|
Apie Emilijos Liegutės knygos intuiciją
Emilijos Liegutės eilėraščių knygoje Prieš didelį dangų* žodis visada turi savo vietą. Dažnai autoriai, parašę straipsnį ar knygą, ilgai galvoja, ieškodami tinkamo pavadinimo. Pavykusi antraštė atspindi teksto idėją, mintis. Antraštė raktas, leidžiantis atsirakinti veikalo spyną ir įeiti į jo vidų. Pasitaiko ilgai knebinėtis su raktu ar nevykusia spyna. Pavyzdžiui, naujoji muzikologo, publicisto, aktyvaus piliečio ir politiko Kazimiero Šiaulio publicistikos knyga pavadinta tiesiai šviesiai, be užuolankų Tauta tarp kosmopolitų ir barbarų (išleista Petro ofseto leidyklos, recenzija buvo išspausdinta Literatūroje ir mene). Nuo pavadinimo įpareigojimo nenukrypta į kitas temų lankas. O vienas iš 29 straipsnių pakartoja knygos pavadinimą. Tai programinis autoriaus straipsnis. Jo preambulę verta pacituoti: Pagrindinės mūsų pilietinę visuomenę ir tautinę sąmonę veikiančios grėsmės yra globalizacijos lydimas kosmopolitizmas iš vienos pusės ir vietinė pragmatinė barbarybė iš kitos. Žmonių susvetimėjimą ir politinį abejingumą galima įveikti tik per kultūrą ir tautinį ugdymą. Viskas yra daroma tam, kad sukritikuotų, kas yra skelbiama...
E. Liegutės knygoje visa tai būtų išaukštinta, autorė parašė penktąją knygą; senatvėje autorė turi savo nuomonę, įsižiūri į savąjį likimą, ir kiekvieną žodį reikia tarti su įkvėpimu, jis negali būti atsitiktinis. Estetinėje kultūros bibliotekoje yra daug pavyzdžių, rodančių, kad apie tai mąstoma plačiai. Italų filosofo Benedeto Kročės įsitikinimu, intuicija (tikrovės reiškinių vaizdas) mene yra glaudžiai susipynusi su menininko jausmais, jo subjektyviu santykiu su vaizduojama tikrove ir todėl gali būti vadinama lyrine intuicija.
Eilėraštis Širdažolė paskirtas dukrai Eglei, nors beveik visi žodžiai tik apie save. Paskaitykime jo pradžią:
Ateinu iš tolių toliausių.
Smulkiažiedė burtažolė
mirguliuoja žydrai geltonai,
kreipia mano žvilgsnį
tolyn.
Regiu skrenda paukštis
išilgai mano žvilgsnio.
Ir kelio vienišumas man
nebaisus.
Retas palyginimas su paukščiu, skrendančiu išilgai žvilgsnio. Ką tai duoda eilėraščiui? Labai daug... Pirma atraminė egzistencinė nuotaika Ir kelio vienišumas man nebaisus.
Eilėraštis turi ir antrąją dalį, prasidedančią žodžiais:
Čia aukštos vasaros naktys ligi žvaigždžių.
Vakaras, apglėbęs liūdesio pievas.
Sodininkė mirtis čia
Neateis.
Čia žydi širdažolė, plaška
Nebijau veidu stoti į savo likimą.
Pagal žodžio reikšmę, pagal jo svorį tai vienas nuostabiausių E. Liegutės eilėraščių. Jis yra pagal motinos širdį, tokia yra gėlė širdažolė. Filosofinis apibendrinimas pagaunamas iš karto, aišku, kad su juo autorė ne kartą gulė ir kėlėsi.
Yra ir kitų gerų eilėraščių, pavyzdžiui Prieš didelį dangų, kuriame cituojamas Maironis... Čia aukštos vasaros naktys, prieš didelį dangų tarp usnių dygių, veiksmas vyksta senam sode; gal paukščio giesmė atskiria mus? Pavasaris, senas sodas, o mes apsikabinę suklumpam / prieš didelį dangų tarp / usnių dygių.
Išryškėja filosofija praktine ir perkeltine reikšme. Anot žmonių, taip būna, taip nutinka, anot filosofijos, taip įvyksta, kai kelio kliūtys atrodo mažos, trumpalaikės... Tai svarbu miniatiūriniame eilėraštyje Sodas atgijo. Jame dar yra palikta vietos ir autorės balso šūkaliojimams, bet nėra vietos juodajam autorės veidui. Tarsi vaikai kitas eilėraštis; ne veltui sakoma, kad, būdamas vaikas, turi patirti angeliškus jausmus.
Kūrinyje apie mirtį, pavadintame Skrendu, rašoma:
Lenkis laikui, bet išliki
Artumu.
Tavo juoko dar pilna
erdvė. Ir Tavo juokas ir mintys.
O kai žemė skubėdama
Paliks tave,
Sakyk upokšniui čiurlenu.
O paukščio skrydžiui pasakyk: skrendu.
Anot kai kurių filosofų, ir mintys gali būti mąstomos, o veiksmas mąstymo veiksmas. Mąstyti ir norėti yra neperskiriami dalykai kaip ir eilėraštyje Žvelgiu į save: Savo dvasią mylėjau / Kaip pirmykštę sužėlusią / girią. // Tas upes, jų šniokštimą, krioklių nesustabdomą // virsmą. / Ir pirmykštes uolas, tarpekliais gūdžias/ išraižytas, // Ir vienintelę gėlę, /plevenančią vėjy ant kalno... // Pasiilgstu aš jų milijonus metų laukiančių, / laukiančių manojo žvilgsnio // uolose, upių slėniuose, giriose. / Jie laukė manęs ir sulaukė // savo dvasia esu ten...
* * *
Ši prozininkės ir vaikų rašytojos knyga suskirstyta į du skyrius.
Jie menine prasme yra lygiaverčiai, kiekviename yra labai gerų eilėraščių.
Paminėtini esantys antrajame: Keista, Pažintis, Žmogus, Muzika,
Tik užauginti... Maža žodžių didelė erdvė autorei būti gyvenimo
neprispaustai, buities nesuvaržytai. Iš E. Liegutės galima laukti
Justino Marcinkevičiaus, Vacio Reimerio lygio poezijos (juvelyrinės,
katreninės)... Viskas vyksmas, mintis, fantazija atsiremia į
Jį Laiką...
* Emilija Liegutė Prieš didelį dangų. Eilėraščiai. 2016, redaktorė Teresė Gužauskienė, Homo liber. Tiražas 150 egz.
Alfredas Guščius
© 2018 XXI amžius
|