|
Tikėjimas, politika ir žmogaus teisės
Popiežiaus Pranciškaus pratarmė popiežiaus emerito Benedikto XVI knygai
Mindaugas Buika
|
Popiežius emeritas Benediktas XVI
įteikia popiežiui Pranciškui savo knygą
|
Valstybinės valdžios ribotumas Neseniai aukštuosiuose Italijos parlamento rūmuose Senate buvo pristatyta nauja popiežiaus Benedikto XVI socialinio mokymo knyga Išlaisvinti laisvę. Tikėjimas ir politika trečiajame tūkstantmetyje (Liberare la liberta. Fede e politica nel terzo millenio). Gegužės 10 dieną pradėtas platinti veikalas yra antrasis iš numatytų publikuoti septynių tomų serijos bendru pavadinimu Jozefo Ratcingerio (Joseph Ratzinger) rinktiniai raštai leidimo. Šis J. Ratcingerio Benedikto XVI kaip žymaus teologo, vyskupo, kardinolo ir popiežiaus, fundamentalus mokslinis palikimas pagal autorines sutartis vienu metu skirtingomis kalbomis publikuojamas šiose šalyse: Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip pirmajam, taip ir dabar išleistam antrajam Rinktinių raštų tomui pratarmę parašęs popiežius Pranciškus patvirtino, kad atidžiai studijuoja ir labai vertina savo pirmtako, jau 91 metų sulaukusio Benedikto XVI teologinį apmąstymą. Beje, dalis antrosios knygos medžiagos publikuojama pirmą kartą, ji parašyta jau po Popiežiaus emerito atsistatydinimo. Tai irgi patvirtina popiežiaus Pranciškaus pripažinimą, kad jo pirmtakas, nepaisydamas dėl garbingo amžiaus susilpnėjusios fizinės sveikatos, išlaikė savo intelektualinį potencialą ir tęsia kūrybinę veiklą, papildydamas nuoširdžios maldos už Bažnyčią tarnystę.
|
|
Trejybės meilė tikroji Jos ir mūsų laimė
Kun. Vytenis Vaškelis
Tik Šventoji Dvasia mūsų riboto mąstymo protui gali atverti akimis nepastebimą Švenčiausiosios Trejybės Asmenų gyvenimo pažinimą. Iš esmės triasmenis Dievas yra dvasinė substancija, o mes kūniškos būtybės, apdovanotos sielos ir juslių galiomis. Iš pirmo žvilgsnio tarp Jo ir mūsų atsiranda bedugnė, nes mūsų egzistavimo lygiai yra visiškai skirtingi. Dievo buvimui bei veikimui nėra pradžios ir nebus pabaigos, o mes atsiradome grynai iš Jo malonės, kad amžinai galėtume kontempliuoti meile degančią Jo širdį. Kūriniui paklusti Kūrėjui stengtis mylėti viską, ką myli Dievas, yra ne jo laisvės apribojimas, bet jo žmogiškos būties pakylėjimas iki dieviškos prigimties begalybės. Tai aukščiausias žmogaus sukilninimas, nes žmogus tik tada įgyja didžiausią savo tapatybės tikrumą, kai, paklusdamas absoliučiai Dievo meilei, panašėja į savo Originalą Jį patį. Kas iš tikrųjų stengiasi savo gyvenimo būdu tapatintis su Viešpačiu, vis labiau pradeda pažinti Dievo šventumo charakterį, nes net mažiausias mėginimas artėti prie Jo, nelieka dangaus nepastebimas... Ieškojimo kelyje alkstančiajam Dievo, Trejybės Asmenų bendravimo paslapties šydas atsidengia tiek, kiek, be abejo, Jo įžvalgiausiu numatymu tas žmogus yra vertas. Juk antgamtiniai perlai kiaulėms nemėtomi, nes jos gali sutrypti juos duodančiuosius (plg Mt 7, 6).
|
|
|