|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žaizdos Laisvės kovotojų keliais Romas BACEVIČIUS
Gegužės 20-ąją, sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, ten, kur susisiekia Šakių ir Kauno rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybės ribos, surengtas prasmingas laisvės kovotojų pagerbimas. Lekėčių miške vyko keli žygiai Jų metu lankytasi Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio tėviškėje Runkių kaime, partizanų Zigmo Drungos-Mykolo-Jono, Prano Valčio-Šerno, Bronės Valtytės-Rūtos, Jono Jonikio-Vairo, Juozo Mockevičiaus-Voverės, Gražinos Matusevičiūtės-Snaigės, Jono Laurinaičio-Liūto, Antano Mockevičiaus-Skydo, Julijono Būtėno-Stėvės, Petro Jurkšaičio-Beržo, Aleksandro Grybino-Fausto žūties vietose. Jaunųjų šaulių žygiui pėsčiomis, aplankant partizanų kovų ir žūties vietas, vadovavo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Marijampolės apskrities 4-osios šaulių rinktinės Šakių 405-osios šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas. Dar 9 valandą, 35 jaunieji šauliai iš įvairių Šakių rajono mokyklų kartu su mokytojais ir kitais žygio dalyviais susirinko Agurkiškės kaime prie paminklo, kur žuvo Tauro apygardos vadas majoras Z. Drunga-Mykolas. Iš čia žygeiviai patraukė Valkų kalvų link ir, įveikę 17 km, žygį užbaigė Poškynės sodyboje. Kita kraštiečių grupė, vadovaujama Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininko Kęstučio Vaičiūno, žygį automobiliais pradėjo Kazlų Rūdos miškuose. Ten 1951 metų balandžio 19 dieną parašiutu nusileido partizanas J. Būtėnas-Stėvė ir Jonas Kukauskas-Gardenis (vėliau tapęs išdaviku). Žygio automobiliais dalyviai per kelias valandas aplankė Vasario 16-osios Akto signataro P. Dovydaičio, kuris 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovsko kalėjime bolševikų buvo sušaudytas, tėviškę, Višakio Rūdoje sustojo prie Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios šventoriuje stovinčio P. Dovydaičio atminimo kryžiaus, A. Grybino-Fausto bunkerio ir žūties vietos, ryšininko Juozo Viržaičio sodybos ir atvažiavo į J. Būtėno-Stėvės ir P. Jurkšaičio-Beržo žūties vietas Rūdšilio miške. Lekėčių bendruomenė tradiciškai susirenka šioje vietoje prie partizanų slėptuvės, kur tragiškai nutrūko dviejų laisvės kovotojų J. Būtėno-Stėvės bei P. Jurkšaičio-Beržo gyvybės. Čia šįkart pastatyti simboliniai Gediminaičių stulpai, salvėmis Valkų kalvose pagerbti šioje vietoje žuvę kovotojai, minėjimo metu visi dalyviai pakviesti juos apipinti ąžuolo lapais, nes Lietuvos partizanai Gediminaičių simboliu ženklino uniformas ir puošė ginklus. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasakojo, kad Nepriklausomybės kovų partizaniniame kare kovėsi nemažas būrys iš Lekėčių apylinkių kilusių Lietuvos patriotų. Mūsų pareiga yra prisiminti kovojusius už Lietuvą didvyrius. Jų istorijos ir likimai turi įkvėpti jaunąją kartą, jei prireiktų nedelsiant stoti ginti Tėvynės, kalbėjo seniūnas. Prisiminimais dalijosi Antanas Aleksa, skambėjo gitaristo Arūno Danieliaus atliekamos dainos apie Lietuvą. Paskui renginio dalyviai rinkosi ant Valkų kalvų, kur stovi paminklas, skirtas čia žuvusiems partizanams atminti. 1945 m. gegužės 12 d. šioje vietoje žuvo apie 20 partizanų. Čia atėję žuvusiųjų artimieji džiaugėsi Sutkų girininkijos miškininkų rūpesčiu įrengtu liepteliu ir sutvarkyta aplinka. Rajono savivaldybės tarybos narė Irena Haase priminė, kad jau kelerius metus rajono savivaldybė, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos paminėjimą organizuoja kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis. Ši vieta yra tapusi viena iš svarbiausių Suvalkijos istorinės atminties ir lietuvių karių garbės vieta. Mūšio vietoje 1990 metais atidengtas paminklas žuvusiems kapitono Jurgio Valčio-Tundros-Lokio vadovaujamiems partizanams atminti, taip nutiesiant sąsajas tarp praeities kovų ir dabartinės mūsų valstybės kariuomenės ir jos NATO partnerių, kalbėjo I. Haase. Tylos minute pagerbti čia žuvę partizanai, prie paminklo padėta gėlių, uždegta žvakučių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono kariai paleido atminimo salves už tėvynę, laisvę, už žuvusius partizanus. Žygio dalyviai jėgas atgavo kaimo turizmo sodyboje Poškynė. Čia Lukšių klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda ir svečias iš Marijampolės kun. Ignas Plioraitis aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius. Pasibaigus pamaldoms prisiminimais dalinosi buvęs partizanų ryšininkas lekėtiškis Zenonas Rakauskas, politinis kalinys ir tremtinys iš Kudirkos Naumiesčio Jonas Matijošaitis, kraštotyrininkas Antanas Bajerčius. Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis apgailestavo, kad renginyje nedalyvavo rajono ugdymo įstaigos, mažai matėsi jaunimo. Meras sakė nustebęs, kad mokinių atstovus atvedė prie sovietinių karių kapo gegužės 8-ąją, o tą dieną Valkų kalvose pagerbiant partizanus nė vieno nebuvo. Jis dėl to labai apgailestavęs ir sakė prisiimąs šitą istorinę klaidą kaip įsipareigojimą po truputį taisyti ne prievartos, bet aiškinimo būdu. Meras prašė visų padėti ugdymo įstaigų vadovams susivokti, kur šiandien turi būti dedami akcentai ir gėlės. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė džiaugėsi sąmoningu jaunimu, kuris šiuolaikinėmis priemonėmis gali labai daug pasiekti, ir priminė apie Rūtos Vanagaitės socialiniuose tinkluose kilusią argumentuoto atsako bangą. Ji sakė pasiruošusi bendradarbiauti su rajono ugdymo įstaigomis ir kvietė atvykti moksleivius į centre rengiamus edukacinius renginius, kurie pasakoja apie tremtį, pasipriešinimo kovas. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdybos pirmininkė kraštietė Rasa Duobaitė-Bumbulienė apžvelgė istorines Valkų mūšio aplinkybes, ragino visus domėtis savo krašto istorija, linkėjo, kad šis renginys taptų tradiciniu. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas kvietė įsijungti į sąjungos, kurioje šiuo metu yra apie 30 tūkst. narių, gretas. Jo žodžiais, tik drauge galima daug nuveikti Lietuvos labui ir Laisvės kovų atminimui. Jis padėkojo aktyviems LPKTS Šakių skyriaus nariams už gražius renginius. Dar kalbėjo Vilniaus Zanavykų bendrijos vadovas K. Vaičiūnas ir kiti. Pavakare renginio dalyviai stebėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių mūšio inscenizaciją, kurią demonstravo 205-osios pėstininkų kuopos savanoriai ir Šakių 405-osios rinktinės šauliai. Mūšiui vadovavo vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė. Sodybos kieme buvo galima pasigrožėti karinės technikos paradu. Išalkusieji pavaišinti skania kareiviška koše. Renginį vainikavo dainininko Jurgio Brūzgos ir gitaristo Juozo Martinkėno koncertas. Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |