Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimas, politika ir žmogaus teisės

Popiežiaus Pranciškaus pratarmė popiežiaus emerito Benedikto XVI knygai

Mindaugas Buika

Popiežius emeritas Benediktas XVI įteikia popiežiui Pranciškui savo knygą

Valstybinės valdžios ribotumas

Neseniai aukštuosiuose Italijos parlamento rūmuose – Senate – buvo pristatyta nauja popiežiaus Benedikto XVI socialinio mokymo knyga „Išlaisvinti laisvę. Tikėjimas ir politika trečiajame tūkstantmetyje“ („Liberare la liberta. Fede e politica nel terzo millenio“). Gegužės 10 dieną pradėtas platinti veikalas yra antrasis iš numatytų publikuoti septynių tomų serijos bendru pavadinimu „Jozefo Ratcingerio (Joseph Ratzinger) rinktiniai raštai“ leidimo. Šis J. Ratcingerio – Benedikto XVI – kaip žymaus teologo, vyskupo, kardinolo ir popiežiaus, fundamentalus mokslinis palikimas pagal autorines sutartis vienu metu skirtingomis kalbomis publikuojamas šiose šalyse: Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip pirmajam, taip ir dabar išleistam antrajam „Rinktinių raštų“ tomui pratarmę parašęs popiežius Pranciškus patvirtino, kad atidžiai studijuoja ir labai vertina savo pirmtako, jau 91 metų sulaukusio Benedikto XVI teologinį apmąstymą. Beje, dalis antrosios knygos medžiagos publikuojama pirmą kartą, ji parašyta jau po Popiežiaus emerito atsistatydinimo. Tai irgi patvirtina popiežiaus Pranciškaus pripažinimą, kad jo pirmtakas, nepaisydamas dėl garbingo amžiaus susilpnėjusios fizinės sveikatos, išlaikė savo intelektualinį potencialą ir tęsia kūrybinę veiklą, papildydamas nuoširdžios maldos už Bažnyčią tarnystę.

Kai altorius dekoruotas spygliuota viela...

Edvardas ŠIUGŽDA

Kalba Palaimintojo Teofiliaus Matulionio sūnėnas Teofilis Pilka

Gegužės 18 dieną Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pakvietė į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vidiniame kiemelyje vykusį parodos „Palaimintasis Teofilius Matulionis – buvusiuose KGB rūmuose“ atidarymą. Sovietinės okupacijos metais čia buvusios KGB būstinės kamerose vyskupas T. Matulionis buvo tardomas 10 mėnesių nuo 1946 metų pabaigos iki 1947 m. spalio 17 d., kai atėjo įsakymas jį išvežti į kitą Sovietų Sąjungos kalėjimą – Vladimirą. Tarptautinei muziejų dienai ekspoziciją parengė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas (TM fondas).

Renginį vedė žurnalistas Dalius Stancikas, kalbėjo istorikas Arūnas Streikus, į parodoje esančius užsienio svečius kreipusi Palaimintojo dukterėčios Meilės Matulionytės-Bubelienės vaikaitė Agila Gailė, kun. Julius Sasnauskas, Palaimintojo sūnėnas Teofilis Pilka ir, aišku, pats šios parodos iniciatorius ir rengėjas katalikas dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas. Jis, šešių suaugusių vaikų tėvas, yra Dailininkų sąjungos ir Žurnalistų draugijos narys, taip pat Operos ir baleto teatro ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondų valdybos narys.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kas kada nors buvo slapta, vis tiek tampa žinoma

Dešimt klausimų istorikui, dešimt metų dirbančiam Lietuvos parlamente

Loreta JASTRAMSKIENĖ

Istorikas, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas Asmeninio albumo nuotrauka

Istorikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX amžiaus Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas naujausią savo knygą apie vieną pirmųjų tarpukario Lietuvos žvalgų Albiną Čiuoderį išleido 2018-aisiais, kai mūsų valstybė mini šimtmetį. Tiek pat šiais metais sukanka ir Lietuvos žvalgybai.

Knygos autorius, parlamentaras savo interneto svetainėje įrašė K. A. Helvecijaus žodžius: „Kiekvienas, tiriantis tautų negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą nelaimių Žemėje atneša nemokšiškumas“. Turbūt ir dėl šios priežasties A. Anušauskas nuolat rašo knygas, veikiančias kaip priešnuodis siauram mąstymui, suteikiančias žinių ir apsaugančias nuo nemokšiškumo.

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Bažnyčia galės džiaugtis dieviška muzika

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis šventina vargonus

ŠIAULIAI. Džiaugsmingas ir reikšmingas įvykis aplankė tikinčiųjų bendruomenę gegužės 13 dieną, sukvietęs į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pastatytų vamzdinių vargonų inauguracijos ir Šeštinių iškilmes. Dalyvavo gausus būrys parapijiečių ir garbingų svečių su pakilia nuotaika ir dideliu džiaugsmu.

Naujuosius vargonus prieš šv. Mišias pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Vyskupas sakė, kad šie vargonai leis iškilmingai švęsti dieviškąsias paslaptis, jų skambesys sujungs visus į vieną Kristaus Bažnyčios šeimą, ir prašė Dievą Tėvą pašventinti juos. Jo Ekscelencija švęstu vandeniu ir smilkalais pašventino naujuosius vargonus.

Tada pasigirdo vargonų skambesys. Pirmieji akordai, vargonuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų ir klavesinų katedros profesorei Renatai Marcinkutei-Lesieur, suskambo galingai, didingai ir jaudinančiai. Bažnyčioje užgaudė sumontuoti ir derinti galingų 35 eilių (registrų), 4 transmisijų (apie 2100 vamzdžių), 3 manualų ir pedalų C- fl vamzdiniai vargonai iš Šveicarijos (Ingenbolio miestelio katalikų bažnyčios). Vargonų meistras – Cacilia A. Frey iš Liucernos. Vargonų aukštis – 560 cm, plotis – 940 cm, gylis – 300 cm. Vargonų konstrukcija (elektrinė traktūra) leido sumontuoti juos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Vargonininkams pagrindinė užduotis – prisijaukinti šį paslaptingą instrumentą, kad kiekvienas vargonų vamzdelio tonas suskambėtų darniai ir sutartinai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesinų katedros profesorė R. Marcinkutė-Lesieur susirinkusiems pademonstravo visą vargonų pajėgumą.

Sekminės Račkiškės koplyčioje Rumšiškėse

Maldininkai iš Švenčionių prie Račkiškės koplyčios Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse

Gegužės 19-ąją, Sekminių išvakarėse, apie 50 maldininkų su keliais geltonais autobusais 8 valandą pajudėjo iš Švenčionių į Rumšiškes. Prie Lietuvos liaudies buities muziejaus vartų atvykusiųjų laukė ekskursijos vadovė ponia Daiva. Ji įdomiai ir vaizdingai papasakojo apie Lietuvos kaimus ir įvairių regionų papročius. Ekskursijos gidė priminė, kad Lietuvos liaudies buities muziejus – vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Jame atsispindi visų regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – valstiečių bei miestelėnų buitis, darbai, tradicijos. Prie kelio (7 km žiedinis maršrutas), vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė.

Tauragiškiai Trakuose

Maldininkai iš Tauragės Trakų Švč. Mergelės Marijos Bazilikoje

Lietuvos Seimas ir Lietuvos vyskupai 2018 metus paskelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Norėdami susipažinti su šio paveikslo istorija ir svarba, gegužės 16 dieną išsiruošėme į Trakus aplankyti Dievo Motinos Baziliką. Kelionę organizavo Tauragės katalikių moterų draugijos pirmininkė Remigija Černiauskienė. Dauguma keliautojų buvo Tauragės miesto ir rajono moksleiviai su savo mokytojais, dalyvavusieji piešinių konkurse, pavadintame Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, širdžiai, laureatai. Prie moksleivių prisijungė Katalikų moterų draugijos narės, kartu su vikaru kun. Rolandu Kazlausku.

Kelionė į Trakus neprailgo, nes oras buvo nuostabus, visą kelią meldėmės, kalbėjome rožinį ir giedojome giesmes. Atvykę į Trakus pirmiausia aplankėme Švč. Mergelės Marijos Baziliką. Įėję į vidų didžiajame altoriuje išvydome Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą. Jų galvas puošė XVII amžiaus karūnos ir daug padėkos ženklų – votų. Paveikslas nutapytas ant drobės, jo fonas išraižytas ir paauksuotas. Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslas garsėja malonėmis ir siejamas su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu. Tai – pirmasis Marijos paveikslas Lietuvoje vainikuotas Popiežiaus karūnomis, išsaugotomis iki mūsų laikų.

Šviesi diena Kauno vienuolynuose

Prie Pažaislio bažnyčios su mot. Juozapa ir klebonu kan. Egidijumi Zulcu

Jau kelerius metus prie Akmenės Šv. Onos parapijos veikia suaugusiųjų katechezės grupelė. Į ją renkasi žmonės, norintys giliau pažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą. Tam padeda Katalikų Bažnyčios katekizmo studijos, Šventojo Rašto skaitymas. Tai vyksta kartą per savaitę vakarais parapijos namuose. Mokymosi metai prasideda jau vėlų rudenį, po Visų Šventųjų šventės, baigiasi pavasarį, Velykų laikotarpiu. Lyg ir simboliška tampa visą tamsųjį metų laiką eiti į savo Tikėjimo šviesą...

Apie ką kalbama užsiėmimuose? Kaip jie vyksta? O kalbama įvairiomis temomis, kurios rūpi žmogui. Tai – žmonijos istorija, Dievo ieškojimo istorija, blogio kilmė, kas yra Jėzus, kodėl jis yra tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, kas yra Švenčiausioji Trejybė, kas yra malda žmogaus gyvenime ir t. t. Jei ankstesniais metais užsiėmimai rengti savo jėgomis, tai šiemet labai padeda įrašytos VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojo doc. dr. Artūro Lukoševičiaus paskaitos. Po nedidelio pranešimo vyksta diskusijos, pasidalinimas savo patirtimi, liudijimai. Užsiėmimai pradedami ir baigiami trumpa malda ir giesmėmis...

Telšių vyskupijoje

Akmenės dekanate

Pavasariniai Papilės ateitininkų darbai

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje su grupele po Sutvirtinimo sakramento suteikimo

PAPILĖ. Simono Daukanto gimnazijos Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai savo veiklos neskirsto į mokslo metų ar atostogų laikotarpius. Ji tęsiasi visus metus. Tai – gyvenimo būdas. Tik skirtingais metų laikais vykdomos skirtingos veiklos, vieno tipo renginys keičia kitą.

Norisi prisiminti svarbesnes pavasario veiklas: Lietuvos Jaunimo susitikimų dieną Kauno Technologijos universiteto (KTU) renginyje „Srovės nešami“ kartu su šalies jaunimu visapusiškai tobulinome žinias, klausėmės dėstytojų, dvasininkų, studentų paskaitų, patys dalyvavome įvairiuose užsiėmimuose, po dviejų savaičių vėl viešėjome Laikinojoje sostinėje, susipažinome su šventovėmis, muziejais. Kovo 17 dieną Telšių ateitininkų kvietimu 19 ateitininkų dalyvavo Žemaitijos ateitininkų ir katalikiško jaunimo atsinaujinimo rekolekcijose Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje renginyje „Šviesos vaikai“. Čia ne tik klausėmės įkvepiančios kan. Andrejaus Sabaliausko paskaitos, bet atlikome grupines užduotis, dalyvavome konkurse, įdomiose veiklose, kartu meldėmės Telšių Katedroje – visapusiškai tobulėjome ir augome. Kuopos tarybos nariai dalyvavo Ateitininkų federacijos suvažiavime Kaune, o kuopos globėja – Kauno arkivyskupijoje vykusiame Jaunimo sielovados forume „Jaunimas, tikėjimas, pašaukimas“. Visų renginių mintys, planai aptariami, įprasminami. O ir kassekmadieninė adoracija bei Šventojo Rašto skaitymas praturtina mūsų dvasinį pasaulį.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Tikėjimo ir bendrystės šventė

Nemunėlio Radviliškio tikintieji Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje šventė Sekmines ir vaikų Pirmąją Komuniją

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS. Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo ir Bažnyčios gimimo diena. Prasminga šią dieną švęsti bendruomeniškai, nes Bažnyčia – pakrikštytųjų bendruomenė. Švč. Mergelės Marijos parapijoje jau kelerius metus kun. Ernesto Želvio iniciatyva ir rūpesčiu ši šventė, galima sakyti, švenčiama ypatingai. Šiais metais ji buvo dviguba – kartu vyko vaikų Pirmosios Komunijos šventė. Berželiais ir alyvomis kvepiančioje bažnyčioje dešimt būsimųjų tikrų krikščionių laukė pirmojo susitikimo su gyvu Jėzumi Eucharistijoje. Buvo daug jaudulio, ypatingų akimirkų, džiaugsmo...

Šventės liturgija prasidėjo lauke, pašventinus ir pasmilkius tikinčiuosius. Aplink bažnyčią pajudėjo Sekminių procesija. Iškilmingai į bažnyčią įvesdinti Pirmosios Komunijos vaikai. Kunigas giesmėmis šlovina ir prašo Šventosios Dvasios dovanų gausos tikintiesiems, visiems žmonėms. O jų iš tiesų susirinko gausiai. Itin jautrus momentas – tėvų palaiminimas vaikams. Kunigo Ernesto žodžiai giliai paliečia širdis – žmonės braukia ašaros. Kunigas linki tėveliams džiaugtis Dievo dovanotais vaikais ir būti jų dvasiniais palydėtojais gyvenime, kuriame be Dievo malonių sunku būti laimingu žmogumi. Jis ragina vaikus įsileisti į savo gyvenimą Dievą, kad šis pirmas susitikimas su Juo būtų tikra tikėjimo gyvenimo pradžia. Pamokančiu pasakojimu kviečia pamąstymui – Dievo siūlomą meilę priimti neatidėliojant, nes gali atsitikti, kad ir nebeliks laiko pradėti tikėti, o gyvenimas bus pasibaigęs... Tuomet Dievas „neatpažins“ to, kuris per gyvenimą neturėjo laiko pažinti Jį...

Trejybės meilė – tikroji Jos ir mūsų laimė

Kun. Vytenis Vaškelis

Tik Šventoji Dvasia mūsų riboto mąstymo protui gali atverti akimis nepastebimą Švenčiausiosios Trejybės Asmenų gyvenimo pažinimą. Iš esmės triasmenis Dievas yra dvasinė substancija, o mes kūniškos būtybės, apdovanotos sielos ir juslių galiomis. Iš pirmo žvilgsnio tarp Jo ir mūsų atsiranda bedugnė, nes mūsų egzistavimo lygiai yra visiškai skirtingi. Dievo buvimui bei veikimui nėra pradžios ir nebus pabaigos, o mes atsiradome grynai iš Jo malonės, kad amžinai galėtume kontempliuoti meile degančią Jo širdį.

Kūriniui paklusti Kūrėjui – stengtis mylėti viską, ką myli Dievas, yra ne jo laisvės apribojimas, bet jo žmogiškos būties pakylėjimas iki dieviškos prigimties begalybės. Tai – aukščiausias žmogaus sukilninimas, nes žmogus tik tada įgyja didžiausią savo tapatybės tikrumą, kai, paklusdamas absoliučiai Dievo meilei, panašėja į savo Originalą – Jį patį. Kas iš tikrųjų stengiasi savo gyvenimo būdu tapatintis su Viešpačiu, vis labiau pradeda pažinti Dievo šventumo charakterį, nes net mažiausias mėginimas artėti prie Jo, nelieka dangaus nepastebimas... Ieškojimo kelyje alkstančiajam Dievo, Trejybės Asmenų bendravimo paslapties šydas atsidengia tiek, kiek, be abejo, Jo įžvalgiausiu numatymu tas žmogus yra vertas. Juk antgamtiniai perlai kiaulėms nemėtomi, nes jos gali sutrypti juos duodančiuosius (plg Mt 7, 6).