Lietuvos kūrėjai

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.

Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje

Pagarba vėliavai signatarų krašte

Signataro S. Banaičio tėviškėje Vaitiekupiuose žygeiviai įsiamžino sudarę skaičių „100“

ŠAKIAI. Vasario 16-ąją vyko įvairių Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų akcijų. Rytą prie Šakių ežero susirinkę jaunimo atstovai apjuosė per jį vedantį pėsčiųjų tiltą 40 metrų ilgio Trispalve. Paskui ji atnešta prie Vinco Kudirkos paminklo. Po šv. Mišių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje žmonės rinkosi Rotušėje prie rajono savivaldybės. Ten surengta iškilminga Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija, sugiedota „Tautiška giesmė“. Susirinkusiuosius sveikindamas rajono meras Edgaras Pilypaitis, kreipdamasis į atvykusią į renginį Kudirkos Naumiestyje gyvenančią Danutę Baukytę, prieš 66 metus talkinusią su bendraklasiais iškeliant Trispalvę ant vandentiekio bokšto ir už tai gavusią 25 metus lagerio, siūlė džiaugtis, kad šių dienų mokiniai laisvai, nesislapstydami gali nešti mūsų valstybės vėliavą. Šakiečiai 12.30 val. išgirdo ne tik bažnyčios varpus, bet ir miesto karilioną. Paskui 40 metrų Trispalvę jaunimas V. Kudirkos gatve atnešė prie Šakių vandentiekio bokšto. Renginyje prie jo kalbėjusi D. Baukytė džiaugėsi, kad susirinko daug jaunimo, dėkojo jį auklėjantiems mokytojams. Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Tautvydas Šukys sakė, kad šiandieninę vėliavą galima susieti su XIX amžiaus pabaigoje Šakiuose gyvenusiu V. Kudirka ir 1952 metais Šakiuose ant vandentiekio bokšto iškelta gimnazistų vėliava. Lietuvos moksleivių sąjungos Šakių rajono moksleivių tarybos prezidentas Dominykas Šiugžda džiaugėsi, kad į minėjimą atėjo daug jaunimo, ir prisiminė Seime vykusiame minėjime prezidento Valdo Adamkaus pasakytą mintį, jog kiekvienas žmogus turi išnaudoti duotas galimybes. O jų jaunimas dabar turi daug. Nuo vandentiekio bokšto išsiskleidė ilga Trispalvė. Paskui trys delegacijos su atminimo puokštėmis išvyko į Šakių rajone esančių trijų Vasario 16-osios Akto signatarų tėviškes – Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas perėmė signatarui Jonui Vailokaičiui, kilusiam iš Pikžirnių kaimo, Žvirgždaičių bendruomenė – vysk. Justinui Staugaičiui, kilusiam iš Tupikų kaimo, skirtas puokštes, o į signataro Saliamono Banaičio tėviškę Vaitiekupių kaime išvyko daugiau kaip 100 žmonių, Šakių ,,Varpo“ mokyklos mokiniai ir mokytojai, kariai savanoriai, pėsčiomis žygiavo pro Papartynų kaimą. Atstumas iki Vaitiekupių – apie 8 km. Nešini trijų spalvų balionais apie valandą ėję žygeiviai nestokojo geros nuotaikos, o tempą padiktavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-osios pėstininkų kuopos nariai. Prie S. Banaičio tėviškę ženklinančio akmens padėtos rajono mero E. Pilypaičio perduotos gėlės, Lietuvos himną trimitu sugrojo Nerijus Jakštonis, kariai savanoriai salvėmis pagerbė signatarą S. Banaitį. „Svajoju, kad šioje vietoje būtų atkurta signataro tėviškė su pastatais. Aš galbūt jau nesulauksiu to momento, bet viliuosi, kad jaunimas šią idėją ateityje galėtų įgyvendinti“, – kalbėjo visuomenininkas Gintautas Žulys, trumpai priminęs S. Banaičio biografiją. Šakietis Gintautas Lenkas išsakė norą jau šiais metais S. Banaičio tėviškėje pasodinti ąžuolyną. Žygeiviai sustoję ir skanduodami „Mes mylime Lietuvą“ sudarė skaičių 100 ir į dangų paleido 100 Lietuvos vėliavos spalvų balionų. Renginio pabaigoje visi pasivaišino.

Kronika

Po istorines vietas ir signatarų keliais

Grupė žygio dalyvių Petrašiūnų kapinėse prie Kovo 11-osios skto signataro Algirdo Patacko kapo

Kovo 3 dieną Kaune vyko šeštasis Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis „Lietuvai – jaunąsias jėgas!“, skirtas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, laisvės kovų dalyvio generolo Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Sąjūdžio bei Lietuvos skautų judėjimo metus. Kauno pilies kiemelyje žygio dalyvius sveikino Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius, Kauno miesto savivaldybės Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė bei Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vytauto Didžiojo II rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius. Žygeivius į startą palydėjo politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, ats. vrš. Romas Žemaitis. Pėsčiųjų žygio dalyviai galėjo rinktis 14 km arba 30 km maršrutus.

Šeštojo Kovo 11-osios pėsčiųjų žygio „Lietuvai – jaunąsias jėgas!“ dalyviai, pasirinkę 14 km maršrutą, turėjo aplankyti 40 istorinių objektų Centro, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose. 30 km maršrutas buvo pažymėtas Centro, Žaliakalnio, Dainavos, Gričiupio, Petrašiūnų, Panemunės bei Aleksoto seniūnijų žemėlapiuose, kuriose nurodytos 34 lankytinos vietos. Kauno tvirtovės VI forte, žygeivius sutiko VI forto visuomeninė įgula bei Kauno tvirtovės parko direktorius prof. Valdas Rakutis. Jis pravedė trumpą ekskursiją. Lietuvos sporto muziejuje ats. vrš. R. Žemaitis žygeiviams įteikė žygio diplomus ir ženklus. Čia juos pasveikino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė bei Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

Nepriklausomybės amžininkai

Už ilgą amžių dėkinga Aukščiausiajam

95-uosius įpusėjusi, 33 metus mokytoja dirbusi Stefanija Šliakienė dabar labiausiai mėgsta siuvinėti Autoriaus nuotrauka

Katinų kaime pas dukrą gyvenanti 95-uosius įpusėjusi Stefanija ŠLIAKIENĖ čia atvyko iš Juodupės netekusi vyro. Kai įgriso būti vienišai, persikėlė gyventi pas dukrą. Ir čia rado sau užsiėmimą: mezga, siuvinėja, neria. Su bene vyriausia amžiumi gyvenvietės moterimi, kurios rankos ir mintys skirtos kūrybai, kalbėjosi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Iš kur esate jūs kilusi, kas buvo jūsų tėvai?

Mano gimtinė – Obelių valsčiaus Degučių kaimas. Tėvas Petras Žuklys ir mama Bronislava Balčiūnaitė-Žuklienė buvo ūkininkai, valdė 13,5 ha žemės. Pradžioje teturėjo 4 ha, bet dalijant Degučių dvaro žemę dar pridėjo 4 ha, tiek pat pirko, likusią įgijo dalijant Amerikoje mirusių dėdžių palikimą.

Išgirstame įvairių vertinimų apie tuomečių ūkininkų gyvenimą. Jūs esate gyva tų laikų liudininkė, tad kaip jie išgyveno, kuo vertėsi?