėtų aktyvių organizuoto pasipriešinimo atvejų, kildavo sporadiški, tik paslapčia iškylantys tam tikri tautinės atminties pliūpsniai, rodantys mūsų ištvermę, – tai vienur, tai kitur paminint Vasario 16-ąją kaip brangiausią mums vertybę būdavo iškeliamos tautinės vėliavos, rašomi tautiniai šūkiai, pagaliau net didingi šio mūsų valstybės įvykio paminėjimai, nors už tokį Vasario 16-osios prisiminimą tekdavo kartais ne tik laisvę, bet ir gyvybę paaukoti, tačiau didvyriški poelgiai vykdavo beveik kasmet ir net atokiausiose Lietuvos vietovėse. Juk daugybė partizanų su mintimis apie nepriklausomybę kovojo už tą Vasario 16-osios vėliavą. Ir plazdėjo trispalvės okupantų ir jų pakalikų panosėse, tačiau jie buvo bejėgiai prieš pasiryžėlius. Dėl vėliavos iškėlimo Vasario 16-ąją jie buvo viskam pasiryžę – ir mirčiai, ir ilgiems įkalinimų metams, ir persekiojimams. Trispalvė pasirodydavo netikėčiausiose vietose, net virš saugumiečių pastatų. Ir plazdėdavo drąsiai, su pasididžiavimu, o išdavikai virpėdavo iš baimės: gal jau baigiasi jų valdymas? Ir kai per mūsų kraštą atgimimo metu liejosi mitingų bangos, peržengusios ir Lietuvos ribas, ne vienas lietuvis, gyvenęs Baltarusijoje ar rusų valdomoje Kaliningrado srityje, su ašaromis akyse klaupdavosi prieš ją ir bučiuodavo – jis žinojo, kad tai yra didžioji mūsų vertybė, kad daug partizanų žuvo su svajone iškelti ją laisvoje tėvynėje, patys keldavo ją Vasario 16-ąją ar jos išvakarėse ir žūdavo. O ir mes, dalyvavę mitinguose ir demonstracijose už laisvę ir nepriklausomybę Atgimimo metais, nešdami ar keldami vėliavą, su ašaromis akyse žiūrėjome į ją.

Čia pateikiame okupacijos metais vykusias Vasario 16-osios paminėjimo akcijas, dažniausiai pasireiškusias iškeliant Trispalvę. Ją kai kurie mūsų tautiečiai išsaugojo nuo nepriklausomybės laikų. Šlovė tiems, kurie sugebėjo išsaugoti Trispalvę – tyrą, nepaliestą, su tikromis spalvomis.

1928 metais, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, perrišta juodu kaspinu slapta iškelta Lietuvos Trispalvė. Ją iškėlė kovotojas už lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte, Gedimino draugovės skautininkas Pranas Žiežmaras (1907–1944), pirmomis sovietų okupacijos dienomis areštuotas ir ištremtas, mirė tremtyje, Komijoje.

1928 metais Galiūnų k. Gervėčių vlsč. buvo iškelta Lietuvos Trispalvė. Dėl to buvo lenkų suimti ir tardomi Galiūnų kaimo vyrai. Lenkų okupuotame Vilniaus krašte Vasario 16-ąją vėliavos būdavo keliamos visais okupacijos metais įvairiose vietose.

1937 metais didžiausią akibrokštą iškrėtė Grybėnuose Dysnų ežero žvejai. Jie Lietuvos Trispalvę iškėlė ežero administracijos panosėje ant stiebo, ant kurio kabodavo okupanto vėliava. Lenkai apsižiūrėjo tik apie vidurdienį. Sujudo policija ir saugumas Dūkšte, anapus Dysnų ežero, iki vakaro. Kitaip neįstengė nuimti, nuvertė visą pačių įrengtą stiebą. Šurmuliavo miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės. Tądien Trispalvė Grybėnuose plevėsavo bemaž visą dieną.

1937 metais okupuotame Vilniaus krašte, Tverečiaus apylinkių kaimuose, trispalvės buvo iškeltos palei dabartinę Baltarusijos sieną.

1937 metais Lietuviškos vėliavos plaikstėsi net septyniose Rūdninkų girios pakraščių vietose. Pasistengė Valkininkų lietuviai.

1941 metais Lietuvos Trispalvę iškėlė Kauno Žaliakalnio kareivinėse stovinčio husarų pulko kareiviai. 14 karių buvo nuteista sušaudyti. Sušaudytas vienas. Kitiems mirties bausmė pakeista katorga. Dar vienas to būrio karys už bandymą pabėgti nušautas vežant į tremtį. Dvylika karių atsidūrė Sibire. Vienas iš jų, trispalvę iškėlęs Feliksas Juodis, sulaukė Nepriklausomybės, mirė Vilniuje 1992 metais, palaidotas Rasų kapinėse.

1941 metais Jaunimo pastangomis trispalvės plevėsavo visoje Lietuvoje. Minėjimas prie Nežinomojo kareivio kapo Kaune baigėsi studentų suėmimais. Šią dieną buvo giedamas himnas bažnyčiose, keliamos trispalvės, dedami vainikai su trispalvėmis juostomis, platinami lapeliai šventės proga ir t. t. Tai buvo dvasinis pasipriešinimas okupantui. Buvo daug suimtų.

1945 metais Darsūniškyje, iškeliant Lietuvos Trispalvę, žuvo partizanas Antanas Lapinskas.

1945 metais Gražiškių pradžios mokyklos (Šakių r.) mokiniai papuošė klasę Trispalve bei pakabino prezidento Antano Smetonos portretą. Mokytojui Albinui Staugaičiui įėjus į klasę visi atsistojo ir sugiedojo Lietuvos himną. Mokytojas papasakojo apie Vasario 16-ąją. Sužinojo komsorgas, iš jo – NKVD, ir 1945 12 26 mokytojas Albinas Staugaitis buvo suimtas ir ištremtas į Kengyro lagerį (Karagandos sritis).

1946 m. vasario 16 d. išvakarėse persikėlę per Nemuną trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai Lietuvos nepriklausomybės dienai norėjo iškelti Lietuvos Trispalvę Kruonyje. Patekus į pasalą įvyko susišaudymas, kurio metu žuvo Jurgis Krušinskas-Žiedelis (g. 1926 m.) ir Pranas Žukauskas-Šalmas (g. 1927 m.). Partizanas Stasys Lekavičius-Gulbinas buvo sužeistas į koją ir, neturėdamas kitos išeities, vykdydamas partizano priesaiką, nusišovė. Kūnai niekinti Kruonyje ir po kelių dienų suraišioti vielomis nuvežti į Kruonio mišką. 1989 11 11 perlaidoti Garliavos kapinėse.

1948 metais ant Marijampolės cukraus fabriko kamino Lietuvos Trispalvę iškėlė partizanas Jonas Lapata-Giedris. Leidžiantis žemyn buvo pašautas iš įrengtos pasalos. Gelbėdamasis pasiekė netoli esančią sodybą. Ten buvo čekistų užmėtytas granatomis ir žuvo. Kūnas išniekintas prie Marijampolės saugumo vado Bagdono namo, Vytauto gatvėje. Užkasimo vieta nežinoma.

1949 metais Šakių turgavietėje septintos klasės mokinės iškėlė Lietuvos Trispalvę. Visos vėliau buvo suimtos ir kalinamos.

1950 metais Šakių turgavietėje vyresnių klasių mokinės iškėlė į Trispalvę surištas tris skaras. Išaiškinus dvi buvo pašalintos iš mokyklos, trečiajai sumažintas elgesio pažymys.

1951 m. vasario 16 d. išvakarėse Kudirkos Naumiestyje ant evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto suplevėsavo Trispalvė.

1952 m. vasario 16 d. išvakarėse 21.30 val. virš Šakių vandentiekio bokšto suplevėsavo Lietuvos Trispalvė. Ją iškėlė Šakių gimnazijos moksleiviai Pr. Būčys ir A. Karalius. Už antitarybinę veiklą 25 metams kalėti buvo nuteisti V. Kirlikas, Pr. Būčys, A. Karalius, D. Baukytė, E. Baltrušaitytė, E. Grybinaitė, Pr. Jakaitis, Br. Pašiūnas, O. Vinterytė, 10 metų – A. Staniulis ir 7 metams – K. Valaitis. 2009 05 30 prie Šakių vandentiekio bokšto šiam žygdarbiui atminti pastatyta stela.

1952 metais Trispalvė plevėsavo virš Šešupės ant nutiestų aukštos įtampos elektros laidų. Vėliavą iškabino Vytautas Kairaitis ir Kazimieras Kavaliūnas. Jaunuoliai buvo savo bendraamžio išduoti ir nuteisti dešimt metų lagerio.

1955 metais Lietuvos Trispalvė suplevėsavo virš Vilkyškių elektros pastotės. Ją iškelti sugalvojo bendramoksliai P. Lukošaitis, B. Miliauskaitė ir S. Pocius. NKVD darbuotolai suėmė, žiauriai kankino ir nužudė devyniolikmetį Praną Luošaitį. Atvežę lavoną su aiškiomis kankinimo žymėmis ciniškai pareiškė, kad pats nusižudė. B. Miliauskaitė ir S. Pocius tragiško likimo išvengė – pasitenkinta viena auka.

1955 metais Lietuvos Trispalvė plevėsavo ant Kauno jėzuitų vienuolyno bažnyčios bokšto. Vėliavą iškėlė pogrindinės organizacijos  „Geležinis vilkas“ narys Algirdas Petrusevičius. Apačioje budėjo draugas. Suimtas atsišaudymo metu, nuteistas, kalintas Sibire.

1957 metais savo gamybos Trispalvė buvo iškabinta prie Pabiržės miestelio (Biržų r.), ant Gerkiškių tranguliacijos bokšto. Vėliavą iškabino Antanas Korženiauskas, dalyvaujant Algimantui Dževečkai.

1958 metais pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ nariai Petras Plumpa, Nijolė Gaškaitė, Susnys ir Putrimaitė organizavo Trispalvės iškėlimą ant 80 metrų aukščio Petrašiūnų elektrinės kamino. Vėliavą į kaminą įkėlė Petras Plumpa. Visi buvo KGB suimti ir ištremti į lagerius.

1958 metais Lietuvos Trispalvę iškėlė Alytaus apskr. Alovės vlsč. pasipriešinimo akcijos dalyvis Edmundas Čekanauskas (g. 1940 m.).

1958 metais pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ nariai Česlovas Kučinskas ir Donatas Bičiūnas iškėlė Lietuvos Trispalvę ant kalno netoli Krivių gatvės Vilniuje.

1959 metais Lietuvos Trispalvę ant Trijų kryžių kalno iškėlė Stanislovas Žvirgždas.

1962 m. vasario 16 d. išvakarėse Benediktas Jakas su savo kaimynu Alfonsu Kliorikaičiu Žygūnuose prie kelio Šakiai–Kiduliai į sovietų kariškių pastatytą gairę įkėlė Lietuvos Trispalvę, o ant pritvirtintos dėžutės užrašė „užminuota“. Iškėlus Trispalvę prasidėjo pūga. Pėdsakai dingo. Jaunuoliai niekam neprasitarė, o Benediktas Jakas netrukus buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę atlikti karinės prievolės.

1972 metais Mažeikių rajone, Gruzdės kaime, buvo iškelta Trispalvė. Saugumas nustatė, kad tai padarė Vladas Majauskas, 25 metų vairuotojas. Jis buvo išgabentas į psichiatrinę ligoninę.

1979 metais trispalvės plevėsavo virš dviejų Kauno ir Kapčiamiesčio vidurinių mokyklų.

1982 metais pogrindinės organizacijos „Jaunasis skautas“ nariai iškėlė Lietuvos Trispalvę ant stendo kelyje Telšiai–Varniai.

1983 m. vasario 16 d. išvakarėse Kauno vaikų dailės mokyklos mokiniai Raimundas Kaminskas ir Normandas Liepinlauskis su raudona ir geltona tempera ant Kauno 18-osios vidurinės mokyklos sienos didelėmis raidėmis užrašė du žodžius: „Vasario 16“, o ant netoli mokyklos esančios tvoros užrašė: „Vasario 16 – Lietuvos nepriklausomybės diena“.

1986 m. vasario 16 d. išvakarėse buvę Šakių vidurinės mokyklos mokiniai Raimondas Drevinskaitis (tuo metu mokėsi Kaune) ir Vidas Kolega (mokėsi Vilniuje) iš anksto susitarę susitiko Šakiuose ir virš buvusios Zigmo Angariečio vidurinės mokyklos iškėlė Trispalvę. Atlikę tai jaunuoliai išvyko tolimesnėms studijoms, o tų pačių metų pavasarį buvo pašaukti į sovietinę  armiją.

1988 m. vasario 13 d. ant Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato suplevėsavo Lietuvos Trispalvė. Ją iškėlė komiteto apsaugos darbuotojas Antanas Aglinskas.

1988 m. vasario 14 d., po šv. Mišių Kauno Arkikatedroje, iš bažnyčios išėję žmonės susirinko prie Maironio kapo, prie Arkikatedros sienos, ir pradėjo skanduoti „Laisvę Lietuvai“. Prieš žmones buvo panaudoti milicijos ir kariuomenės daliniai. Nors apie šį Vasario 16-osios paminėjimą buvo pranešta dar tos pačios dienos vakarą per „Amerikos balsą“, apie jį nebuvo plačiai žinoma. Buvo suimta keliolika dalyvių, kai kurie jų nuteisti „už chuliganiškus veiksmus“. Visi KGB pranešimai apie antiokupacinį protestą irgi yra sunaikinti. Yra keli to paminėjimo liudininkai.

1988 02 16 prie Kauno Arkikatedros, nepaisant valdžios draudimų, žmonės atėjo paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dienos. Draugovininkų ir milicijos būriai neleido prieiti prie Arkikatedros, tačiau dalis žmonių vis dėlto prasiveržė prie Arkikatedros prieigų ir susibūrę prie Maironio paminklinio kapo skandavo šūkius prieš okupaciją, už laisvę Lietuvai. Milicija dėl ,,triukšmavimo“, ,,chuliganiškų veiksmų“ tempė žmones į miliciją.

1988 m. vasario 16 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, per vakarines pamaldas įvyko pirmasis viešas Vasario 16-osios minėjimas sovietmečiu. Iš Šv. Mikalojaus ir Šv. Onos bažnyčių žmonės patraukė prie Signatarų Namų, vėliau link Katedros ir su tautinėmis vėliavomis dainuodami nužingsniavo Gedimino prospektu. Tai buvo pirmoji vieša demonstracija prieš rusų okupantus, pirmas žingsnis Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo link. Prieš minėjimo dalyvius valdžia ėmėsi represijų.

1988 metais Vilniuje, Palangoje plevėsavo trispalvės.

Parengė Gediminas Adomaitis

© 2018 „XXI amžius“