Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Paminėjo 150-ąsias Seimo pirmininko Jono Staugaičio gimimo metines

Jonas Staugaitis 1920 metais Nuotrauka iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos archyvų

Gegužės 15-ąją Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną, posėdyje paminėjo 150-ąsias varpininko, gydytojo, Seimo pirmininko Jono Staugaičio gimimo metines.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, kalbėdamas apie J. Staugaičio gyvenimą, pabrėžė, kad jis priklausė žymiam suvalkiečių sąjūdžiui XIX amžiaus antroje pusėje, kuris iš tikrųjų daug dirbo tautinio atgimimo sąjūdyje ir prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pasak A. Gumuliausko, per savo gyvenimą J. Staugaitis daug jėgų skyrė leidybai, rašė straipsnius leidiniams, juos redagavo. Kaip savo kalboje teigė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, J. Staugaičio politinė veikla nebuvo ilga. „Ji apėmė maždaug 15 metų, bet buvo labai ryški. „1920–1921 metais Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi ne tik formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepciją, bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais dalyvavo beveik visose derybose ir turėjo atstovus delegacijų sudėtyse. Būtent J. Staugaitis vadovavo mūsų pirmosioms deryboms su Lenkija. Be to, 1921 m. kovo 31 d. jis vadovavo komisijai, derybose su Latvija. J. Staugaitis, nuvykęs į Palangą, vietos gyventojams pranešė, kad Palanga ir jos apylinkės priklauso Lietuvos valstybei, ir buvo labai džiaugsmingai sutiktas vietos gyventojų“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Jonas Staugaitis (1868 m. birželio 1 d. – 1952 m. sausio 18 d.) – medikas, žymus Lietuvos atgimimo veikėjas, varpininkas, įvairių draugijų steigėjas, rėmėjas, spaudos bendradarbis, labdarys, politikas. Kaip karo medikas dalyvavo Rusijos–Japonijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare. Vertėsi privačia gydytojo praktika Šakiuose. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo vienas iš Šakių savivaldos kūrėjų. 1919–1926 metais dirbo Kauno miesto ligoninės direktoriumi. 1922–1940 metais – vyriausiasis žurnalo „Medicina“ redaktorius. Buvo žymus Lietuvos gydytojų telkėjas: 1922–1940 metais – Kauno medicinos draugijos, 1924–1940 metais – Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas. 1929 metais Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį.

J. Staugaitis priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, buvo visų demokratiškai rinktų 1920–1927 metais Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimo) narys. Visų šių kadencijų metu buvo renkamas Seimo pirmuoju vicepirmininku, du kartus ėjo Seimo Pirmininko pareigas: Antrajame Seime (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Trečiajame Seime (1926 m. birželio 2 – 1926 m. gruodžio 19 d.). J. Staugaitis pasižymėjo gebėjimu moderuoti politizuotas diskusijas, „atšaldyti“ impulsyvius parlamentarus. Kartu buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus. J. Staugaičio politinę karjerą nutraukė 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvos valstybės perversmas.

© 2018 „XXI amžius“