|
Skelbti susitaikymą su Dievu
Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su gailestingumo misionieriais
Mindaugas Buika
|
Dievo Bažnyčios atleidimo
ir susitaikymo pasiuntiniai
|
Jubiliejinės tarnystės tąsa Plataus dėmesio visoje pasaulio katalikų bendruomenėje susilaukė gailestingumo misionierių suvažiavimas Romoje, popiežiaus Pranciškaus kartu su jo dalyviais aukotos šv. Mišios, išsamus pokalbis dar kartą išdėstant prioritetinį šio pontifikato mokymą apie susitaikymo ir paguodos vertybių skleidimą sielovadinėje veikloje. Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos balandžio 811 dienomis surengtame suvažiavime, kurio tema Gailestingumas: atleidimas ir dovana, dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio įvairių tautų dvasininkų, kuriems Šventasis Tėvas buvo suteikęs ypatingą užduotį skleisti motinišką Bažnyčios rūpinimąsi Dievo tauta ir išrišti sunkias ir sudėtingas nuodėmes. Paprastai tai rezervuota Apaštalų Sostui. Ši misija turėjo būti vykdoma švenčiant Gailestingumo jubiliejų (nuo 2015 metų gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo iškilmės, iki 2016 metų lapkričio 20-osios, Kristaus Karaliaus šventės), tačiau dėl jos sėkmės ši užduotis buvo pratęsta. Negalėjome netęsti sklaidos to dvasingumo, kurį milijonai tikinčiųjų visoje Bažnyčioje patyrė per Gailestingumo jubiliejų, sakė suvažiavimo organizatorius, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela (Rino Fisichella). Jo įsitikinimu, tas susitikimas padėjo gailestingumo misionieriams pasidalinti patirtimi, išgirsti popiežiaus Pranciškaus ir kitų žymių hierarchų pastabas, numatyti tolimesnius žingsnius jų iškilioje tarnystėje, siekiant krikščioniško išsilaisvinimo iš nuodėmės blogio. Arkivyskupas R. Fizikela pabrėžė, kad gailestingumo misionierių siuntimas yra aiškus Bažnyčios ir Šventojo Tėvo ženklas pasaulio tikintiesiems, kad nėra neperžengiamo barjero tarp jų ir Dievo gailestinga meile grindžiamo atleidimo.
|
|
Ganytojas su avimis dalijasi viskuo
Kun. Vytenis Vaškelis
Nors avys yra mieli padarai, bet joms neduota gebėjimo mąstyti; jos klauso savo bandos piemens balso aklai. O kas seka Geruoju Ganytoju, žino, kad Jo pralietas kraujas yra ne tik visos žmonijos įvykdyto Atpirkimo kaina, bet Prisikėlusysis ir toliau rūpinasi kiekvieno žmogaus išganymu, nes trokšta visus nusivesti į amžinai žaliuojančias pievas (žr. Ps 23), kur Avinėlis stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių (Apr 7, 17). Ką reiškia sekti paskui savo Ganytoją? Atskirti pelus nuo grūdų, atsisakyti surogatų ir valgyti Jėzaus mums duodamą valgį. Kaip Jo maistas buvo vykdyti savo Siuntėjo valią (Jn 4, 34), taip ir mes kasdien imame į rankas Bibliją ir sakome: Iš šios Knygos teka gyvieji vandens šaltiniai, malšinantys visus netikrus troškimus ir pasotinantys visų Dievo alkstančiųjų širdis. Jo akyse silpniausio žmogaus vertė yra nepalyginamai didesnė nei visų kitų kūrinių drauge sudėjus, kurie negali suvokti, kad Kūrėjas ir juos labai myli.
|
|
|