|
Apie Emilijos Liegutės knygos intuiciją
Emilijos Liegutės eilėraščių knygoje Prieš didelį dangų* žodis visada turi savo vietą. Dažnai autoriai, parašę straipsnį ar knygą, ilgai galvoja, ieškodami tinkamo pavadinimo. Pavykusi antraštė atspindi teksto idėją, mintis. Antraštė raktas, leidžiantis atsirakinti veikalo spyną ir įeiti į jo vidų. Pasitaiko ilgai knebinėtis su raktu ar nevykusia spyna. Pavyzdžiui, naujoji muzikologo, publicisto, aktyvaus piliečio ir politiko Kazimiero Šiaulio publicistikos knyga pavadinta tiesiai šviesiai, be užuolankų Tauta tarp kosmopolitų ir barbarų (išleista Petro ofseto leidyklos, recenzija buvo išspausdinta Literatūroje ir mene). Nuo pavadinimo įpareigojimo nenukrypta į kitas temų lankas. O vienas iš 29 straipsnių pakartoja knygos pavadinimą. Tai programinis autoriaus straipsnis. Jo preambulę verta pacituoti: Pagrindinės mūsų pilietinę visuomenę ir tautinę sąmonę veikiančios grėsmės yra globalizacijos lydimas kosmopolitizmas iš vienos pusės ir vietinė pragmatinė barbarybė iš kitos. Žmonių susvetimėjimą ir politinį abejingumą galima įveikti tik per kultūrą ir tautinį ugdymą. Viskas yra daroma tam, kad sukritikuotų, kas yra skelbiama...
|
|
Kraštietės eilėraščių knyga
RADVILIŠKIS. Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštietės poetės Ritos Dambrauskaitės (19492017) eilėraščių knyga Kaip debesų ėjimas. Susirinkusiems į renginį parodytas trumpas filmas apie R. Dambrauskaitę, dalijamasi asmeniniais prisiminimais, skaitomos eilės. Vakarą vedė knygos sudarytojas, žurnalistas, režisierius, aktorius, knygų leidėjas, Lietuvos cirko metraštininkas, iliuzionistas, renginių vedėjas ir amžinybėn išėjusios rašytojos R. Dambrauskaitės vyras Alvidas Jancevičius, jos eilėraščius skaitė aktorė Gražina Urbonaitė. Knygos pristatymas buvo labai jautrus ir šiltas, o pasakojimai apie nuostabią, ramaus būdo, kūrybingą moterį sujaudino net gerai jos nepažinojusius. Rašytojos R. Dambrauskaitės netekome prieš pusmetį, birželio 9-ąją. Ši poetė visą gyvenimą kūrė eiles, tačiau knygos neišleido, nors bandymų, pasak jos vyro, būta. Pasak A. Jancevičiaus, anksčiau R. Dambrauskaitės eilėraščiai ne kartą buvo spausdinti Lietuvos bei užsienio periodiniuose leidiniuose, pati autorė savo eiles skaitė kartu su gerai žinomais ir Lietuvoje vertinamais poetais. Po R. Dambrauskaitės mirties A. Jancevičius pažadėjo išleisti poezijos knygą ir taip pagerbti žmonos atminimą. Per du mėnesius knyga buvo paruošta spausdinti. Pasirodžius knygai visi sužinojo apie talentingą rašytoją R. Dambrauskaitę. A. Jancevičius pasakojo ne vien tik apie knygą, bet ir dalijosi pasakojimais apie žmonos jaunystę, studijų metus, darbą, gimtąjį kraštą. Ji buvo gimusi 1949 m. sausio 13 d. Žemųjų Levikainių kaime. 1966 metais baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą. Dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto skaičiavimo centre, Knygos bičiulių draugijos respublikinėje valdyboje, Muzikos leidykloje. O nuo 1990-ųjų ištisą dvidešimtmetį rūpinosi tarptautiniais Valstybės kontrolės ryšiais. Daug metų ji rašė puikius elėraščius, spausdinosi Literatūroje ir mene, Pergalėje, Švyturyje, Jaunimo gretose, Baltarusijos bei Latvijos literatūrinėje periodikoje, Poezijos pavasario almanache. Daug metų gyvenusi Vilniuje poetė, pasak A. Jancevičiaus, niekada neapleido Radviliškio. Net ir paskutinėmis savo gyvenimo dienomis svajojo aplankyti gimtąjį kraštą. A. Jancevičius atviravo sakydamas, kad pastarieji metai buvo itin sunkūs, tačiau dabar netektį užpildė gražus jos atminimas knyga.
|
|
Prelato mintys virto naujais poezijos rinkiniais
|
Prel. prof. dr. Vytauto Stepono
Vaičiūno (dešinėje) kūrybos
pristatymas. Iš kairės: Robertas
Keturakis ir Inesa Paliulytė
|
Maironio lietuvių literatūros muziejus vėl pakvietė į prelato prof. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno poezijos knygos pristatymą. Tik šįkart pristatytas ne tik naujas eilėraščių rinkinys Viskas gyva ir amžina, bet ir dailininkės Danguolės Lunskienės iliustruota eilėraščių knygutė vaikams Nykštuko draugija. Vakarą vedė Maironio literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, prelato poeziją susirinkusiesiems pristatė poetas Robertas Keturakis, rinkinį leidusio Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro vadovas, knygų leidėjas Valdas Kubilius, eilėraščius skaitė aktorė Inesa Paliulytė, gitara grojo Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Kauno kunigų seminarijos klierikai pagiedojo giesmę Švč. Mergelei Marijai ir giesmę Petro laivas.
|
|
Signataras eilėmis rašo savo krašto istoriją
RAUDONDVARIS. Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio išvakarėse Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Leonas Milčius pristatė naują poezijos rinkinį fotografijų albumą Prie Nemuno, Neries ir Nevėžio. Sulaukti Lietuvos valstybės šimtmečio artimųjų, bendraminčių ir draugų būryje ar tai ne stebuklas? neslėpė jaudulio poetas, žvelgdamas į pilnutėlę Raudondvario pilies salę. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas vesdamas renginį prisiminė politinę L. Milčiaus karjerą, veiklą Sąjūdyje ir Aukščiausiojoje Taryboje. Leonas visada pasižymėjo energija, pozityvumu, nuoširdumu ir nuosaikumu, taip signatarą apibūdino renginio vedėjas. Gražių žodžių L. Milčiui negailėjo ir jo buvę kolegos Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Laima Andrikienė ir Stasys Malkevičius, Seimo narė Raminta Popovienė, kiti vakaro svečiai.
|
|
|