Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Knygnešių kapai primena valstybės ištakas

Prie kun. Vincento Bijeikos kapo kalba Algimantas Stalilionis

Grupė minėjimo dalyvių prie paminklo Vyčio apygardos partizanams

Kovo 17 dieną surengtas knygnešių pagerbimas lankantis Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Lydimi istoriko Bronislovo Mažylio panevėžiečiai aplankė Paįstrį. Kapinėse ant knygnešio Konstanto Banio kapo padėjo gėlių, uždegė žvakes. Aplankyti savanorių Vinco Junuškos, Stasio Žaldoko, Felikso Venskūno kapai. Paįstryje sustota prie 2009 metais knygnešiui Konstantui Baniui pastatyto stogastulpio (autorius – B. Mažylis) jo buvusios trobelės vietoje.

Pavažiavus porą kilometrų, lankytasi Paliukuose, skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje. Susipažinta su muziejaus ekspozicija, pasakojančia apie garsų menininką, jo sudėtingą ir sunkų gyvenimą bei kūrybą. Kiemelyje Ona Striškienė keliautojams perskaitė savo mamos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Po šiaudiniu stogu“. Ji pakvietė visus pasivaišinti atnešta juoda rugine duona ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojai Bronei Slapšienei padovanojo molinį medalį „Paliukai“, knygą „Juozas Zikaras“.

Adomavos kaime sustota prie kunigo knygnešio Stanislavo Stakelės (1862–1930) gimtosios sodybos, kurioje 1862 metais jis gimė. Kun. S. Stakelė buvo kovotojas už lietuvybę, knygnešys. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje. Kunigas mirė 1930 metais ir palaidotas Rozalime. Deja, gyvenamasis namas sudegęs, ūkiniai pastatai apirę, išlikę keli vaismedžiai, žaliuoja tujos.

Duobėtu keliu pasiekėme Niurkonius, esančius ant Panevėžio ir Pasvalio rajonų ribos. Čia stovinčios klasicistinės koplyčios architektas – Julijus Grosas. Niurkonių koplyčia ir netoliese esantis obeliskas yra generolo Tomo Vavžeckio memorialas, pastatytas jam pagerbti.

Pro Lavėnus pasiekėme asfaltuotą kelią ir vykome Kriklinių link. Ten lankėme knygnešių Petro Melinsko ir Juozapo Žemaičio šeimų kapus, uždegėme žvakes, padėjome gėlių. Pateikdama dokumentinę medžiagą, kalbėjo mokytoja Ona Urbonavičiūtė, knygnešių ainės – tremtinė Janina Stašytė ir 96 metų Felicija Adomonienė. Bendrai padainuota „Knygnešių daina“. Bažnyčios šventoriuje prie paminklo Vyčio apygardos partizanams sugiedotas Lietuvos himnas.

Atvykus į Pumpėnų kapines, kraštotyrininkas, žygeivis Algimantas Stalilionis papasakojo apie kunigą knygnešį Vincentą Bijeiką (1857 11 30–1941 06 05), kurio gyvenimas buvo nelengvas. Neįtiko jis savo veikla valdžiai, todėl buvo perkeliamas iš vienos parapijos į kitą net 14 kartų. Apie sudėtingą kun. Juozapo Viksvos (1861–1920), drąsaus, daug knygų išplatinusio knygnešio, gyvenimą Pumpėnų bažnyčios šventoriuje kalbėjo A. Stalilionis. Iš šiam kunigui teko darbuotis įvairiose vietose.

Prie Pušaloto kapinių pasitiko mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė. Ji papasakojo apie Pušaloto bažnyčią, jos statybą. Šventoriuje prie kunigo knygnešio Jono Ulicko kapo sugiedota „Marija, Marija“, aplankytas knygnešio Jono Melinsko kapas. Nuo 1900 metų jis pradėjo platinti lietuvišką spaudą Kriklinių apylinkėse. Draudžiamą literatūrą gaudavo iš Jurgio Bielinio, Garšvių knygnešių draugijos. Aplankyti kunigo, Lietuvos kariuomenės 9-ojo pulko kapeliono Jono Jaskevičiaus, kun. Petro Rimkevičiaus, kanklininkės Reginos Daniūnienės, savanorių kapai.

Ilgai klausėmės mokytojos pasakojimo prie paminklinės skulptūros „Metraštininkas“, pastatytos 2009 metais bažnyčios šventoriuje. Paminklo fundatoriai – kauniečiai žurnalistas Petras Garnys ir poetas Petras Palilionis. Šis paminklas įamžina keturis Pušalote dirbusius klebonus kultūros veikėjus: kunigą etnografą, leksikografą Antaną Jušką (1819–1880), kunigą poetą Petrą Rimkevičių (1842 01 13–1907 12 20), kunigą, tautinį veikėją Joną Jaskevičių (1863–1935) ir kunigą poetą, vertėją Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą (1873 08 23–1896 03 08–1950 01 11). Kiekvieną iš jų galima įžvelgti išraiškingoje seno metraštininko figūroje, o virš jos – spindinti visagalė Viešpaties Apvaizdos akis, serginti parapijos žmones.

Kun. A. Juška Pušalote klebonavo 1854–1862 metais, šiose apylinkėse užrašė daug dainų ir melodijų, aprašė pušalotiškių vestuves. Nuo 1886 metų iki mirties 1907 metais Pušalote gyveno kun. P. Rimkevičius, populiarios dainos „Tykus buvo vakarėlis“ autorius. Jis tyrinėjo lietuvių kalbą. 25 metus Pušalote klebonavo kun. J. Jaskevičius. Jis rėmė draudžiamos spaudos platinimą, talkino knygnešiams, kaimuose organizavo kelias slaptas lietuviškas mokyklėles, šelpė neturtingus moksleivius. Artėjant bolševikų armijai, kun. J. Jaskevičius organizavo savanorius partizanus. Už nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Pušalote klebonavo poetas ir vertėjas kun. A. Sabaliauskas-Žalia Rūta. 1890 metais jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po metų susipažino su iš Geidžiūnų kilusiu Jonu Kaziūnu, tais laikais draudžiamų lietuviškų knygų platintoju. Pas jį lankydavosi dažniausiai su bendramoksliu, Savučiuose gimusiu būsimu kunigu Julijonu Paliuku (1872–1941) per kiekvienas atostogas. O jau vėliau, 1922 metais, Lietuvos istorijos medžiagai rinkti žurnale „Mūsų senovė“ prisimins, kad Jonas Kaziūnas, „kaipo ištikimas ir savas žmogus, buvo vienas iš tų, kurie, kiek atsimenu, taip apie 1894 metus, susirinkę Savučiuos pas Paliulį, įkūrė žinomą slaptą draugiją „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“ platinti tame krašte raštams, kelti tautiškam susipratimui ir rinkti visokiai medžiagai to krašto istorijai ir folklorui“. Draugija leido ir hektografuotą laikraštėlį „Palemonas“, kurį redagavo kun. J. Paliukas. Kun. A. Sabaliauskas dainas pradėjo rinkti jau 1892 metais iš savo namiškių ir giminų gimtajame Krikščių sodžiuje, o Savučiuose iš savo dėdės Mykolo Paliulio. Palaidotas Meleišių koplyčioje (Biržų r.), kurią savo lėšomis 1939–1940 metais pastatė.

Uždegėme žvakes Pušaloto centrinėje aikštėje prie lentų, įamžinusių savanorių atminimą (jos pastatytos 2017 metais). Pušaloto bibliotekoje apžiūrėjome parodą, skirtą knygnešiams. Ona Striškienė ir Onutė Šernienė bibliotekai padovanojo po savo eilių knygą. A. Stalilionis dovanojo kun. Česlovo Kavaliausko knygą „Pažadėtoji žemė“.

Ona STRIŠKIENĖ,
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Panevėžio žygeivių klubo narė

Gintauto ŠIMKAUS nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“